Pristigo korektiškumo

 

Petras AUŠTREVIČIUS,
Europos Parlamento narys

Baltarusijoje Prezidento rinkimai, „nevyniojant į vatą“, buvo bet kas, tik ne rinkimai. Sovietiniais laikais taip buvo vadinamas šis cirkas. Jeigu protestuotojai ar disidentai šį kartą nebuvo sumušti ir sukišti už grotų – ar tai demokratijos pergalė?

Normalių, demokratinių rinkimų rezultatai gali būti nuspėjami, bet ne užsakomi, kai „tautos vadas“ gauna bemaž tiksliai tiek, kiek pageidavo, ir, kaip teisingai pastebėjo apžvalgininkai, vos keliomis dešimtosiomis procento mažiau už V. Putiną Rusijoje. Ištikimybės ir politkorektiškumo vardan.

Nematau priežasčių, kodėl Vakarai ir Europos Sąjunga dabar turėtų įsitraukti į šį politinį cirką ir tapti to vienintelio pagyvenusio ir vis dar bandančio „linksminti“ dramblio prižiūrėtojais. Arba žiūrovais, plojančiais katučių.

Turiu omenyje ketinamas panaikinti sankcijas A. Lukašenkai ir jo artimiausiai aplinkai, t. y. apie pusantro šimto šio režimo atstovų bei rėmėjų.

Lietuvos užsienio politikos vairininkai, kalbėdami apie ES sankcijų naikinimo galimybę, praleido progą protingai tylai. Net cirko asiliukui aišku, kad Baltarusijoje per pastaruosius du dešimtmečius niekas nepasikeitė – kalbant apie pagrindines žmonių teises, galimybes laisvai reikšti nuomonę, teismus, spaudą ir politinio veikimo prielaidas.

Tarptautinės žmogaus teisių stebėjimo organizacijos savo ataskaitose pažymėjo, kad pastaraisiais metais dar labiau artėjama prie dugno. To negali pakeisti joks parodomasis politinių kalinių paleidimas rinkimų išvakarėse, nes tai buvo pasityčiojimas iš visų tų, kurie atsisakė eiti pakeliui su režimu ir už tai gavo ilgus metus kalėjimo. Tie žmonės, disidentai, įskaitant buvusius A. Lukašenkos varžovus praėjusiuose prezidento rinkimuose, iki šios dienos nėra ir tikriausiai nebus reabilituoti.

Jeigu Vakarai siekė ar norėjo savaip paskatinti Baltarusijos viršūnėles – tarkime, dėl Minsko derybų organizavimo ir tarpininkavimo bandant kalbėtis su V. Putinu, tikrai buvo galima rasti elegantiškesnių būdų, kaip tai padaryti. Dabar iš šalies galėtų atrodyti, tarsi Baltarusija žingsniuoja demokratijos keliu.

ES panaikinus sankcijas tiems, kas prisidėjo priimant sprendimus sodinant disidentus už grotų ar metai iš metų falsifikuojant rinkimus, bus žlugdomas kovojusių ir besipriešinusių tikėjimas bei kovos dvasia apskritai. Disidentai galėtų pasakyti šimtą argumentų, kur ir kodėl Baltarusijoje niekas nepasikeitė. Tačiau po visų šių spektaklių, po „cirko gastrolių“ tarptautinės politikos arenose kas jais betikės?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Skvernelis pasiūlė, Balčytis jau pasirinko, Vytautas Laurinaitis svarsto

Išsiskyrus buvusio premjero nepartinio Sauliaus Skvernelio ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungai vadovaujančio Ramūno Karbauskio keliams, keliolikai Seimo narių susibūrus į frakciją „Vardan Lietuvos“, netrukus pasklido dar viena naujiena. S. Skvernelis ir jo bendraminčiai šioje frakcijoje kuria Demokratų partiją „Vardan Lietuvos“ ir kviečia jungtis visus norinčius. Apie tai jau rašėme. Šilutės krašte tiesiogiai į Seimą išrinktas Zigmantas Balčytis jau pasirinko: Seime perėjo į frakciją „Vardan Lietuvos“, padidinęs jos narių skaičių iki 14, nuskriaudęs Lietuvos regionų frakciją, kuri Seime beturės 8 narius.

Taip pat skaitykite