Realybė, apie kurią nesusimąstome: pagaminamo maisto kiekiai yra didesni nei mes gebame suvartoti

Kaip dažnai pagalvojame, kiek pagaminamo maisto iš tiesų baigia savo kelionę taip ir nepaliestas žmonių? Baimė ar nežinojimas, kaip elgtis su besibaigiančio galiojimo maisto produktais, visuomenę įspaudė į amžiaus problemą – turime didžiulius perteklinio maisto kiekius. Deja, skurstančių, gyvenančių nepritekliuje ir kasdien alkstančių žmonių šalyje taip pat apstu. Išeičių, kaip padėti likimo nuskriaustiesiems ieškantis paramos ir labdaros fondas „Maisto bankas“ šiai situacijai spręsti jėgas suvienijo ir su prekybos tinklais – užsimezgęs bendradarbiavimas daugybę metų ne tik gelbsti sunkiau besiverčiančius, bet ir padeda kovoti su maisto švaistymo problema.

Perteklinio maisto likimas – utilizavimas?

Viena pagrindinių labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ veiklų – tai bendradarbiavimas su prekybininkais surenkant, sutvarkant ir perduodant besibaigiančio galiojimo maisto produktus nepasiturintiems. Tiesa ta, jog toks maistas yra tinkamas vartoti, išlaikęs savo vertingąsias maistines savybes, o jo išmetimas atneštų dar daugiau žalos.

„Maisto pertekliaus problema paaštrėjo apie 70-uosius–80-uosius praėjusio amžiaus metus, o mūsų dienomis ji yra pasiekusi piką. Dalinti tikrai tinkamą vartoti maistą yra socialiai atsakinga ir teisinga išeitis. Kasdien toks maistas pasiekia tūkstančius šeimų. Ne visos jos gyvena žemiau skurdo ribos – kai kurie žmonės, turintys net ir labai žemas pajamas, sugeba taupyti. Deja, neretai tai būna jų pačių sąskaita: norėdami, kad sočiau valgytų vaikai, tėvai priversti apriboti savo racioną arba maitintis tik kartą per dieną. Todėl pagalba maistu jiems yra didžiulis palengvinimas“,  – įsitikinęs „Maisto banko“ plėtros vadovas Vaidotas Ilgius.

Remia būtinaisiais maisto produktais

Bendrovės „Maisto banką“ remia tiek lėšomis, tiek savo produkcija ar paslaugomis. Lietuvoje pastaruosius dešimt metų prekybos tinklas IKI yra didžiausias fondo rėmėjas, suteikiantis 45 proc. maisto, kuris kasdien pasiekia skurdžiausiai gyvenančius.

„Suvokdami maisto švaistymo problemos mastą tiek iš aplinkosauginės, tiek iš socialinės pusės, jaučiame atsakomybę prisidėti prie jos mažinimo. Kasdien parduotuvėse susikaupia nemaži kiekiai riboto galiojimo produktų, tokių kaip pienas, šviežia mėsa ir žuvis, taip pat vaisiai, daržovės, duona ar kiti gaminiai, kurie nėra tinkami pardavimui. Deja, Lietuvoje turime ir kitokią statistiką – tai tūkstančiai nepritekliuje gyvenančių  tautiečių, kurie vargiai gali įpirkti net ir būtiniausius kasdienio vartojimo maisto produktus. Pagalba maisto produktais tapo mūsų parduotuvių kasdienybe, kuri, tikiu, palengvina daugybės žmonių buitį“, – pasakoja prekybos tinklo IKI komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė.

Ne tik auka, bet ir pagarba maistui

V. Ilgiaus teigimu, pagalba maistu gelbėja su įvairiais sunkumais susiduriančias bendruomenes.  „Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, pagaminamo maisto kiekiai yra gerokai didesni nei mes pajėgiame suvartoti. Ar jį verčiau išmesti, ar duoti žmonėms, kurie jo stokoja? Galbūt, gavus maisto, pavyks sutaupyti kitiems tikslams, pavyzdžiui vaikų švietimui, gydymui, rūbams ar kitiems būtiniems poreikiams patenkinti?“.

„Tikiu, kad mūsų veikla ne tik padeda nepritekliuje gyvenantiems žmonėms, bet tuo pačiu moko pagarbos maistui. Tik pagalvokit apie resursus, sunaudojamus pagaminimui: kiek vandens, elektros, energijos ir žmogaus indėlio įdedama? Skurdo fenomenas yra kur kas gilesnis, jo nepakaks užkamšyti maisto daviniais. Todėl turime žvelgti giliau – dalijimasis turi tapti savaime suprantamu dalyku. Tai turi tapti vartojimo kultūros dalimi“ – pabrėžia V. Ilgius.

Maistą dovanoja jau dešimtmetį

Pasak B. Čaikauskaitės, maisto švaistymas, perteklinis vartojimas yra kompleksinė problema, kurios mastai galimai yra susiję su planavimu. „Nuolatinis skubėjimas pirkėjams ne visuomet leidžia tikslingai susiplanuoti pirkinių krepšelį, dėl to dėmesys neretai skiriamas tik tiems produktams, kurie galioja ilgiau. Tai yra viena iš priežasčių, dėl kurios parduotuvėse dienos pabaigoje kaupiasi riboto galiojimo maisto produktai“, – sako IKI prekybos tinklo atstovė.

„Labdarai atiduodamo maisto kiekiai iš tiesų yra milžiniški. Vien per 2018 metus „Maisto bankui“ atidavėme beveik pusketvirto tūkstančio tonų maisto produktų, kurių vertė siekė 6,7 mln. eurų. O skaičiuojant nuo bendradarbiavimo pradžios, ši suma yra kur kas didesnė ir jau viršija 30 mln. eurų“.

Maisto perdavimas sunkiau besiverčiantiems prekybos tinklui tapo nenutrūkstamu procesu. Septynias dienas per savaitę į jį įsitraukia visos parduotuvės, jų darbuotojai ir du logistikos centrai.

„Džiaugiamės, kad ilgametė partnerystė dovanojo ir kitų gražių iniciatyvų. Viena tokių – mūsų inicijuota socialinė akcija „Gera kaina – Geras darbas“. Jos metu surinkta finansinė parama padėjo atsirasti „Maisto banko“ perdirbimo virtuvei, kurioje didžiuliai kiekiai nepatraukliai atrodančių vaisių ir daržovių virsta įvairiais padažais, džemais, sriubomis ar užtepėlėmis. Šios idėjos realizavimas yra įrodymas, jog išmetimui pasmerktas maistas gali būti prikeltas antram gyvenimui ir padėti daugybei žmonių“, – džiaugiasi B. Čaikauskaitė.

Realybė, apie kurią nesusimąstome: pagaminamo maisto kiekiai yra didesni nei mes gebame suvartoti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Antanui Krušnauskui siūloma suteikti Šilutės Garbės piliečio vardą

Šią savaitę posėdžiavo Šilutės r. savivaldybės tarybos komitetai. Be kitų reikalų, dėl kurių Savivaldybės taryba apsispręs posėdyje sausio 30 d., siūloma suteikti Antanui Krušnauskui Šilutės Garbės piliečio vardą. Artėjant Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui, kuris bus minimas artėjančią Kovo 11-ąją, siūloma suteikti Šilutės miesto Garbės piliečio vardą Antanui Krušnauskui – pirmajam Šilutės miesto merui (1990-1995), (dvi kadencijas buvo rajono Tarybos narys), gerais darbais rėmusiam Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo idėją. Verta priminti, kad tuo metu Šilutė turėjo merą ir renkamą miesto Tarybą,

Kai kurie Savivaldybės skyriai taps poskyriais

Šią savaitę Šilutės r. savivaldybės tarybos komitetai svarstė siūlomus Savivaldybės administracijos struktūros pokyčius. Seimui pakeitus Viešojo administravimo įstatymą, Savivaldybės administracijos skyrių turi sudaryti ne mažiau kaip 4 pareigybės. Šilutės r. savivaldybės administracijoje yra du skyriai (Kultūros ir Civilinės metrikacijos), kuriuose tėra po 3 pareigybes. Personalo ir teisės skyriaus bei Civilinės metrikacijos skyriaus funkcijos susijusios, todėl pastarąjį siūloma prijungti prie Personalo ir teisės skyriaus ir pavadinti Civilinės metrikacijos poskyriu. Ekonomikos ir finansų komitete priminta, kad poskyriui ir toliau vadovaus dabartinė vedėja

Ar pakeis mėsą svirpliai?

Kad Azijos šalių gyventojai valgo įvairius ropojančius ir skraidančius gyvius – jokia naujiena, tačiau daugeliui lietuvių – tai vis dar iššūkis. Tik ne šilutiškių Pavilonių šeimynai! Puikiai šilutiškiams pažįstamas Vaidas Pavilonis savo namuose įkūrė svirplių fermą! „Svirplių namais“ pavadino svirplių ūkį, kuriame ekologiškai augina sertifikuotus svirplius iš Suomijos. Pasirodo, ši nauja veikla sparčiai populiarėja Lietuvoje. Svirplių augintojus vilioja žinia, kad tai – ateities verslas. Ragavo Balyje V. Pavilonis su žmona Diana – keliautojai, kasmet jie svečiuojasi vis kitoje pasaulio šalyje.

Pasaulio parodoje – nuo lietuviško deserto iš agurkų iki Šri Lankos kokoso vandens

Lygiai prieš savaitę Berlyne duris atvėrė 85–oji tarptautinė žemės ūkio, maisto produktų ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė 2020“, kurioje Lietuvai atstovauja dvylika gamintojų. Lietuva šioje parodoje dalyvauja jau 18 kartą. „Pamario“ korespondentas šioje parodoje lankėsi jos atidarymo dieną. Oficialioji pradžia Iš labo ryto Lietuvos delegacija su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu priešakyje laukė Vokietijos maisto ir žemės ūkio ministrės Julios Kloeckner (Julia Klöckner) mandagumo vizito. Pasigirdęs nemenko būrio žiniasklaidininkų erzelis buvo ženklas, kad ministrė artėja. Spaudžiančią ranką mūsų ministrui federalinę