Privalomas gyvūnų ženklinimas nebekainuos

Lietuvoje jau keleri metai mikroschemomis privalu ženklinti visus augintinius (šunis, kates, šeškus). Jei patikrinus atsakingam pareigūnui nustatoma, kad augintinis neženklintas, savininkui tenka nedelsiant tai padaryti arba sumokėti baudą. Visas gyvūnų ženklinimo išlaidas privalu mokėti savininkui.

Nebekils rūpesčių

Neseniai Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika kartu su kitais Seimo nariais įregistravo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas, kuriose siūloma kates ir šunis privalomai ženklinti poodinėmis mikroschemomis, o jų registravimą ir ženklinimą organizuotų vietos savivaldybės, Žemės ūkio ministerija ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Tai reiškia, jog gyvūnų augintojams tai nebekainuotų.

Anot K. Mažeikos, įstatymo pataisomis siekiama išspręsti sisteminį naminių gyvūnų ženklinimo poreikį. Tikimasi, kad tai padės išvengti problemų, kurias sukelia neatsakingi gyvūnų augintojai, nelegalūs daugintojai ar pardavėjai. Preliminariai vertinama, kad, pagal tikėtiną vidutinę mikroschemos bei paslaugos teikimo kainą, kuri sieks apie 5 eurus, pereinamuoju laikotarpiu bus kompensuojama visiems gyvūnų šeimininkams.

Bendra visų gyvūnų augintinių ženklinimo kaina gali siekti iki 6 mln. eurų.

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko teigimu, privalomo ženklinimo praktika paplitusi beveik visose Europos Sąjungos šalyse, tai leidžia apsaugoti ir pačius gyvūnus, mat pasiklydusius lengviau galima grąžinti savininkams. Be to, ES teisės aktai numato, kad keliauti galima tik su paženklintais augintiniais.

Anksčiau „Pamariui“ Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos (LGTAO) vadovė Brigita Kymantaitė sakė, kad žymėti keturkojus žmogaus draugus svarbu norint sukontroliuoti neatsakingus šeimininkus ar žiauriai su jais besielgiančius. „Daug šunų ir kačių patenka į prieglaudas. Iš ten tik nedaugelis iškeliauja, mat yra paženklinti. Šuo juk gali nuklysti labai toli, o nuklydęs kažkur gali atsidurti prieglaudoje arba pas ką nors namuose, arba patekti į karantino tarnybą, kuri po 14 dienų turi teisę jį užmigdyti“, – sakė LGTAO vadovė.

Prieglaudos tikisi pagalbos

Iki šiol taikomi Valstybės užmojai sužymėti visas kates, šunis ir šeškus gąsdino gyvūnų prieglaudų savininkus, kurie verčiasi tik iš gyvūnų mylėtojų aukų. Apie šį naują siūlymą sužinojusi VšĮ „Šilutės beglobiai“ vadovė Rimutė Vismantienė papasakojo: „Kasmet rengiu projektus, ruošiu dokumentus Savivaldybei, kad padėtų šiuo reikalu. Valdininkai vis atkerta, jog nėra tam pinigų. Kodėl kiti miestai padeda ten esančioms prieglaudoms, o mūsų valdžios atstovai suteikti tokios paslaugos Šilutės r. gyventojams negali? Nei atsakymo, nei finansavimo. Tik pažadai, pažadai…“

Jei įsigalios nauja įstatymo pataisa, anot R. Vismantienės, ir paslauga tikrai tekainuos 5 eurus, bus galima atsikvėpti. Mat šiuo metu vieną gyvūną pažymėti kainuoja net 15 eurų.

Žmonėms nerūpi

Prieglaudos vadovė nusivylusi dėl neteisybės. Pasak jos, iš gatvės paimtą gyvūną privalu nedelsiant paskiepyti, pažymėti, antraip patikrins Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnui ir gali nubausti. Tuo tarpu jeigu žmogus neprižiūri savo šuns ar katės ir dėl jo nepriežiūros buvo kreiptasi į policiją, jis įspėjamas, jog privalu rūpintis savo gyvūnu arba jam skiriama 15 eurų bauda. Jeigu žmogus to nedaro, gyvūnas išvežamas į prieglaudą, kurioje iškart privaloma augintinį sterilizuoti, pažymėti ir t. t.

„Esu daug gyvūnų paėmusi su policijos pagalba ir negavau pinigų nei maistui, nei skiepams. Žmonės išmeta augintinį į gatvę ir viskas… Teismas irgi bejėgis, mat kitą dieną kaltinamasis sumetė savo 15 kačių į prieglaudos kiemą ir išėjo…“

Anksti spręsti

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas siūlo nuo kitų metų valstybės lėšomis nemokamai ženklinti šunis, o 2020-aisiais – dar ir kates. Anot jo, gyventojams rūpesčių nekils ir kaštus padengs specialiai numatytas valstybinis finansavimas. „Džiaugiuosi ir tikrai labai gerai viskas, kas bus daroma. Tačiau 2019 metais bus žymimi tik šunys, o kates vėliau, kurių populiacija daug didesnė nei šunų”, – mintimis dalijosi R. Vismantienė, kuri prisiminė dienas, kai iš sandėliukų, kitų kampelių gaudydavo vien kates, ypač Traksėdžiuose augusių, laukinių kačių būdavo gausybė. Nors VšĮ „Šilutės beglobiai” vadovė patenkinta šiuo nauju siūlymu, tačiau įsitikinusi, kad dar anksti švęsti.

Viktorija SKUTULIENĖ

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutiškių duoną mėgsta ir užsienio lietuviai

Prieš dešimt metų šilutiškei verslininkei Virginijai Vaitiekienei į rankas atsitiktinai pateko duonos receptas. Nuo tada kvapni bemielė duona buvo kepama tik jos namuose, o ypatingoms progoms – ir bičiuliams. Dabar ši dešimtmetį puoselėta duona jau kepama ir Šilutėje duris atvėrusioje kavinėje „Trukio stotelė”. Anot kavinės šeimininkės, šilutiškiai pamėgo jų kepamą duonelę, mėgsta net išeivijoje gyvenantys lietuviai. Deja, gardžios duonelės kepaliuką ne visi gali parsinešti į namus… Recepto istorija Verslininkė Virginija Vaitiekienė neslėpė, jog duoną pradėjo kepti atsitiktinai. Sakoma, geriausia reklama

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.