R. Žemaitaitis – apie pedagogų streiką, medžius, Sausio 13-ąją ir STT skandalą

Sausio 22-ąją Šilutės F. Bajoraičio bibliotekoje įvyko susitikimas su kraštiečiu, LR Seimo vicepirmininku, partijos Tvarka ir teisingumas pirmininku Remigijumi Žemaitaičiu. Tądien svečias apsilankė ir Šilutės ligoninėje, kartu su medikais diskutavo atlyginimo, paslaugų apmokėjimo temomis, pasidžiaugė kolektyvu, jaunais gydytojais.

Seimo vicepirmininkas bei partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas Remigijus Žemaitaitis sakė: „Partija turi keistis, tobulėti. Noriu pakeisti politinį vėją, požiūrį“.

Priminė įstatymus, teises ir pareigas
R. Žemaitaitis, priminęs paskutinius Kauno įvykius, išsakė nuomonę dėl Vaiko teisių apsaugos įstatymo. Anot jo, jis nei tobulas, nei blogas, tačiau pareigūnai, kurie šį įstatymą įgyvendina, perlenkę lazdą: „Įstatyme aiškiai pasakyta – vaikas gali būti paimamas iš šeimos tik tuo atveju, kai kyla realus pavojus jo gyvybei ir sveikatai. O kas atsitiko? Pasinaudojo atveju, nes toks pavojus galėjo būti, ir paėmė vaiką iš šeimos…“
LR Seimo vicepirmininkas pateikė pavyzdžių ir iš kitų susitikimų su rajono gyventojais, kalbėjo apie jų pilietiškumą, teises ir pareigas. Vienas iš jų – balsavimas. R. Žemaitaitis pyktelėjęs rėžė nesuprantąs kai kurių tautiečių, kurie, užuot dalyvavę rinkimuose, peikia politikus ir jų darbą. „Kaip drįsta žmonės smerkti, jeigu patys neišdrįsta net į rinkimus nueiti?“ – retoriškai klausė svečias susirinkusių šilutiškių. Kai kurie salėje sėdintieji aiškino R. Žemaitaičiui, jog žmonės esą nusivylę politikais. Vis dėlto partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas dar kartą paaiškino, kad rajonuose rinkėjų aktyvumas tesiekia vos 30 proc. Anot jo, kai balsuojančiųjų bus 80 proc., tada ir valdžią išrinks kitą.

Šilutiškiai svečiui uždavė ne vieną klausimą emigracijos, mokesčių, atlyginimo, gimstamumo ir dvigubos pilietybės temomis.

Sausio 13-oji Seime
„Kai žmonės rajonuose kalba, jog neturi valios, noro, galimybės ką nors keisti, tada prisimenu Baltijos kelią. Tada žmonės turėjo ir valią, ir principus, ir norą“,– kalbėjo Seimo vicepirmininkas.
Sausio 13-ąją R. Žemaitaitis pavadino „lavonų šventimo diena“. „Mes džiaugtis turime, o ne žvakes kūrenti ant langų. Mes ne verkti turime, o didžiuotis. Taip, tie žmonės paaukojo gyvybę už mus, už valstybę, bet šiandien mes joje galime gyventi“, – kalbėjo svečias primindamas, kaip šiemet Seimas šventė Sausio 13-ąją. – Renginys vyko Kovo 11 – osios salėje, atkurta valstybė. Kaip šunys vienas su kitu pjaunasi ir pjaunasi, kuris kuriam įkąs: konservatoriai kanda valstiečiams, valstiečiai – konservatoriams. Jei bebrai neatsilieka, tai dar ir tiems įkanda…“
Vakare nuvykęs prie Parlamento nustebo žmonių „gausa“ – juos buvę galima suskaičiuoti beveik rankų pirštais…
Dėl pedagogų streiko
Mokytojų streiko metu R. Žemaitaitis įžvelgė šios profesijos atstovų vieningumą ir tvirtybę, tačiau tik tol, kol neįsikišo politikai. Jis sakė, kad nebuvo nė su vienu pedagogu susitikęs, nebuvo užsukęs ir į mokyklas. „Aš per daug gerbiu šią profesiją, kad iš mokytojų tyčiotis <…> Ar etiška ir kultūringa, kai kandidatai į prezidentus per langą laipina mokytojus? Ar etiška, kai vaikus kaip skydą pasitelkia streike? Mano moraliniu principu, tai šlykščiausias dalykas, ką buvo galima padaryti. Visi tokie mitingai ir streikai žlugdo mūsų visuomenės pasitikėjimą valstybe“,– tokią nuomonę išsakė Seimo vicepirmininkas.
Svečias prisiminė ir savo buvusius gerbiamus mokytojus, kurie jį mokė, išmokė, įskiepijo vertybių. Anot jo, anuomet buvo kontrolė, bet nebuvo „supermamyčių“, kurios vadovauja mokyklose ir sprendžia, kiek vaikams duoti grikių, ką gerti. „Žmonės atiduoda valią joms. Trys supermamytės nusprendžia, ką reikia daryti, trys supervyrai, apjuosę medžius tautinėm vėliavom, gieda giesmes ir laukia, kol užmuš bobutę pakeliui į ligoninę. <…>Tada visi laukia, kol Savivaldybė atlygins žalą“, – R. Žemaitaitis savaip šilutiškiams perpasakojo buvusias situacijas.
Požiūris dėl kertamų medžių
R. Žemaitaitis apgailestavo dėl rajone kertamų medžių: „Kai kuriems reikėjo padaryti šou. Tačiau kai dar vieną moterį užmuš prie tilto, kas tą žalą atlygins?“ Anot svečio, geriau ir saugiau kas antrą medį nukirsti ir tose vietose pasodinti po naują. Anksčiau dar Rusnės keliu važinėdavęs R. Žemaitaitis prisiminė, kai kasmet ant kelio gulėdavo po 3 ar 4 medžius, nulūžusios jų šakos. Prisiminė ir patirtą nemalonų įvykį. Prie Švėkšnos sudaužė visureigį, kai virto supuvęs medis: „Mes turime pilietiškai suvokti, kad tam tikri procesai vyksta ir vyks. Kai matau Labanoro girioje piketuotojus už miškus – gėda. Vertėtų atsiversti vadovėlį, kuriame aiškiai išdėstyta, koks medis ir kiek gali augti, kada turi būti kertamas“.
STT skandalas
„Galiu žiūrėti visiems į akis ir pasakyti: nesijaučiu kaltas. Manęs neįtaria kyšio paėmimu, neįtaria korupcija. O dėl aplinkosaugos klausimų galėsime gal ir teismuose susitikti. Bet…“, – kalbėjo šilutiškiams Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, pridurdamas, kad visi STT sulaikyti asmenys žinojo, kur buvo vežami.
Dėl STT skandalo merui pritarė ir R. Žemaitaitis: „Teisme esu dirbęs, todėl tai man kelia juoką. Kai kūrėme dar tuo metu teismų sistemą, kardomųjų priemonių – pasiklausymo, sekimo – skirdavo dešimt, vienuolika tūkstančių. 2014 metais išdavė 101 tūkstantį! Jeigu nesi valkata, socialinių pašalpų gavėjas, tai tave seka, klauso, žiūri…“

Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutiškių duoną mėgsta ir užsienio lietuviai

Prieš dešimt metų šilutiškei verslininkei Virginijai Vaitiekienei į rankas atsitiktinai pateko duonos receptas. Nuo tada kvapni bemielė duona buvo kepama tik jos namuose, o ypatingoms progoms – ir bičiuliams. Dabar ši dešimtmetį puoselėta duona jau kepama ir Šilutėje duris atvėrusioje kavinėje „Trukio stotelė”. Anot kavinės šeimininkės, šilutiškiai pamėgo jų kepamą duonelę, mėgsta net išeivijoje gyvenantys lietuviai. Deja, gardžios duonelės kepaliuką ne visi gali parsinešti į namus… Recepto istorija Verslininkė Virginija Vaitiekienė neslėpė, jog duoną pradėjo kepti atsitiktinai. Sakoma, geriausia reklama

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.