Prof. R. Žaliūnas: lietuviai gyvens per 100 metų, tik su viena sąlyga

Prof. R. Žaliūnas: „Lietuviai gyvens per 100 metų, tik su viena sąlyga…“ Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Vilnius, gegužės 16 d. (ELTA). Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektorius, Kardiologijos klinikos vadovas Remigijus Žaliūnas įsitikinęs, kad šiame šimtmetyje gimę lietuviai gyvens daugiau kaip 100 metų, jei bus mokomi gyventi sveikai.

„Lietuvoje to dar nėra. Apie sveikatą turėtume kalbėti gerokai anksčiau ir ne tik tiems, kurie jau susirgo. Svarbu diegti pirmuosius rūpinimosi savimi įgūdžius darželiuose, mokyklose. Tikiu, kad ateinanti karta gyvens gerokai sveikiau ir geriau jausis senėdami“, – sakė LSMU vadovas.
LSMU Širdies krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikai vadovaujantis prof. Rimantas Benetis susiduria su kritiškiausių būklių pacientais, kuriems reikalingos širdies operacijos.
„Kauno klinikose atliekamos visos pasaulyje galimos operacijos suaugusiems. Investicijos, kurios buvo skirtos širdies ir krūtinės kraujagyslių chirurgijai, davė rezultatų. Tačiau mūsų užduotis – taip pat ir ruošti specialistus, padėti įsisavinti darbą su įranga“,– atkreipė dėmesį širdies chirurgas.
Kalbėdamas apie tai, ko trūksta, kad Lietuvos gyventojai mažiau patirtų invalidizuojančio širdies ligų poveikio, prof. R. Benetis taip pat akcentavo visuomenės švietimą, kad nuo mažumės visi būtų mokomi sąmoningai siekti sveikatos, nesielgti destruktyviai su savimi.
Pasak prof. R. Benečio, šiandien galime laiku diagnozuoti širdies ligas, jas sėkmingai gydyti. Tačiau, kaip atkreipė dėmesį prof. Gintarė Šakalytė, klinikoje dominuoja pacientai, kurie dėl gyvensenos, ligų ar ankstesnio gydymo klaidų patyrę komplikacijas ir jau serga širdies nepakankamumu.
„Širdies nepakankamumas Lietuvoje – didelė problema. Net ir stacionaruose taikant tinkamą gydymą mirštamumas nuo širdies nepakankamumo išlieka didelis. Pasaulyje yra naujų galimybių padėti tokiems pacientams, bet mums liūdna, kad Lietuvoje dar ne visi vaistai prieinami. Turime vilties, kad tai bus išspręsta“, – sakė prof. G. Šakalytė.
Širdies asociacijos prezidento prof. Raimondo Kubiliaus teigimu, Lietuvoje mirštamumas dėl širdies ir kraujagyslių ligų išlieka didžiausias Europos Sąjungoje.
„Tenka pripažinti, kad proveržį galėtų lemti mokymas visuomenę gyventi sveikiau. Bemaž 99 proc. kardiologų pacientų teigia žinantys savo kraujospūdį, bet tik 30 nuošimčių reguliariai vartoja paskirtus vaistus. Turėtume visuomenę įtikinti, kad kiekvieno dalyvavimas gydyme – labai svarbus, kaip ir svarbu koreguoti rizikos veiksnius“, – sakė gydytojas kardiologas.
LSMU Kauno klinikų Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovė doc. Jurgita Plisienė juokavo, kad geriausias gydymas – nesusirgti.
„Pusės ligų galima išvengti sveikai gyvenant ir tinkamai maitinantis, 20 proc. lemia aplinka, tiek pat – genetika ir tik 10 proc. – medicina“, – priminė docentė.
Doc. J. Pilisienė pabrėžė, kad Lietuvos gyventojų cholesterolio kiekis kraujyje – didžiausias Europoje, ir tik 10 proc. pacientų, gydomų nuo širdies ligų, pavyksta pasiekti tinkamą cholesterolio lygį.
„Gydyme dalyvauja dvi pusės. Jei gydytojo pareiga – skirti teisingą gydymą, pacientas turi ne tik vartoti paskirtus vaistus, bet ir laikytis gydytojo rekomendacijų, vengti rizikos veiksnių“, – pabrėžė daktarė.
LSMU Kauno klinikų Išeminės širdies ligos skyriaus Miokardo infarkto sektoriaus vadovė Olivija Gustinė įsitikinusi, kad Lietuvoje turime puikias galimybes gydyti ūmų miokardo infarktą, nepriklausomai nuo to, kur žmogus gyvena.
„Šie metai – pirmieji, kai galime skinti miokardo infarkto klasterių veiklos vaisius. Pirmą kartą sveikatos statistikoje atsirado džiuginamų užuominų, kad sergamumas gali mažėti. Viena iš priežasčių – Lietuvoje puikiai veikianti klasterių sistema, kuri pacientams užtikrina skubų patekimą į specializuotas įstaigas“, – sakė doc. O. Gustienė.
Trečiadienį Seime gydytojai kardiologai skaitė pranešimus konferencijoje „Širdies ir kraujagyslių ligos: kaip pavyksta pailginti lietuvių gyvenimo trukmę“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite