Prisiminta praeitis ir gyventojai

  • Kaip žydai atsirado Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje ir Lenkijos karalystėje? 
  • Kas yra vadinama litvaku?
  • Kas sieja Kalmanovičių ir Kalenbachą?
  • Kas 1915 metais nutiko su 160 tūkstančių Kauno gubernijos žydų, ir kodėl likusieji su jais vėliau sunkiai rasdavo kalbą?
  • Kas ir kodėl sugalvojo Šv. kūdikio mitą? Kodėl žydiškuose macuose būna tik vanduo ir mitai?
  • Kada Lietuvoje buvo atidaryta Žydų ministerija?
  • Kaip radosi bendrumai tarp lietuvių ir žydų?
  • Koks iki šių dienų Žemaičių Naumiestyje išlikęs žydiškasis paveldas?
  • Kaip įmažinamas holokaustą patyrusios tautos atminimas Žemaitijoje?  

Tai ir dar daugiau buvo kalbama konferencijoje „Žydų paveldo aktualizavimas Žemaičių Naumiesčio kultūriniame kraštovaizdyje“. Ji vyko rugsėjo 9 dieną Žemaičių Naumiesčio gimnazijoje.

Šiuo forumu buvo siekiama plačiau sužinoti apie žydų tautą, atiduoti pagarbą prie Žemaičių Naumiesčio gyvavimo prisidėjusiems, tačiau tragišką lemtimi 1941 metų viduryje baigusių miestelio žmonių gyvenimą. O taip pat svarstyta, kaip galima būtų panaudoti buvusį sinagogos pastatą Žemaičių Naumiestyje. Pranešimus konferencijoje skaitė istorijos mokslų daktaras Hektoras Vitkus iš Klaipėdos universiteto, mokytojas iš Vilniaus Vytautas Toleikis, Tautinių bendrijų Tarybos pirmininkas Daumantas Todesas iš Vilniaus, Eugenijus Bunka iš Plungės ir vietos gimnazistė Guoda Majutė.

Pranešimai buvo išsamūs, atsakantys į daugelį nežinomų klausimų. O taip pat paneigiantys daugeliui žinomus stereotipus apie žydų tautą. Antroje dalyje, pranešėjams lankantis prie buvusios sinagogos pastato, vyko „minčių lietus“, kaip galima būtų ateityje panaudoti šį statinį. Įdomų siūlymą pateikė E. Bunka. Jo manymu, čia turėtų atsirasti mokslo ir žinių laboratorija, kurioje veikiančiais pavyzdžiais būtų demonstruojami mokslo pasiekimai. Svečiai taip pat lankėsi evangelikų liuteronų bažnyčioje, Žemaičių Naumiesčio muziejuje. Svečių nuomone, šis pažintinis pokalbis su vietos bendruomene ir dalyvavusiais joje moksleiviais pavyko – auditorija įdėmiai klausėsi.

Belieka padėkoti šią konferenciją padėjusiems surengti Žemaičių Naumiesčio gimnazijos darbuotojams, mokytojams ir administracijai, drausmingiems žingeidžių akių gimnazistams, Žemaičių Naumiesčio bibliotekininkėms, Žemaičių Naumiesčio seniūnijos darbuotojams, evangelikų liuteronų bažnyčios bendruomenei, įmonės „Valna“ savininkams, vietos gyventojams, radusiems laiko pasidomėti istoriniais dalykais, svečiams iš kitur bei visiems kitiems, padėjusiems surengti šią konferenciją. Ją parėmė Kultūros paveldo departamentas bei Šilutės rajono savivaldybė.

Žemaičių Naumiesčio muziejininkas Saulius Sodonis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Lietuvos bankas ir kortos

Tarpukario Lietuvoje vienas populiariausių stalo žaidimų buvo kortos, jos buvo skirtos tiek žaidimams, tiek būrimui. 1924 m. Lietuvoje įsigaliojo kortų monopolis – jas gaminti galėjo tik valstybė, o platinti – tik tie, kurie turėjo valstybės leidimą. Atsivežti kortas iš užsienio buvo draudžiama, veikla buvo griežtai kontroliuojama valstybės institucijų. Šioje tarpukario kortų istorijoje Lietuvos bankas taip pat suvaidino nemažą vaidmenį. Lietuviškos kortos Lietuvoje kortos atsirado ir paplito Renesanso epochoje. Aistringas kortuotojas buvo Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis Žygimantas Senasis. Panašiu metu

Gyventojų saulės elektrinėms – dar 40 mln. eurų parama

Atsižvelgiant į smarkiai išaugusį įrengiamų saulės elektrinių populiarumą ir gyventojams aktyviai naudojantis valstybės parama, Energetikos ministerija antrą ketvirtį planuoja dar vieną 40 mln. eurų paramą. Planuojama, kad į paramą galės pretenduoti gyventojai, įsirengę arba didinę turimų elektrinių galią nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. arba dar planuojantys įsirengti elektrinę ar padidinti esamos galią. Saulės modulių kainos per metus sumažėjo perpus. Šiuo metu vidutinė pigesnių 10 kW saulės elektrinių įsirengimo kaina gali svyruoti tarp 5000-6000 eurų, brangesnių elektrinių – apie 8690

Policijos reidai: Šilutėje – 24 pažeidėjai

Tauragės apskrities VPK skelbia iš anksto suplanuotų ir paskelbtų policijos reidų rezultatus. Šilutėje – situacija prasčiausia. Policijos pareigūnai kovo 11-17 dienomis surengtų reidų metu tikrino vairuotojų veiklas, nesusijusias su vairavimu: naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos, privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimą. Nustatyti 46 pažeidimai (Tauragė – 17, Šilutė – 24, Pagėgiai – 2, Šilalė – 3). Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Primename, kad nuo kovo 19 d.

Pempės diena: jau stebimi šių paukščių tuoktuvių šokiai

Kovo 19 d. laikoma Pempės diena – bundančios gamtos ir atšilimo simboliu. Šiais metais Lietuvos ornitologų draugijos stebėtojai paprastąją pempę pastebėjo jau vasario pradžioje. Šylant klimatui ir orams vis anksčiau galima pastebėti daugiau pavasario šauklių, kurie pranašauja pasibaigusią žiemą. Pempės – įprasti pievų paukščiai Paprastoji pempė (Vanellus vanellus) – gan gerai žmonėms pažįstamas paukštis, išsiskiriantis savo išvaizda ir balsu. Tai atviro kraštovaizdžio paukštis, perėjimui renkasi gan įvairias vietas: pradedant atviromis pelkių plynėmis, šlapių durpynų plotais ir baigiant derlingomis įvairaus drėgnumo

Taip pat skaitykite