R. Žemaitaitis – apie pedagogų streiką, medžius, Sausio 13-ąją ir STT skandalą

Sausio 22-ąją Šilutės F. Bajoraičio bibliotekoje įvyko susitikimas su kraštiečiu, LR Seimo vicepirmininku, partijos Tvarka ir teisingumas pirmininku Remigijumi Žemaitaičiu. Tądien svečias apsilankė ir Šilutės ligoninėje, kartu su medikais diskutavo atlyginimo, paslaugų apmokėjimo temomis, pasidžiaugė kolektyvu, jaunais gydytojais.

Seimo vicepirmininkas bei partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas Remigijus Žemaitaitis sakė: „Partija turi keistis, tobulėti. Noriu pakeisti politinį vėją, požiūrį“.

Priminė įstatymus, teises ir pareigas
R. Žemaitaitis, priminęs paskutinius Kauno įvykius, išsakė nuomonę dėl Vaiko teisių apsaugos įstatymo. Anot jo, jis nei tobulas, nei blogas, tačiau pareigūnai, kurie šį įstatymą įgyvendina, perlenkę lazdą: „Įstatyme aiškiai pasakyta – vaikas gali būti paimamas iš šeimos tik tuo atveju, kai kyla realus pavojus jo gyvybei ir sveikatai. O kas atsitiko? Pasinaudojo atveju, nes toks pavojus galėjo būti, ir paėmė vaiką iš šeimos…“
LR Seimo vicepirmininkas pateikė pavyzdžių ir iš kitų susitikimų su rajono gyventojais, kalbėjo apie jų pilietiškumą, teises ir pareigas. Vienas iš jų – balsavimas. R. Žemaitaitis pyktelėjęs rėžė nesuprantąs kai kurių tautiečių, kurie, užuot dalyvavę rinkimuose, peikia politikus ir jų darbą. „Kaip drįsta žmonės smerkti, jeigu patys neišdrįsta net į rinkimus nueiti?“ – retoriškai klausė svečias susirinkusių šilutiškių. Kai kurie salėje sėdintieji aiškino R. Žemaitaičiui, jog žmonės esą nusivylę politikais. Vis dėlto partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas dar kartą paaiškino, kad rajonuose rinkėjų aktyvumas tesiekia vos 30 proc. Anot jo, kai balsuojančiųjų bus 80 proc., tada ir valdžią išrinks kitą.

Šilutiškiai svečiui uždavė ne vieną klausimą emigracijos, mokesčių, atlyginimo, gimstamumo ir dvigubos pilietybės temomis.

Sausio 13-oji Seime
„Kai žmonės rajonuose kalba, jog neturi valios, noro, galimybės ką nors keisti, tada prisimenu Baltijos kelią. Tada žmonės turėjo ir valią, ir principus, ir norą“,– kalbėjo Seimo vicepirmininkas.
Sausio 13-ąją R. Žemaitaitis pavadino „lavonų šventimo diena“. „Mes džiaugtis turime, o ne žvakes kūrenti ant langų. Mes ne verkti turime, o didžiuotis. Taip, tie žmonės paaukojo gyvybę už mus, už valstybę, bet šiandien mes joje galime gyventi“, – kalbėjo svečias primindamas, kaip šiemet Seimas šventė Sausio 13-ąją. – Renginys vyko Kovo 11 – osios salėje, atkurta valstybė. Kaip šunys vienas su kitu pjaunasi ir pjaunasi, kuris kuriam įkąs: konservatoriai kanda valstiečiams, valstiečiai – konservatoriams. Jei bebrai neatsilieka, tai dar ir tiems įkanda…“
Vakare nuvykęs prie Parlamento nustebo žmonių „gausa“ – juos buvę galima suskaičiuoti beveik rankų pirštais…
Dėl pedagogų streiko
Mokytojų streiko metu R. Žemaitaitis įžvelgė šios profesijos atstovų vieningumą ir tvirtybę, tačiau tik tol, kol neįsikišo politikai. Jis sakė, kad nebuvo nė su vienu pedagogu susitikęs, nebuvo užsukęs ir į mokyklas. „Aš per daug gerbiu šią profesiją, kad iš mokytojų tyčiotis <…> Ar etiška ir kultūringa, kai kandidatai į prezidentus per langą laipina mokytojus? Ar etiška, kai vaikus kaip skydą pasitelkia streike? Mano moraliniu principu, tai šlykščiausias dalykas, ką buvo galima padaryti. Visi tokie mitingai ir streikai žlugdo mūsų visuomenės pasitikėjimą valstybe“,– tokią nuomonę išsakė Seimo vicepirmininkas.
Svečias prisiminė ir savo buvusius gerbiamus mokytojus, kurie jį mokė, išmokė, įskiepijo vertybių. Anot jo, anuomet buvo kontrolė, bet nebuvo „supermamyčių“, kurios vadovauja mokyklose ir sprendžia, kiek vaikams duoti grikių, ką gerti. „Žmonės atiduoda valią joms. Trys supermamytės nusprendžia, ką reikia daryti, trys supervyrai, apjuosę medžius tautinėm vėliavom, gieda giesmes ir laukia, kol užmuš bobutę pakeliui į ligoninę. <…>Tada visi laukia, kol Savivaldybė atlygins žalą“, – R. Žemaitaitis savaip šilutiškiams perpasakojo buvusias situacijas.
Požiūris dėl kertamų medžių
R. Žemaitaitis apgailestavo dėl rajone kertamų medžių: „Kai kuriems reikėjo padaryti šou. Tačiau kai dar vieną moterį užmuš prie tilto, kas tą žalą atlygins?“ Anot svečio, geriau ir saugiau kas antrą medį nukirsti ir tose vietose pasodinti po naują. Anksčiau dar Rusnės keliu važinėdavęs R. Žemaitaitis prisiminė, kai kasmet ant kelio gulėdavo po 3 ar 4 medžius, nulūžusios jų šakos. Prisiminė ir patirtą nemalonų įvykį. Prie Švėkšnos sudaužė visureigį, kai virto supuvęs medis: „Mes turime pilietiškai suvokti, kad tam tikri procesai vyksta ir vyks. Kai matau Labanoro girioje piketuotojus už miškus – gėda. Vertėtų atsiversti vadovėlį, kuriame aiškiai išdėstyta, koks medis ir kiek gali augti, kada turi būti kertamas“.
STT skandalas
„Galiu žiūrėti visiems į akis ir pasakyti: nesijaučiu kaltas. Manęs neįtaria kyšio paėmimu, neįtaria korupcija. O dėl aplinkosaugos klausimų galėsime gal ir teismuose susitikti. Bet…“, – kalbėjo šilutiškiams Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, pridurdamas, kad visi STT sulaikyti asmenys žinojo, kur buvo vežami.
Dėl STT skandalo merui pritarė ir R. Žemaitaitis: „Teisme esu dirbęs, todėl tai man kelia juoką. Kai kūrėme dar tuo metu teismų sistemą, kardomųjų priemonių – pasiklausymo, sekimo – skirdavo dešimt, vienuolika tūkstančių. 2014 metais išdavė 101 tūkstantį! Jeigu nesi valkata, socialinių pašalpų gavėjas, tai tave seka, klauso, žiūri…“

Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja reikalavimai maisto produktų kilmės nurodymui ant pakuočių

Nuo trečiadienio įsigalioja reikalavimai, įpareigojantys maisto produktų gamintojus ir pardavėjus nurodyti ne tik maisto produkto, bet ir jo gamybai panaudotų žaliavų kilmės šalį, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Pranešama, kad šie reikalavimai įsigalioja visoje Europos Sąjungoje. Iki šiol detalesnę informaciją apie žaliavų kilmę buvo privaloma nurodyti prekiaujant tik nedaugeliu maisto produktų – tai mėsa (jautiena, naminių paukščių mėsa, kiauliena, aviena, ožkiena), šviežiais vaisiais ir daržovėmis, alyvuogių aliejumi, medumi, vynu ar ekologiškais produktais. Iš parduotuvių lentynų maisto produktai su

Per parą tyrimų apimtys Klaipėdoje ženkliai išaugs

2020 m. balandžio 1 d. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje sumontavus neatlygintinai gautą automatizuotą laboratorinę įrangą, Vakarų Lietuvos regiono žmonėms atliekamų tyrimų apimtys ženkliai išaugs. Darbui su šia modernia įranga planuojama įsigyti ir 30 tūkst. specialių jai pritaikytų reagentų. Numatoma, kad įranga bus artimiausiu metu – kelių dienų bėgyje.  Sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos teigimu, toks sprendimas priimtas, siekiant taupyti laiką, reikalingą koronaviruso testams atlikti, taip pat tausojant Klaipėdos universitetinės ligoninės laboratorijoje specialistų pajėgas.

Grožio puoselėjimas namuose karantino metu

Lietuva jau kuris laikas gyvena kitokiu, neįprastu ritmu nei iki šiol. Karantinas paveikė daugelį verslų. Tarp jų ir grožio salonų veiklą. Dalis grožio meistrų dirba nelegaliai, savo namuose, taip pažeidinėdami įstatymą. Tačiau tikrai saugančios savo ir kitų sveikatą sustabdė visus darbus, atšaukė vizitus ir t. t. Tad kaip puoselėti grožį namuose karantino metu, kuomet grožio įstaigos stabdo veiklą? Grikiai grožiui Sužinojus apie artėjantį koronavirusą, lietuviai kaip pakvaišę ėmė pirkti įvairias kruopas, tarp jų ir grikius. Nors visi žinome, kad košes

Šilokarčemos dvaro savininkas Hugo Šojus

Šiemet sukanka 175 metai nuo valdininko, dvarininko, aktyvaus visuomenininko ir kultūrininko Hugo Šojaus gimimo. Žmogaus, kuris buvo savo krašto, dabartinio Šilutės miesto mecenatas ir filantropas. Ant dvarininko padovanotų žemių iki pat šių dienų stovi svarbūs instituciniai miesto pastatai.  Šojų šeimos istorija   Hugo Šojus (Hugo Scheu) gimė 1845 m. balandžio 1 d. Klaipėdoje, pirklio ir laivininko Arnoldo Karlo Šojaus (Arnold Carl Scheu (1811–1886)) ir Rozetės Cygler (Rossete Ziegler (1825–1848)), Klaipėdos malūnininko dukters, šeimoje.   H. Šojus 1875 m. vedė tėvo