Rankų lenkikams reikalinga ir jėga, ir gudrumas

Šilutėje gyvena, dirba, sportuoja stipriausia pasaulyje mergina. Taip rankų lenkimo klubo „Pamarys“ vadovas ir treneris Aleksandras Pancerovas atsiliepia apie savo auklėtinę, daugkartinę pasaulio, Europos ir Lietuvos čempionę, policijos pareigūnę Eglę Vaitkutę. Neseniai Rumunijoje Eglė 20-ą kartą apgynė Europos čempionės titulą. Prieš tai Kroatijos sostinėje Zagrebe laimėjo tradicinį tarptautinį turnyrą, kuriam pasibaigus nulenkė ir penkių vyrų, pasišovusių ją įveikti, rankas.

E. Vaitkutė ant aukščiausio Europos čempionato prizininkų pakylos laiptelio Bukarešte su Lietuvos trispalve.

E. Vaitkutė ant aukščiausio Europos čempionato prizininkų pakylos laiptelio Bukarešte su Lietuvos trispalve.

E. Vaitkutė sportinę karjerą pradėjo 1999-aisiais. Ji – rankų lenkimo trenerio Aleksandro Pancerovo atradimas. Šiandien Eglei – trisdešimt metų. Pasaulio čempionatuose triumfavo 14 kartų, Europoje – 20 kartų. Gerai imasi tiek kaire, tiek dešine ranka. Svorio kategorija: iki 90 kg. Paprastai sveria 87-88 kg. Ūgis – 180 cm.
Kas padeda išlikti nenugalimai ne vien Lietuvoje? Įgimta jėga, reguliarios treniruotės, sveikas gyvenimo būdas, lemiamomis akimirkomis parodyta nepalaužiama valia. Rankų lenkimo dvikovos ilgiausiai trunka 1-2 minutes. Tuomet net sekundės prailgsta, jėgos senka, valia menksta… Laimi toji varžovė, kuri labiau koncentruota, kuri supranta, kad tą patį išgyvena ir konkurentė, todėl verta dar truputį pasistengti.
Eglė moka išnaudoti panašias situacijas naudingai. Ji kovoja protingai, nesiplėšo, naudoja lanksčią taktiką, šturmuoja, kai varžovė apsilpsta arba sekundei praranda budrumą. E. Vaitkutės gebėjimą nulenkti priešininkės ranką kitų šalių treneriai pripažįsta nebesiderėdami. Eglės rankų lenkimo kovos technika švari, nepriekaištinga, ji gerbiama ir už santūrumą, kuklumą. Lietuvaitė neretai kviečiama asmeniškai dalyvauti tarptautiniuose turnyruose, kuriuose galima laimėti ir šiek tiek pinigėlių.

Zagrebe Eglė kovojo su stipriosios lyties atstovu. Kaip kroatas besistengė, Šilutės r. policijos komisariato pareigūnė jo ranką nulenkė.

Zagrebe Eglė kovojo su stipriosios lyties atstovu. Kaip kroatas besistengė, Šilutės r. policijos komisariato pareigūnė jo ranką nulenkė.

Zagrebe lietuvaitė varžėsi ir su vyrais
Kroatijos sostinėje Zagrebe trečiąjį tarptautinį rankų lenkimo turnyrą surengė saugos tarnyba „Sokol“. E. Vaitkutė gavo vardinį kvietimą ir viena turnyre atstovavo Lietuvai. Kelionės išlaidas padengė kroatai. Turnyro plakatą puošė Eglės nuotrauka bei išvardyti jos sportiniai titulai, policininkės pareigos: vyr. patrulė.
Varžybos vyko senamiestyje, lauko scenoje, supamoje kavinių. Zagrebo architektūra Eglei priminė Vilnių, aplinka buvo maloni, atmosfera draugiška. Vyrų kovotojų suvažiavo per 100, moterų – 15. Mūsiškės varžovės – kroatės, vengrės, slovakės, italės. Varžybos vyko dviejų minusų sistema. Pirmos vietos premija – medalis ir 250 JAV dolerių.
Finale E. Vaitkutė kaire ir dešine rankomis ėmėsi su Vengrijos veterane Brigita Kofrane. Pati kova buvo greitesnė, nei kol varžovės suėmė rankas. Kadangi rankos sprūdo, teisėjui teko jas surišti. Eglė nugalėjo iš seniau pažįstamą vengrę, pasižyminčią fizine jėga.
Turnyrui pasibaigus, organizatoriai į sceną pakvietė penketą kroatų patikrinti pasaulio čempionės E. Vaitkutės stiprybę. Varžybų komentatorius teiravosi Eglės, ar gebės įveikti vyrus? Varžovai galėjo sverti iki 100 kg, bet šios ribos neviršyti. Pamariškei rankų lenkimo dvikovos su vyrais – ne naujiena, nes klube su jais treniruojasi ir kovoja.
Į komentatoriaus klausimą, kaip Eglė vertina savo galimybes, sportininkė atsakė klausimėliu: „O kokių vyrų turit?..“ Fanams, laukusiems saviškių sėkmės, teko ploti Eglei: nulenkė varžovus kaire ir dešine. Nugalėtieji kroatai apmaudo negiežė, mandagiai šypsojosi stipriai lietuvaitei. Visi suprato, kad tai buvo turnyro šou žiūrovams.

Finale – dvikova su ruse
Rumunijos sostinėje Bukarešte gegužės 21-29 d. varžėsi 29 Europos šalių rankų lenkėjai. Tai buvo 26-asis senojo kontinento čempionatas. Lietuvos rinktinės garbę gynė 8 sportininkai. E. Vaitkutė kovojo su Ukrainos, Suomijos, Rusijos atstovėmis. Varžovės iškart puolė į ataką, bet jų ketinimus Eglė atrėmė ir laimėjo visas dvikovas.
Finale susitiko su 130 kg sveriančia ruse Valentina Feodosjeva. Eglės ir Valentinos rankas turėjo sunerti teisėjai – per skirtą minutę varžovės pačios niekaip nepasiruošė dvikovai. Valentinos delnas buvo labai didelis. Fizine galia pasižyminti rusė atsitrenkė į lietuvaitės ištvermę. Valentina stengėsi nugalėti, kartu paveržti iš E. Vaitkutės Europos čempionės titulą ir pelnyti savo federacijos solidžią premiją. Eglė atsilaikė – laimėjo dvikovą kaire ir dešine rankomis. Užėmusieji prizines vietas burtų tvarka tikrinami dėl dopingo. Šį kartą tokią kortelę ištraukė Eglė. Testas – nemaloni procedūra, bet E. Vaitkutė jo nebijo, nes draudžiamų preparatų nenaudoja.
Bukarešte Lietuvai du aukso medalius veteranų varžybose pelnė Romutis Pališkis (svorio kat. iki 90 kg) iš Šakių, o Lietuvos rankų lenkimo federacijos prezidentas vilnietis Vydas Mikelionis senjorų varžybose dešine ranka iškovojo bronzos medalį. Moterų turnyre Inga Rimkuvienė iš Gargždų, kovodama kaire ranka, liko ketvirta. Pomėgį šiai sporto šakai Ingai įskiepijo jos mama, Žemaičių Naumiesčio gimnazijos kūno kultūros mokytoja Vilija Parnarauskienė. Tarp komandų Bukarešte pirmavo Turkijos rinktinė.

Romualdas Mažutis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Ar Šilutė taps gražiausiu Lietuvos miestu?

Po naujos autobusų stoties, autobusų parko ir kelių prekybos centrų atidarymo švenčių šilutiškiai negailėjo pagyrų Šilutės r. valdžiai. Nors iki tol būta visko… Atvykėliai iki šiol liaupsina Šilutės miestą. Kai kas pastebi, kad Šilutės rajono valdžia užsimojo pasiekti, kad Šilutė taptų gražiausiu Lietuvos miestu. Pokalbio metu tai patvirtino Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis, su kurio kalbėjomės apie vykdomus projektus ir ateities planus. Šilokarčemos kvartalas ir stadionas Planuojama sutvarkyti istorinį Šilokarčemos kvartalą, nuo kurio prasidėjo Šilutės istorija, sudaryti palankias

Šilutės Rotary klubo 25-metis ir Lietuvos Rotary apygardos 5-metis paminėti Kintuose

Šeštadienio popietę netoli Kintų, ant Minijos upės kranto įsikūrusiame „Mėlynojo karpio“ turizmo komplekse plaikstėsi vėliavos su Rotary organizacijos ženklais, skambėjo muzika, klegėjo broliški rotariečių balsai… Čia vyko Šilutės Rotary klubo 25-erių metų veiklos sukakties minėjimas, kartu ir Rotary International 1462 Lietuvos apygardos gyvavimo penkmetis. Susirinkus beveik visiems Šilutės Rotary klubo dabartiniams nariams ir aktyviausiems šio klubo garbės nariams, pasitikus svečius iš kitų klubų, rikiavosi iškilminga Rotary eisena. Skambant pučiamųjų ansamblio „Pamario Brass“ (vad. Gražvydas Raila, beje, Šilutės Rotary klubo narys)

Vasarą Šilutės rajono vaikams yra ką pasiūlyti

Kasmet prasidėjus vasarai, tėvams tenka nelengva užduotis – pasirūpinti, kuo užimti savo vaikus. Juk norisi, kad mažieji laiką leistų turiningai, kad ko nors išmoktų. Šią vasarą Šilutės rajone veiks ne viena lopšelio-darželio grupė, mokiniai galės vykti į įvairias stovyklas, lankyti edukacines pamokas. Tėveliai ramūs Tėvų pageidavimu vasarą Šilutėje veiks du vaikų lopšeliai-darželiai: „Žibutė“ ir „Ąžuoliukas“, liepą darželiai veiks Žemaičių Naumiestyje ir Švėkšnoje, o rugpjūtį – Kintų pagrindinė mokykla. Jeigu per vasarą vis dėlto nėra kur palikti mažųjų, Šilutės r. savivaldybės

Darbo vietoje – nematomas alinantis priešas

Samdomų darbuotojų karjeros vingiai kartais gali priklausyti nuo nematomų, tačiau gerai girdimų aplinkybių. Darbo erdvių poveikį dirbantiesiems nagrinėjusios Lietuvos mokslininkės teigia, kad pati darbo vieta ne tik aiškiai veikia mūsų savijautą, didina ar mažina motyvaciją ir taip netiesiogiai lemia verslo rezultatus, tačiau gali turėti ir nepageidaujamą poveikį – skatinti išeiti iš darbo. Mokslininkai perspėja: labiausiai darbuotojų norą išeiti iš darbo gali padidinti ne netinkama temperatūra, prastas apšvietimas ar oro kokybė, bet per didelis triukšmo fonas. „Akustinis komfortas biuruose dažniausiai lemia