Raštvedžių dieną – įsimintina kelionė

Kasmet minima Tarptautinė sekretorių ir administratorių diena. Šventės priešistorė gana jauna – 1952 m., kai JAV verslininkas Haris F. Klemfusas savo įmonėje paskelbė Sekretorės dieną. Tokios šventės metu visos jo įmonės moterys būdavo išvaduojamos nuo varginančio rutininio darbo.
Ilgainiui ši šventė paplito visame pasaulyje ir suvienijo ne tik sekretores, administratores, bet ir kitus administracinius darbus atliekančius darbuotojus: vadovų padėjėjus, asistentus, raštvedžius, referentus.
1998 metais šventės pavadinimas buvo pakeistas į profesinę administratorių šventę ir profesinę administratorių savaitę, nes renginiai, skirti administratoriams pagerbti, kai kuriose šalyse trunka net visą savaitę.

Apie šią šventę paklausta bet kuri Šilutės rajono seniūnijos raštvedė neabejodama atsakytų – profesinė šventė minima trečiąjį balandžio trečiadienį. Šios šventės laukiama, kaskart būna naujų įspūdžių, geros nuotaikos, leidžia trumpam atsitraukti nuo kasdieninės rutinos.
Pirmąją šventę prieš gerą dešimtmetį suorganizavo Kanceliarijos vedėja Dana Junutienė, vadovaujanti ne tik savo skyriaus darbuotojams, bet ir kuruojanti visų seniūnijų raštvedes. Šiais metais, balandžio 19-ąją, Šilutės r. savivaldybės administracija kartu su minėtąja D. Junutiene tradiciškai savivaldybės ir seniūnijų raštvedes vėl pakvietė į Raštvedžių šventę ir padovanojo kelionę.

Šilutiškėms raštvedėms Telšius aprodė telšiškis Andrius Dacis (kairėje).

Ko tik nepamatėm Telšiuose!
Keliauninkių būrys aplankė Telšius ir šios savivaldybės Varnių seniūniją.
Pirmasis stabtelėjimas ir pažintis su Telšiais – Žemaitijos muziejuje „Alka“. Apžiūrėjusios muziejaus ekspoziciją, skubėjome pasižvalgyti ir po miestą. Mus pasitiko tikrų tikriausias žemaitis telšiškis Andrius Dacis, kuris vadovavo ekskursijai po Žemaitijos sostinę. Keliaudami kartu su nuotaikingu ir šmaikščiu vadovu Andriumi, atradome nuostabiausias miesto puošmenas, išsislapsčiusius „žydukus“ ant miesto pastatų sienų, tikėdamos, kad patrynusios jų nosis tapsime laimingesnės ir turtingesnės…
O kiek skulptūrų ir skulptūrėlių išvydome! Glostėme meškutės, miesto simbolio, nosį, vildamosi, kad išsipildys slapčiausi norai. Apžiūrinėdamos bronzinį medalį „Kodas“, turėjome atskleisti užkoduotą informaciją, sunkokai sekėsi… Stabtelėjome prie skulptūros „Žemaitijos gaublys“, kuriame pavaizduotos Žemaitijos vietovės, o Telšiai, kaip ir Roma, pasirodo, stovi ant septynių kalvų. Sužinojome, kad Lietuvos skalikų šunų veislė XX a. baigė sunykti, o telšiškis Z. Goštautas ją atkūrė. Todėl neatsitiktinai prie Rotušės šulinio stovi bronzinė Lietuvių skaliko skulptūra.
Dėl laiko stokos nespėjome pažaisti, paridenti geležinio rutuliuko, susibūrusios prie skulptūros-žaidimo „Pažink Žemaitijos sostinę“, o taip norėjosi išbandyti rankos taiklumą! Pasirodo, kad ir pasaulinio garso tenoras Kipras Petrauskas anuomet svečiavosi Telšiuose. Dabar čia įsikūrusi kavinė „Pitlius“, kurioje galima paklausyti jo dainų, pamatyti senų fotografijų, užkąsti šviežių bandelių ir pasimėgauti puodeliu kavos. Prieiname ir kopiame į Insulos kalvos šlaitą, kurį saugo Didžioji Žemaičių siena su meninėmis plokštėmis. Jose įamžinti svarbiausi Žemaitijai įvykiai. Kylame laiptais, po kojomis – ženklai miesto grindinyje. Štai, ir Katedra su Garbės vartais ir reljefinėmis durimis, prie kurių sustojame bendrai nuotraukai. Nukeliavusios į kitą gatvės pusę, šalia „Džiugo“ sūrių namų, gėrimės didingu paminklu, skirtu svarbiausiam Žemaitijos, XII-XIV a. Lietuvos ir Rytų Pabaltijo istoriniam įvykiui – Durbės mūšiui.

Prie įspūdingųjų Telšių katedros durų.

Gardus „Džiugas“
„Džiugo“ namuose mūsų jau laukė degustacija ir paskaita apie telšiškių pasididžiavimą – legendinį sūrį „Džiugas“. Išragavusios visas penkias sūrio brandas – 48, 36, 24, 18 ir 12 mėnesių, radome išskirtinių derinių su įvairiausiais pagardais: medumi, riešutais, vynuogėmis, kriaušėmis, obuoliais, džemu. Visomis juslėmis pajutome įvairaus brandinimo sūrio skonio subtilybes, nes net mažas gabalėlis šio sūrio pamalonino gomurį pikantišku stiprumu, lengvu aitrumu ir maloniai sutraškėjo subtiliais kalcio kristalėliais. Laikas praleistas su puikia kolegių kompanija neprailgo degustuojant ir kalbantis apie sūrio naudą ir jo vartojimo kultūros istoriją.

Loreta Pakalniškienė laimės ieškojo prisiliesdama prie šios varinės plokštelės ant miesto mūro.
Autorės nuotr.

Varniai, Medvėgalis
Atsisveikinusios su Telšiais, keliavome Varnių link. Varnių seniūnijoje svetingai visas pasitiko seniūnas Rolandas Bružas. Pabendravome, padiskutavome darbiniais klausimai, pasikeitėme suvenyrais.
Laikui negailestingai senkant, paskubomis dar užsukome į Varnių katedrą, dabartinę šv. Petro ir Pauliaus bažnyčią, pastatytą 1691 m., garsiausios XVII a. antros pusės Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės didikų dinastijos atstovo, Žemaičių vyskupo, fundatoriaus, Kazimiero Paco.
Dar peržvelgėme naująją Varnių regioninio parko ekspoziciją „Septyni keliai iš Varnių“, pasirinktą pagal įžymaus Lietuvos geografo prof. Česlovo Kudabos to paties pavadinimo knygą.
O kiek teigiamų emocijų dovanojo „Paukščių balsų paros laikrodis”, sunku žodžiais papasakoti! Ant ekspozicijos sienos nupiešti šio parko paukščiai – savo čiulbėjimu geriausiai atspindintys paros ritmą – paspaudi mygtuką su paukščio pavadinimu ir pasigirsta čiulbėjimas. Padėkojusios ir atsisveikinusios su direktore Irena pasukame vienu iš septynių kelių garsiojo Medvėgalio link.
Sunku net patikėti, kad per vieną dieną patyrėme tiek daug gerų emocijų, kurių pakaks visiems metams…
Saugų seniūnijos raštvedė
Violeta Astrauskienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Įsimenanti literačių rudeninė pažintis su Užnemune

Išvyką į Kybartų miestelį, įsikūrusį pasienyje su Kaliningrado sritimi, sugalvojome ne atsitiktinai. 2022 metus Lietuvos Respublikos Seimas yra paskelbęs Sūduvos metais ir Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos metais. Mūsų, Šilutės TAU sambūrio „Vėdrynas“ literačių, laukė ekskursija po istorinį Kybartų senamiestį ir, žinoma, po 2002 metais netikėtai atrastus požemius, esančius po Kybartų geležinkelio stotimi. Keturių valandų ekskursijoje mus lydėjo gidas Vitas Katkevičius, veiklus ir atsidavęs savo miestui Kybartų bendruomenės pirmininkas, pakvietęs mus į šią kelionę. Ties Jurbarku pervažiavę ilgiausią Lietuvoje tiltą per

Seimas paskelbė savivaldos rinkimus, jie vyks kitų metų kovo 5 d.  

2023 m. kovo 5 d. Lietuvoje vyks eiliniai savivaldybių tarybų ir merų rinkimai. Tokią rinkimų datą savo nutarimu įtvirtino Seimas. Už tokį Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen parengtą nutarimą ketvirtadienį balsavo 119 Seimo narių, prieš balsavusių nebuvo, 1 parlamentaras susilaikė. Nutarimas dėl savivaldos rinkimų datos įsigalios šių metų spalio 7 d. Seimui paskelbus rinkimų datą, prasidės politinė rinkimų kampanija. Rinkimų kodeksas numato, kad rinkimų politinė kampanija prasideda nuo rinkimų datos paskelbimo ir baigiasi praėjus 100 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK)

Savaitgalį pasitrauks lietus, sugrįš šalnos ir rudeniška šiluma

Hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad rugsėjo 23 d., penktadienį, tankesni debesys sukinėsis rytinėje šalies pusėje. Vietomis sulauksime trumpalaikio, nedidelio lietaus. Labiausiai jis tikėtinas rytiniuose rajonuose. Pūs nestiprus šiaurės vakarų, šiaurės krypties vėjas. Aukščiausia temperatūra sieks 12-16 laipsnių šilumos. Rugsėjo 24 d., šeštadienį, naktį debesys sklaidysis, trumpai palis tik kai kur šalies rytuose ir pajūryje. Vėjas beveik visiškai nurims, dalyje Lietuvos formuosis rūkas. Temperatūra kris iki 1-6, pajūryje –  7-10 laipsnių šilumos. Vietomis žemės paviršių nubalins 0-4 laipsnių šalnos. Šeštadienio dieną debesuotumas

Išrinkti konkurso „Metų ūkis“ Šilutės rajono nugalėtojai

Specialiai sudaryta komisija rugsėjį tradiciškai rinko konkurso „Metų ūkis“ Šilutės rajono nugalėtojus. Šiuo konkursu siekiama skatinti ūkininkus pažangiai ūkininkauti, efektyvinti gamybą, laikytis ekologinės pusiausvyros. 3-ioji vieta šiame konkurse atiteko daržininkystės Grabupiuose (Šilutės sen.) plėtojančiam Vytautui Valančiui. 31-erių ūkininkas pasakojo, kad šia veikla užsiima jau 7-erius metus, augina bulves, kopūstus, morkas, svogūnus bei įvairias prieskonines žoleles. Jis savo produktais prekiauja turguje, tiekia pajūrio kavinėms. Ateityje planuoja atidaryti savo specializuotą parduotuvę. Pasak Vytauto, dabar ruošiamas cechas, kuriame bus rauginamos daržovės, kurių bus

Taip pat skaitykite