Prof. R. Žaliūnas: lietuviai gyvens per 100 metų, tik su viena sąlyga

Prof. R. Žaliūnas: „Lietuviai gyvens per 100 metų, tik su viena sąlyga…“ Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Vilnius, gegužės 16 d. (ELTA). Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektorius, Kardiologijos klinikos vadovas Remigijus Žaliūnas įsitikinęs, kad šiame šimtmetyje gimę lietuviai gyvens daugiau kaip 100 metų, jei bus mokomi gyventi sveikai.

„Lietuvoje to dar nėra. Apie sveikatą turėtume kalbėti gerokai anksčiau ir ne tik tiems, kurie jau susirgo. Svarbu diegti pirmuosius rūpinimosi savimi įgūdžius darželiuose, mokyklose. Tikiu, kad ateinanti karta gyvens gerokai sveikiau ir geriau jausis senėdami“, – sakė LSMU vadovas.
LSMU Širdies krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikai vadovaujantis prof. Rimantas Benetis susiduria su kritiškiausių būklių pacientais, kuriems reikalingos širdies operacijos.
„Kauno klinikose atliekamos visos pasaulyje galimos operacijos suaugusiems. Investicijos, kurios buvo skirtos širdies ir krūtinės kraujagyslių chirurgijai, davė rezultatų. Tačiau mūsų užduotis – taip pat ir ruošti specialistus, padėti įsisavinti darbą su įranga“,– atkreipė dėmesį širdies chirurgas.
Kalbėdamas apie tai, ko trūksta, kad Lietuvos gyventojai mažiau patirtų invalidizuojančio širdies ligų poveikio, prof. R. Benetis taip pat akcentavo visuomenės švietimą, kad nuo mažumės visi būtų mokomi sąmoningai siekti sveikatos, nesielgti destruktyviai su savimi.
Pasak prof. R. Benečio, šiandien galime laiku diagnozuoti širdies ligas, jas sėkmingai gydyti. Tačiau, kaip atkreipė dėmesį prof. Gintarė Šakalytė, klinikoje dominuoja pacientai, kurie dėl gyvensenos, ligų ar ankstesnio gydymo klaidų patyrę komplikacijas ir jau serga širdies nepakankamumu.
„Širdies nepakankamumas Lietuvoje – didelė problema. Net ir stacionaruose taikant tinkamą gydymą mirštamumas nuo širdies nepakankamumo išlieka didelis. Pasaulyje yra naujų galimybių padėti tokiems pacientams, bet mums liūdna, kad Lietuvoje dar ne visi vaistai prieinami. Turime vilties, kad tai bus išspręsta“, – sakė prof. G. Šakalytė.
Širdies asociacijos prezidento prof. Raimondo Kubiliaus teigimu, Lietuvoje mirštamumas dėl širdies ir kraujagyslių ligų išlieka didžiausias Europos Sąjungoje.
„Tenka pripažinti, kad proveržį galėtų lemti mokymas visuomenę gyventi sveikiau. Bemaž 99 proc. kardiologų pacientų teigia žinantys savo kraujospūdį, bet tik 30 nuošimčių reguliariai vartoja paskirtus vaistus. Turėtume visuomenę įtikinti, kad kiekvieno dalyvavimas gydyme – labai svarbus, kaip ir svarbu koreguoti rizikos veiksnius“, – sakė gydytojas kardiologas.
LSMU Kauno klinikų Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovė doc. Jurgita Plisienė juokavo, kad geriausias gydymas – nesusirgti.
„Pusės ligų galima išvengti sveikai gyvenant ir tinkamai maitinantis, 20 proc. lemia aplinka, tiek pat – genetika ir tik 10 proc. – medicina“, – priminė docentė.
Doc. J. Pilisienė pabrėžė, kad Lietuvos gyventojų cholesterolio kiekis kraujyje – didžiausias Europoje, ir tik 10 proc. pacientų, gydomų nuo širdies ligų, pavyksta pasiekti tinkamą cholesterolio lygį.
„Gydyme dalyvauja dvi pusės. Jei gydytojo pareiga – skirti teisingą gydymą, pacientas turi ne tik vartoti paskirtus vaistus, bet ir laikytis gydytojo rekomendacijų, vengti rizikos veiksnių“, – pabrėžė daktarė.
LSMU Kauno klinikų Išeminės širdies ligos skyriaus Miokardo infarkto sektoriaus vadovė Olivija Gustinė įsitikinusi, kad Lietuvoje turime puikias galimybes gydyti ūmų miokardo infarktą, nepriklausomai nuo to, kur žmogus gyvena.
„Šie metai – pirmieji, kai galime skinti miokardo infarkto klasterių veiklos vaisius. Pirmą kartą sveikatos statistikoje atsirado džiuginamų užuominų, kad sergamumas gali mažėti. Viena iš priežasčių – Lietuvoje puikiai veikianti klasterių sistema, kuri pacientams užtikrina skubų patekimą į specializuotas įstaigas“, – sakė doc. O. Gustienė.
Trečiadienį Seime gydytojai kardiologai skaitė pranešimus konferencijoje „Širdies ir kraujagyslių ligos: kaip pavyksta pailginti lietuvių gyvenimo trukmę“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šiandien pradėjo kirsti Šilutės medžius

Pirmadienį UAB „Šilutės komunalininkas“ pradėjo kirsti abipus centrinės Lietuvininkų gatvės ekspertų pažymėtus apdžiūvusius, ligotus kirstinus medžius. Pasak komunalininkų bendrovės direktoriaus Audriaus Benkunsko, bus nukirstas 121 medis, kuriuos nurodė ekspertė iš Aleksandro Stulginskio universiteto doc. Dr. Lina Straigytė. „Dirba viena brigada. Darbai nebus forsuojami, kad nesitrikdytų eismas centrine Šilutės gatve. Užtruksime gal mėnesį laiko“,  – „Pamariui“ telefonu sakė UAB „Šilutės komunalininkas“ direktorius Audrius Benkunskas. Medžius bus pradėta atsodinti spalio pabaigoje. Tai darys UAB „Klaipėdos želdiniai“. Nukirstų Šilutės medžių mediena vežama į

Susitikimą su Lietuvos žmonėmis popiežius Pranciškus baigė lietuviškai linkėdamas skanių pietų

Kaunas, rugsėjo 23 d. (ELTA). Susitikimą su Lietuvos gyventojais ir atvykusiais į popiežiaus aukojamas sekmadienines Mišias Šventasis Tėvas baigė lietuviškai: „Skanių pietų!” Sekmadienį Kaunas tapo pasaulio Katalikų bažnyčios centru, nes Kristaus vietininku vadinamas popiežius buvo šiame mieste. Popiežiaus aukojamose šv. Mišiose Santakoje dalyvavo per 90 000 žmonių, jas aukojo per 800 kunigų, giedojo 260 choristų. Šv. Mišias Kauno Santakoje koncelebravo vietos vyskupas Lionginas Virbalas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas, daugiau kaip 30 vyskupų iš Lietuvos ir užsienio ir

Popiežius Pranciškus: ši tauta turi tvirtą sielą

Kreipdamasis į susirinkusius žmones Daukanto aikštėje, Vilniuje, popiežius Pranciškus sakė, kad nepriklausomybės šimtmetis – proga prisiminti išbandymus ir kančias bei rasti sprendimus šiandienos iššūkiams. „Kiekvienai kartai tenka įsisąmoninti praeities sunkumus bei pasiekimus ir dabartyje pagerbti savo protėvių atminimą. Nežinome, kas bus rytoj, tačiau žinome, kad kiekviena karta privalo puoselėti ją subrandinusią sielą, padėjusią kiekvieną akistatą su skausmu ir neteisybe paversti galimybe“, – sakė Šventasis Tėvas. Jis pabrėžė, kad semdamiesi stiprybės iš praeities lietuviai iš naujo atranda šaknis, dėl kurių esame