Privačių miškų savininkų laukia naujas mokestis

Šilutės miškų urėdijai priklausančios Rambyno girininkijos girininkas Ričardas Mažutis pasidžiaugė, kad šie metai bus užbaigti sėkmingai. Iki metų galo bus įgyvendinti visi suplanuoti darbai ir užsibrėžti tikslai. Kalbėdamas apie naujoves girininkas pridūrė, kad privačių miškų savininkai nuo kitų metų turės mokėti 5 proc. mokestį nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką.

Ilgametis Rambyno girininkijos girininkas Ričardas Mažutis.

Niokoja kelius

Daugybę diskusijų sukėlusią tvarką dėl minėtojo mokesčio Vyriausybė patvirtino gruodžio 3 d. Surinktos lėšos pateks į valstybės biudžetą ir bus naudojamos bendrosioms miškų reikmėms finansuoti. Pagal naująją tvarką smulkieji miškų valdytojai mokestį mokėtų už kalendorinius metus, o juridiniai asmenys, nuolat verslaujantys miškuose ir parduodantys medieną, mokestį mokės kiekvieną mėnesį.
Dažni atvejai, kai privačių miškų savininkai, ištraukdami ar išveždami medieną, apgadina miško kelius ir, žinoma, jų netaiso, lėmė valstybės sprendimą juos apmokestinti papildomu 5 proc. dydžio tarifu. Valstybinių miškų urėdijos savo ruožtu miškams inventorizuoti, valstybinei miškų priešgaisrinei sistemai organizuoti ir išlaikyti, stichinių nelaimių padariniams, masinių ligų ir kenkėjų židiniams likviduoti, miško keliams tiesti ir prižiūrėti, privačių miškų savininkams konsultuoti ir mokyti kasmet atseikėja 15 proc. pajamų mokestį.
„Rambyno girininkijos miškuose yra bene daugiausiai gruntinių kelių. Nors jie yra lengviau pažeidžiami nei žvyrkeliai, jų būklė yra gera ir visi jie yra pravažiuojami. Rambyno girininkijos teritorijoje nedaug privataus miško – per 160 hektarų, todėl dėl privatininkų problemų nekyla. Miškus jie kerta pašalus, todėl miško keliai dėl to nenukenčia.
Galbūt miško keliai labiau nukenčia kitose girininkijose, kur yra daugiau privataus miško plotų ir juose veikiančių miško kirtimą organizuojančių įmonių. Belieka pasidžiaugti, kad Rambyno girininkijoje privatininkai prižiūrėdami bei valydami savo miškus tai daro įstatymų numatyta tvarka gavę reikiamus leidimus. Dėl įvesto naujo mokesčio gyventojai į mūsų girininkiją kol kas dar nesikreipė. Greičiausiai jiems klausimų iškils vėliau, kai reikės mokėti tą mokestį“, – situaciją komentavo Rambyno girininkijos girininkas R. Mažutis.
Nuolatiniai darbai
Pasak R. Mažučio, Rambyno girininkija miško tvarkymo darbus atlieka ištisus metus. Vasarai baigiantis, nuo rugpjūčio pradedama kirsti miškus, šie darbai trunka iki pat kovo. Įgyvendindama šių metų planus, Rambyno girininkija prikirto per 5000 kub. m. medienos.
Pavasarį prasideda miško atsodinimo darbai. Daugiausiai atsodinama eglaičių ir pušaičių. Atsodinama pagal tai, kokios rūšies medžiai iškirsti ir koks yra vyraujantis dirvožemis. Vasarą daugiausiai dėmesio tenka skirti priešgaisrinei saugai.
Rambyno girininkijos teritorijoje yra įsikūręs Rambyno regioninis parkas. Nemaža girininkijos miškų dalis yra saugomos teritorijos, draustiniai, kur tvarką miške palaikyti padeda griežtesni apribojimai bei įstatymai. R. Mažutis sakė, jog daugumoje Rambyno girininkijos poilsio aikštelių yra įrengtos šiukšliadėžės, tad poilsiautojai šiukšlių bet kur nepalieka.
Rambyno girininkijos plotuose medžioja dviejų burelių medžiotojai – Rambyno ir Santakos. Anot girininko, medžiotojai savo plotus prižiūri rūpestingai. Medžiotojai kreipiasi į girinkiją, atsiklausdami, kur galima statyti bokštelius ir t. t.
Iš Klaipėdos rajono Vanagų kaimo kilęs R. Mažutis savo darbo karjerą pradėjo Šilutės miškų urėdijos Kintų girininkijoje, kur 4 metus dirbo girininko pavaduotoju. Vėliau buvo paskirtas Rambyno girininkijos girininku. Tada girininko pareigybė buvo sudvejinta, tad R. Mažutis kartu ėjo ir Rambyno regioninio parko direktoriaus pareigas.
Pernai R. Mažučiui suteikta pirma kvalifikacinė girininko klasė. Balandį sukaks 19 metų, kai Ričardas Mažutis dirba Šilutės miškų urėdijai pavaldžiose girininkijose.
Rambyno girininkijos girininkas yra baigęs tuometinę Lietuvos žemės ūkio akademiją, kur įgijo miškų ūkio inžinieriaus specialybę. R. Mažutis su žmona Jūrate augina 4 sūnus. Šeima aktyviai dalyvauja šios bendruomenės gyvenime.

Simonas SKUTULAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Specialistų rekomendacijos, kaip saugoti sveikatą kaitros metu

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja apie karštį:  rugpjūčio 12 d., penktadienį, temperatūra popietę kils iki +24-29°C; šeštadienio naktį vės iki 10-15 laipsnių, dieną oras įkais iki +25-30°C; sekmadienio dieną šils iki +26-31°C; Žolinės dieną temperatūra pakils iki +26-31°C.   Aktualu kiekvienam Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per

Rugpjūčio viduryje – Žolinė

Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinės švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima, – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo

Vilniuje atidaroma viena moderniausių teniso arenų Europoje

Po kiek daugiau nei metus trukusios rekonstrukcijos Vilniuje esantis sporto kompleksas „SEB arena“ jau nuo rugsėjo duris atvers kaip didžiausias uždaras teniso, skvošo ir badmintono centras Vidurio Europoje. Atnaujintoje arenoje įrengtas ir pirmasis regione išmanusis teniso kortas, leisiantis organizuoti tarptautinius aukščiausio  lygio turnyrus. Naujojoje arenos dalyje įrengti 7 papildomi kietosios dangos kortai ir centrinis kortas, kurį supa net 1,5 tūkst. žiūrovų talpinančios tribūnos, 4 badmintono aikštelės ir net 10 patiems jauniausiems tenisininkams skirtų mažųjų teniso kortų. „Šiandien jau galime drąsiai

Prasideda ilgasis savaitgalis. Kokių klaidų nedaryti be priežiūros paliekant namus?

Žolinės savaitgalį dalis Lietuvos žmonių mėgausis besibaigiančia vasara, laisvadienius leisdami kurortuose, sodybose ar prie vandens telkinių. Nors tyrimai rodo, kad mūsų šalies gyventojai labiau negu estai ir latviai rūpinasi namų saugumu, draudikai atkreipia dėmesį, kad vasaros mėnesiais, ypač per Žolinę ar kitus ilguosius savaitgalius, be priežiūros palikti namai nukenčia dažniau nei įprastai. Todėl itin svarbu išvykstant pasirūpinti namų ir juose esančio turto saugumu, kad sugrįžus juos rastumėte tokius, kokius palikote. „Ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių gyventojai pastaraisiais

Taip pat skaitykite