Pristigo korektiškumo

 

Petras AUŠTREVIČIUS,
Europos Parlamento narys

Baltarusijoje Prezidento rinkimai, „nevyniojant į vatą“, buvo bet kas, tik ne rinkimai. Sovietiniais laikais taip buvo vadinamas šis cirkas. Jeigu protestuotojai ar disidentai šį kartą nebuvo sumušti ir sukišti už grotų – ar tai demokratijos pergalė?

Normalių, demokratinių rinkimų rezultatai gali būti nuspėjami, bet ne užsakomi, kai „tautos vadas“ gauna bemaž tiksliai tiek, kiek pageidavo, ir, kaip teisingai pastebėjo apžvalgininkai, vos keliomis dešimtosiomis procento mažiau už V. Putiną Rusijoje. Ištikimybės ir politkorektiškumo vardan.

Nematau priežasčių, kodėl Vakarai ir Europos Sąjunga dabar turėtų įsitraukti į šį politinį cirką ir tapti to vienintelio pagyvenusio ir vis dar bandančio „linksminti“ dramblio prižiūrėtojais. Arba žiūrovais, plojančiais katučių.

Turiu omenyje ketinamas panaikinti sankcijas A. Lukašenkai ir jo artimiausiai aplinkai, t. y. apie pusantro šimto šio režimo atstovų bei rėmėjų.

Lietuvos užsienio politikos vairininkai, kalbėdami apie ES sankcijų naikinimo galimybę, praleido progą protingai tylai. Net cirko asiliukui aišku, kad Baltarusijoje per pastaruosius du dešimtmečius niekas nepasikeitė – kalbant apie pagrindines žmonių teises, galimybes laisvai reikšti nuomonę, teismus, spaudą ir politinio veikimo prielaidas.

Tarptautinės žmogaus teisių stebėjimo organizacijos savo ataskaitose pažymėjo, kad pastaraisiais metais dar labiau artėjama prie dugno. To negali pakeisti joks parodomasis politinių kalinių paleidimas rinkimų išvakarėse, nes tai buvo pasityčiojimas iš visų tų, kurie atsisakė eiti pakeliui su režimu ir už tai gavo ilgus metus kalėjimo. Tie žmonės, disidentai, įskaitant buvusius A. Lukašenkos varžovus praėjusiuose prezidento rinkimuose, iki šios dienos nėra ir tikriausiai nebus reabilituoti.

Jeigu Vakarai siekė ar norėjo savaip paskatinti Baltarusijos viršūnėles – tarkime, dėl Minsko derybų organizavimo ir tarpininkavimo bandant kalbėtis su V. Putinu, tikrai buvo galima rasti elegantiškesnių būdų, kaip tai padaryti. Dabar iš šalies galėtų atrodyti, tarsi Baltarusija žingsniuoja demokratijos keliu.

ES panaikinus sankcijas tiems, kas prisidėjo priimant sprendimus sodinant disidentus už grotų ar metai iš metų falsifikuojant rinkimus, bus žlugdomas kovojusių ir besipriešinusių tikėjimas bei kovos dvasia apskritai. Disidentai galėtų pasakyti šimtą argumentų, kur ir kodėl Baltarusijoje niekas nepasikeitė. Tačiau po visų šių spektaklių, po „cirko gastrolių“ tarptautinės politikos arenose kas jais betikės?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Orai: antroji savaitės pusė atneš šilumos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad spalio 3 d., pirmadienį, pragiedrulių atsiras tik vakariniame Lietuvos pakraštyje, čia ir lietaus nežadama. Rugsėjo mėnesį LHMT duomenimis rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,4°C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 16,1–20,4°C, žemiausia nukrito iki 0,3–7,3°C, Nidoje 8,7°C. Šilčiausia buvo 11 d. Klaipėdoje – 20,4°C, vėsiausia – 11-os naktį Skuode, 0,3°C. Schemoje rugsėjo mėn. kritulių kiekis.   Spalio 4 d., antradienį, tik Rytų Lietuvoje vietomis lis smarkiai. Temperatūra žemės iki 4-9, pajūryje iki 10-12°C.

Šiemet Lietuvoje – beveik 15 tūkst. santuokų, Šilutės rajone – 241

2022 metais, kaip įprasta, jaunavedžiai gražiausiai savo gyvenimo šventei rinkosi vasaros savaitgalius – skelbia Registrų centras. Remiantis metrikacijos paslaugų informacinės sistemos (MEPIS) duomenimis, populiariausių santuokos sudarymo datų viršūnėje – rugpjūčio 20-oji. Tądien žiedus sumainė beveik 870 porų. Per 770 jaunavedžių savo šventei pasirinko rugpjūčio 6-ąją, dar beveik 750 – liepos 23 dieną. Įdomu, kad pernai dažniausiai pasirenkamų vestuvių datų trejetuke taip pat puikavosi rugpjūčio ir liepos savaitgaliai. 2021-ųjų rugpjūčio 21-ąją amžinos meilės įžadais apsikeitė beveik 540 porų, dar apie 400

Siūloma nustatyti 282 vilkų sumedžiojimo limitą ir jo neskirstyti rajonais

Aplinkos ministerija parengė įsakymo projektą dėl vilkų sumedžiojimo 2022-2023 m. limito ir kviečia visuomenę, suinteresuotas institucijas su juo susipažinti. Atsižvelgus į vilkų populiacijos būklės stebėsenos duomenis, rūšies apsaugos poreikius ir moksliniais tyrimais apskaičiuotą vilkų šeimų skaičių, siūloma nustatyti 282 vilkų sumedžiojimo limitą. Siekiant, kad vilkai būtų medžiojami proporcingai jų natūraliai gausai, limito rekomenduojama neskirstyti rajonams. Vilko apsaugos planas įpareigoja nustatant sumedžiojimo limitą įvertinti besiveisiančių vilkų šeimų skaičių. Tyrimai rodo, kad Lietuvos teritorijoje gyvena ne mažiau kaip 87 vilkų šeimos. Vilko

Taip pat skaitykite