Prof. R. Žaliūnas: lietuviai gyvens per 100 metų, tik su viena sąlyga

Prof. R. Žaliūnas: „Lietuviai gyvens per 100 metų, tik su viena sąlyga…“ Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Vilnius, gegužės 16 d. (ELTA). Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektorius, Kardiologijos klinikos vadovas Remigijus Žaliūnas įsitikinęs, kad šiame šimtmetyje gimę lietuviai gyvens daugiau kaip 100 metų, jei bus mokomi gyventi sveikai.

„Lietuvoje to dar nėra. Apie sveikatą turėtume kalbėti gerokai anksčiau ir ne tik tiems, kurie jau susirgo. Svarbu diegti pirmuosius rūpinimosi savimi įgūdžius darželiuose, mokyklose. Tikiu, kad ateinanti karta gyvens gerokai sveikiau ir geriau jausis senėdami“, – sakė LSMU vadovas.
LSMU Širdies krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikai vadovaujantis prof. Rimantas Benetis susiduria su kritiškiausių būklių pacientais, kuriems reikalingos širdies operacijos.
„Kauno klinikose atliekamos visos pasaulyje galimos operacijos suaugusiems. Investicijos, kurios buvo skirtos širdies ir krūtinės kraujagyslių chirurgijai, davė rezultatų. Tačiau mūsų užduotis – taip pat ir ruošti specialistus, padėti įsisavinti darbą su įranga“,– atkreipė dėmesį širdies chirurgas.
Kalbėdamas apie tai, ko trūksta, kad Lietuvos gyventojai mažiau patirtų invalidizuojančio širdies ligų poveikio, prof. R. Benetis taip pat akcentavo visuomenės švietimą, kad nuo mažumės visi būtų mokomi sąmoningai siekti sveikatos, nesielgti destruktyviai su savimi.
Pasak prof. R. Benečio, šiandien galime laiku diagnozuoti širdies ligas, jas sėkmingai gydyti. Tačiau, kaip atkreipė dėmesį prof. Gintarė Šakalytė, klinikoje dominuoja pacientai, kurie dėl gyvensenos, ligų ar ankstesnio gydymo klaidų patyrę komplikacijas ir jau serga širdies nepakankamumu.
„Širdies nepakankamumas Lietuvoje – didelė problema. Net ir stacionaruose taikant tinkamą gydymą mirštamumas nuo širdies nepakankamumo išlieka didelis. Pasaulyje yra naujų galimybių padėti tokiems pacientams, bet mums liūdna, kad Lietuvoje dar ne visi vaistai prieinami. Turime vilties, kad tai bus išspręsta“, – sakė prof. G. Šakalytė.
Širdies asociacijos prezidento prof. Raimondo Kubiliaus teigimu, Lietuvoje mirštamumas dėl širdies ir kraujagyslių ligų išlieka didžiausias Europos Sąjungoje.
„Tenka pripažinti, kad proveržį galėtų lemti mokymas visuomenę gyventi sveikiau. Bemaž 99 proc. kardiologų pacientų teigia žinantys savo kraujospūdį, bet tik 30 nuošimčių reguliariai vartoja paskirtus vaistus. Turėtume visuomenę įtikinti, kad kiekvieno dalyvavimas gydyme – labai svarbus, kaip ir svarbu koreguoti rizikos veiksnius“, – sakė gydytojas kardiologas.
LSMU Kauno klinikų Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovė doc. Jurgita Plisienė juokavo, kad geriausias gydymas – nesusirgti.
„Pusės ligų galima išvengti sveikai gyvenant ir tinkamai maitinantis, 20 proc. lemia aplinka, tiek pat – genetika ir tik 10 proc. – medicina“, – priminė docentė.
Doc. J. Pilisienė pabrėžė, kad Lietuvos gyventojų cholesterolio kiekis kraujyje – didžiausias Europoje, ir tik 10 proc. pacientų, gydomų nuo širdies ligų, pavyksta pasiekti tinkamą cholesterolio lygį.
„Gydyme dalyvauja dvi pusės. Jei gydytojo pareiga – skirti teisingą gydymą, pacientas turi ne tik vartoti paskirtus vaistus, bet ir laikytis gydytojo rekomendacijų, vengti rizikos veiksnių“, – pabrėžė daktarė.
LSMU Kauno klinikų Išeminės širdies ligos skyriaus Miokardo infarkto sektoriaus vadovė Olivija Gustinė įsitikinusi, kad Lietuvoje turime puikias galimybes gydyti ūmų miokardo infarktą, nepriklausomai nuo to, kur žmogus gyvena.
„Šie metai – pirmieji, kai galime skinti miokardo infarkto klasterių veiklos vaisius. Pirmą kartą sveikatos statistikoje atsirado džiuginamų užuominų, kad sergamumas gali mažėti. Viena iš priežasčių – Lietuvoje puikiai veikianti klasterių sistema, kuri pacientams užtikrina skubų patekimą į specializuotas įstaigas“, – sakė doc. O. Gustienė.
Trečiadienį Seime gydytojai kardiologai skaitė pranešimus konferencijoje „Širdies ir kraujagyslių ligos: kaip pavyksta pailginti lietuvių gyvenimo trukmę“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Tarp turtingiausių šalies politikų – Pagėgių rajono savivaldybės tarybos narys Remigijus Kelneris

Turtingiausi šalies politikai yra ne Seime. Daugiausia jų dirba savivaldybių tarybose. Naujausio žurnalo „Reitingai“ ir DELFI tyrimo duomenimis, didžiausią turtą kartu su žmona valdo Plungės rajono savivaldybės tarybos narys Liudas Skierus, Kauno mero Visvaldo Matijošaičio verslo partneris. Turtingiausias Seimo narys yra valstiečių ir žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis. Į DELFI skelbiama 50-uką pateko ir Pagėgių rajono savivaldybės tarybos narys Remigijus Kelneris ir Dalia Kelnerienė – 2,46 mln. eurų. Jie saraše užėmė 23-ąją vietą. Pagėgių rajono politikas Remigijus Kelneris kartu su šeimos nariais valdo

Socialiniuose tinkluose plinta daina „Papa Frančesko“, skirta popiežiaus Pranciškaus vizito Lietuvoje metinėms

Lygiai prieš metus, 2018 metų rugsėjo 22-23 dienomis, popiežius Pranciškus pirmą kartą lankėsi Lietuvoje. Vizito metinių proga Julius Vaicenavičius pristato dainą ir vaizdo klipą „Papa Frančesko“. „Daina gimė praeitais metais išlydint popiežių Pranciškų Vilniaus oro uoste. Viskas įvyko labai spontaniškai, norėjosi džiugiai ir smagiai atsisveikinti. Tuo metu buvo ankstus rytas, daugybė savanorių ir puiki nuotaika,“ – pasakoja Julius Vaicenavičius. Dainoje ir vaizdo klipe nuotaikingai vaizduojamos pagrindinės popiežiaus vizito Lietuvoje akimirkos: susitikimas su jaunimu Katedros aikštėje, apsilankymas Okupacijų ir laisvės kovų

Ankstyvas ruduo Mažojoje Lietuvoje: vokiškos kultūros takais

Jei lankysitės pajūryje, turizmo specialistai pataria pasižvalgyti po pamarį ir išbandyti naują turistinį maršrutą, pavadintą „Migruojančios kultūros“. Šis maršrutas kviečia nuo pajūrio keliauti Šilutės link ir daugiau sužinoti apie Didžiosios ir Mažosios Lietuvos sandūroje gyvavusias tradicijas, pamario krašto gamtą ir jos žmones, iki šiol save vadinančius lietuvininkais. Įdomu tai, kad Mažoji Lietuva Lietuvos valstybei nepriklauso nei 100 metų. „Tai autentiškos Klaipėdos krašto (Mažosios Lietuvos) sodybos, tradiciniai mažlietuvių valgiai, senosios Klaipėdos krašto dainos. Tiesa, šis maršrutas įspūdingesnis keliaujant su gidu, nes tik

Pokalbis apie prasidėjusių mokslo metų aktualijas

Rugsėjį prasidėjus naujiems mokslo metams, paaiškėja ir tikras mokinių skaičius. Dabar rajono bendrojo lavinimo mokyklose ir gimnazijose yra 4473 mokiniai. Šiemet, palyginus su praėjusių metų rugsėju, sulaukta 172 vaikais mažiau, įskaičiuojant ir ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus ugdomus vaikus. Vien mokyklas lankančiųjų šiemet sumažėjo 135. Apie prasidėjusių mokslo metų aktualijas „Pamarys“ pakalbino Šilutės r. savivaldybės Švietimo skyriaus vedėją Dainorą BUTVYDIENĘ. – Jūsų pateiktieji skaičiai teikia optimizmo. Bent jau šį rudenį mokinių nesumažėjo keliais šimtais, kaip būdavo anksčiau. – Tačiau mažiau devintokų