Ragina naujagimius skiepyti nuo meningokokinės infekcijos

Nors Lietuvos gyventojai baiminasi meningokokinės infekcijos, tačiau nuo jos skiepyti savo mažylių neskuba, nors nuo praėjusių metų sudarytos galimybės naujagimius skiepyti nemokamai. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ragina tėvelius pasinaudoti šia galimybe ir paskiepyti savo atžalas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis kompensuojama vakcina, kuri gali užkirsti kelią šiai klastingai ligai.

Ministro A. Verygos teigimu, Lietuvoje sergamumas meningokokine infekcija yra gana didelis, liga – išties sunki, nusinešanti gyvybes, o vaikai turi didžiausią riziką ja susirgti.

„Skiepai nuo B tipo meningokokinės infekcijos yra efektyviausia profilaktikos priemonė, nors ir tikrai brangi. Todėl nuo praeitų metų liepos tėveliams palengvinome šią naštą ir dabar jie savo vaikus gali paskiepyti nemokamai. Vakcinos yra nupirkta pakankamai, todėl visiems naujagimiams jos tikrai pakaks. Raginame tėvus pasirūpinti savo mažylių sveikata nuo pat gimimo“, – sako ministras A. Veryga.

PSDF biudžeto lėšomis apmokama B tipo meningokokinės infekcijos vakcina kūdikiai ir vaikai yra skiepijami trimis vakcinos dozėmis: pirmąją vakcinos dozę gauna 3 mėn. kūdikiai, antrąja – 5 mėn., trečiąja – 12-15 mėn. vaikai.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) Sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimo skyriaus vedėja Lina Reinartienė tvirtina, kad per metus Lietuvoje gimsta apie 30 tūkstančių naujagimių.

„Tad pernai liepą VLK nupirko 45 tūkstančius vakcinos nuo B tipo meningokokinės infekcijos dozių, kad būtų padengtas visas galimas vakcinų poreikis naujagimiams. Naujausiais duomenimis, šiuo metu vakcinos yra sunaudota apie 9800 dozių, kuria buvo paskiepyta beveik 8 300 naujagimių. Taigi tėvai savo vaikus skiepija mažesnėmis apimtimis, nei buvo planuota, nors tam yra suteiktos visos galimybės“, – pabrėžė VLK atstovė L. Reinartienė.

Jos teigimu, meningokokinės vakcinos įsigijimui išleista keli milijonai eurų PSDF biudžeto lėšų.

Sunkiausios meningokokinės infekcijos formos – žaibinis sepsis bei galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas. Liga plinta lašiniu būdu per orą, ankstyvieji jos simptomai panašūs į peršalimo ligų – atsiranda šaltkrėtis, karščiavimas, galvos skausmas. Ligai būdingas sprando raumenų sustingimas, vėliau atsiranda odos bėrimas bei sąmonės sutrikimas. Mirtimi baigiasi apie 5-15 proc. ligos atvejų. Tačiau apie 15 proc. išgyvenusiųjų lieka ilgalaikiai liekamieji požymiai, pavyzdžiui, kurtumas, paralyžiai, psichikos sutrikimai, gali tekti amputuoti galūnes.

SAM inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutiškių duoną mėgsta ir užsienio lietuviai

Prieš dešimt metų šilutiškei verslininkei Virginijai Vaitiekienei į rankas atsitiktinai pateko duonos receptas. Nuo tada kvapni bemielė duona buvo kepama tik jos namuose, o ypatingoms progoms – ir bičiuliams. Dabar ši dešimtmetį puoselėta duona jau kepama ir Šilutėje duris atvėrusioje kavinėje „Trukio stotelė”. Anot kavinės šeimininkės, šilutiškiai pamėgo jų kepamą duonelę, mėgsta net išeivijoje gyvenantys lietuviai. Deja, gardžios duonelės kepaliuką ne visi gali parsinešti į namus… Recepto istorija Verslininkė Virginija Vaitiekienė neslėpė, jog duoną pradėjo kepti atsitiktinai. Sakoma, geriausia reklama

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.