Ragina naujagimius skiepyti nuo meningokokinės infekcijos

Nors Lietuvos gyventojai baiminasi meningokokinės infekcijos, tačiau nuo jos skiepyti savo mažylių neskuba, nors nuo praėjusių metų sudarytos galimybės naujagimius skiepyti nemokamai. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ragina tėvelius pasinaudoti šia galimybe ir paskiepyti savo atžalas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis kompensuojama vakcina, kuri gali užkirsti kelią šiai klastingai ligai.

Ministro A. Verygos teigimu, Lietuvoje sergamumas meningokokine infekcija yra gana didelis, liga – išties sunki, nusinešanti gyvybes, o vaikai turi didžiausią riziką ja susirgti.

„Skiepai nuo B tipo meningokokinės infekcijos yra efektyviausia profilaktikos priemonė, nors ir tikrai brangi. Todėl nuo praeitų metų liepos tėveliams palengvinome šią naštą ir dabar jie savo vaikus gali paskiepyti nemokamai. Vakcinos yra nupirkta pakankamai, todėl visiems naujagimiams jos tikrai pakaks. Raginame tėvus pasirūpinti savo mažylių sveikata nuo pat gimimo“, – sako ministras A. Veryga.

PSDF biudžeto lėšomis apmokama B tipo meningokokinės infekcijos vakcina kūdikiai ir vaikai yra skiepijami trimis vakcinos dozėmis: pirmąją vakcinos dozę gauna 3 mėn. kūdikiai, antrąja – 5 mėn., trečiąja – 12-15 mėn. vaikai.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) Sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimo skyriaus vedėja Lina Reinartienė tvirtina, kad per metus Lietuvoje gimsta apie 30 tūkstančių naujagimių.

„Tad pernai liepą VLK nupirko 45 tūkstančius vakcinos nuo B tipo meningokokinės infekcijos dozių, kad būtų padengtas visas galimas vakcinų poreikis naujagimiams. Naujausiais duomenimis, šiuo metu vakcinos yra sunaudota apie 9800 dozių, kuria buvo paskiepyta beveik 8 300 naujagimių. Taigi tėvai savo vaikus skiepija mažesnėmis apimtimis, nei buvo planuota, nors tam yra suteiktos visos galimybės“, – pabrėžė VLK atstovė L. Reinartienė.

Jos teigimu, meningokokinės vakcinos įsigijimui išleista keli milijonai eurų PSDF biudžeto lėšų.

Sunkiausios meningokokinės infekcijos formos – žaibinis sepsis bei galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas. Liga plinta lašiniu būdu per orą, ankstyvieji jos simptomai panašūs į peršalimo ligų – atsiranda šaltkrėtis, karščiavimas, galvos skausmas. Ligai būdingas sprando raumenų sustingimas, vėliau atsiranda odos bėrimas bei sąmonės sutrikimas. Mirtimi baigiasi apie 5-15 proc. ligos atvejų. Tačiau apie 15 proc. išgyvenusiųjų lieka ilgalaikiai liekamieji požymiai, pavyzdžiui, kurtumas, paralyžiai, psichikos sutrikimai, gali tekti amputuoti galūnes.

SAM inf.

Hits: 196

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite