Rankų lenkikams reikalinga ir jėga, ir gudrumas

Šilutėje gyvena, dirba, sportuoja stipriausia pasaulyje mergina. Taip rankų lenkimo klubo „Pamarys“ vadovas ir treneris Aleksandras Pancerovas atsiliepia apie savo auklėtinę, daugkartinę pasaulio, Europos ir Lietuvos čempionę, policijos pareigūnę Eglę Vaitkutę. Neseniai Rumunijoje Eglė 20-ą kartą apgynė Europos čempionės titulą. Prieš tai Kroatijos sostinėje Zagrebe laimėjo tradicinį tarptautinį turnyrą, kuriam pasibaigus nulenkė ir penkių vyrų, pasišovusių ją įveikti, rankas.

E. Vaitkutė ant aukščiausio Europos čempionato prizininkų pakylos laiptelio Bukarešte su Lietuvos trispalve.

E. Vaitkutė ant aukščiausio Europos čempionato prizininkų pakylos laiptelio Bukarešte su Lietuvos trispalve.

E. Vaitkutė sportinę karjerą pradėjo 1999-aisiais. Ji – rankų lenkimo trenerio Aleksandro Pancerovo atradimas. Šiandien Eglei – trisdešimt metų. Pasaulio čempionatuose triumfavo 14 kartų, Europoje – 20 kartų. Gerai imasi tiek kaire, tiek dešine ranka. Svorio kategorija: iki 90 kg. Paprastai sveria 87-88 kg. Ūgis – 180 cm.
Kas padeda išlikti nenugalimai ne vien Lietuvoje? Įgimta jėga, reguliarios treniruotės, sveikas gyvenimo būdas, lemiamomis akimirkomis parodyta nepalaužiama valia. Rankų lenkimo dvikovos ilgiausiai trunka 1-2 minutes. Tuomet net sekundės prailgsta, jėgos senka, valia menksta… Laimi toji varžovė, kuri labiau koncentruota, kuri supranta, kad tą patį išgyvena ir konkurentė, todėl verta dar truputį pasistengti.
Eglė moka išnaudoti panašias situacijas naudingai. Ji kovoja protingai, nesiplėšo, naudoja lanksčią taktiką, šturmuoja, kai varžovė apsilpsta arba sekundei praranda budrumą. E. Vaitkutės gebėjimą nulenkti priešininkės ranką kitų šalių treneriai pripažįsta nebesiderėdami. Eglės rankų lenkimo kovos technika švari, nepriekaištinga, ji gerbiama ir už santūrumą, kuklumą. Lietuvaitė neretai kviečiama asmeniškai dalyvauti tarptautiniuose turnyruose, kuriuose galima laimėti ir šiek tiek pinigėlių.

Zagrebe Eglė kovojo su stipriosios lyties atstovu. Kaip kroatas besistengė, Šilutės r. policijos komisariato pareigūnė jo ranką nulenkė.

Zagrebe Eglė kovojo su stipriosios lyties atstovu. Kaip kroatas besistengė, Šilutės r. policijos komisariato pareigūnė jo ranką nulenkė.

Zagrebe lietuvaitė varžėsi ir su vyrais
Kroatijos sostinėje Zagrebe trečiąjį tarptautinį rankų lenkimo turnyrą surengė saugos tarnyba „Sokol“. E. Vaitkutė gavo vardinį kvietimą ir viena turnyre atstovavo Lietuvai. Kelionės išlaidas padengė kroatai. Turnyro plakatą puošė Eglės nuotrauka bei išvardyti jos sportiniai titulai, policininkės pareigos: vyr. patrulė.
Varžybos vyko senamiestyje, lauko scenoje, supamoje kavinių. Zagrebo architektūra Eglei priminė Vilnių, aplinka buvo maloni, atmosfera draugiška. Vyrų kovotojų suvažiavo per 100, moterų – 15. Mūsiškės varžovės – kroatės, vengrės, slovakės, italės. Varžybos vyko dviejų minusų sistema. Pirmos vietos premija – medalis ir 250 JAV dolerių.
Finale E. Vaitkutė kaire ir dešine rankomis ėmėsi su Vengrijos veterane Brigita Kofrane. Pati kova buvo greitesnė, nei kol varžovės suėmė rankas. Kadangi rankos sprūdo, teisėjui teko jas surišti. Eglė nugalėjo iš seniau pažįstamą vengrę, pasižyminčią fizine jėga.
Turnyrui pasibaigus, organizatoriai į sceną pakvietė penketą kroatų patikrinti pasaulio čempionės E. Vaitkutės stiprybę. Varžybų komentatorius teiravosi Eglės, ar gebės įveikti vyrus? Varžovai galėjo sverti iki 100 kg, bet šios ribos neviršyti. Pamariškei rankų lenkimo dvikovos su vyrais – ne naujiena, nes klube su jais treniruojasi ir kovoja.
Į komentatoriaus klausimą, kaip Eglė vertina savo galimybes, sportininkė atsakė klausimėliu: „O kokių vyrų turit?..“ Fanams, laukusiems saviškių sėkmės, teko ploti Eglei: nulenkė varžovus kaire ir dešine. Nugalėtieji kroatai apmaudo negiežė, mandagiai šypsojosi stipriai lietuvaitei. Visi suprato, kad tai buvo turnyro šou žiūrovams.

Finale – dvikova su ruse
Rumunijos sostinėje Bukarešte gegužės 21-29 d. varžėsi 29 Europos šalių rankų lenkėjai. Tai buvo 26-asis senojo kontinento čempionatas. Lietuvos rinktinės garbę gynė 8 sportininkai. E. Vaitkutė kovojo su Ukrainos, Suomijos, Rusijos atstovėmis. Varžovės iškart puolė į ataką, bet jų ketinimus Eglė atrėmė ir laimėjo visas dvikovas.
Finale susitiko su 130 kg sveriančia ruse Valentina Feodosjeva. Eglės ir Valentinos rankas turėjo sunerti teisėjai – per skirtą minutę varžovės pačios niekaip nepasiruošė dvikovai. Valentinos delnas buvo labai didelis. Fizine galia pasižyminti rusė atsitrenkė į lietuvaitės ištvermę. Valentina stengėsi nugalėti, kartu paveržti iš E. Vaitkutės Europos čempionės titulą ir pelnyti savo federacijos solidžią premiją. Eglė atsilaikė – laimėjo dvikovą kaire ir dešine rankomis. Užėmusieji prizines vietas burtų tvarka tikrinami dėl dopingo. Šį kartą tokią kortelę ištraukė Eglė. Testas – nemaloni procedūra, bet E. Vaitkutė jo nebijo, nes draudžiamų preparatų nenaudoja.
Bukarešte Lietuvai du aukso medalius veteranų varžybose pelnė Romutis Pališkis (svorio kat. iki 90 kg) iš Šakių, o Lietuvos rankų lenkimo federacijos prezidentas vilnietis Vydas Mikelionis senjorų varžybose dešine ranka iškovojo bronzos medalį. Moterų turnyre Inga Rimkuvienė iš Gargždų, kovodama kaire ranka, liko ketvirta. Pomėgį šiai sporto šakai Ingai įskiepijo jos mama, Žemaičių Naumiesčio gimnazijos kūno kultūros mokytoja Vilija Parnarauskienė. Tarp komandų Bukarešte pirmavo Turkijos rinktinė.

Romualdas Mažutis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Bus kompensuojami nauji tyrimai ir procedūros

Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. „Siekdama užtikrinti pacientams kuo geresnį paslaugų spektro prieinamumą ir kokybę, Sveikatos apsaugos ministerija skatina naujų paslaugų diegimą į sveikatos apsaugos sistemą. Atsižvelgdami į gydymo įstaigų ir medikų bendruomenės siūlymus, taip pat medicinos mokslo pasiekimus, sudarome sąlygas Lietuvoje taikyti pažangiausius diagnostikos ir gydymo metodus“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos

Lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis

Šilutės raj. savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka paviešino žinią apie kraštietį profesorių Kazį Alminą, kurio 120-osios gimimo metinės minėtos balandžio 15 d. Minime lietuvių kalbos vardyno rinkėjo bei tyrėjo profesoriaus Kazio Almino 120-ąsias gimimo metines. Tenka pripažinti, jog lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis nėra plačiai žinomas. Nedaug vietos jam skiriama ir kalbotyros kūrėjams skirtose publikacijose. Tuo tarpu kalbininko nuopelnai yra svarbūs ne tik lietuvių kalbos, bet ir šalies istorijai bei kultūrai. Kazys (Kazimieras) Alminas (iki 1939 m. Alminauskis) priklauso tam

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė šiemet kviečia kalbėti apie Europos vertybes

Kaip ir kiekvieną pavasarį, balandžio 23-29 d., vyks Lietuvos bibliotekininkų draugijos organizuojama Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Tai – svarbiausia metų savaitė visoms šalies bibliotekoms, pristatanti šių kultūros įstaigų veiklą ir iniciatyvas bendruomenei, kviečianti kalbėti apie bibliotekininko profesiją ir jos prestižą. Savaitės metu visose bibliotekose vyks daugybė renginių, o ją vainikuos jau tradicija tapęs masinis bibliotekininkų žygis. Šiųmetė savaitės tema „Europos šeimoje“ akcentuoja vienybę, lygybę ir vertybes. Ji pasirinkta neatsitiktinai – būtent šiemet minimas Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą 20-metis. Pasak

Ar mums pavyks susitarti: artėja referendumas dėl pilietybės išsaugojimo

Gegužės 12 d. vyks referendumas dėl Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės išsaugojimo. Reikia susitarti svarbiu klausimu ir išsakyti pilietinę nuomonę dėl Lietuvos ateities: didesnė ar mažesnė – dviejų ar trijų milijonų piliečių valstybė bus Lietuva. Artėjantis referendumas – ne tik užsienio lietuvių klausimas, juo sprendžiama ilgametė problema. Lietuviai, išvykę po 1990 m. kovo 11 d. ir įgiję kitos valstybės pilietybę, praranda gimimu įgytą LR pilietybę. Taip Lietuva kasmet praranda apie 1 000 savo piliečių. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos

Taip pat skaitykite