Prisiminta praeitis ir gyventojai

  • Kaip žydai atsirado Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje ir Lenkijos karalystėje? 
  • Kas yra vadinama litvaku?
  • Kas sieja Kalmanovičių ir Kalenbachą?
  • Kas 1915 metais nutiko su 160 tūkstančių Kauno gubernijos žydų, ir kodėl likusieji su jais vėliau sunkiai rasdavo kalbą?
  • Kas ir kodėl sugalvojo Šv. kūdikio mitą? Kodėl žydiškuose macuose būna tik vanduo ir mitai?
  • Kada Lietuvoje buvo atidaryta Žydų ministerija?
  • Kaip radosi bendrumai tarp lietuvių ir žydų?
  • Koks iki šių dienų Žemaičių Naumiestyje išlikęs žydiškasis paveldas?
  • Kaip įmažinamas holokaustą patyrusios tautos atminimas Žemaitijoje?  

Tai ir dar daugiau buvo kalbama konferencijoje „Žydų paveldo aktualizavimas Žemaičių Naumiesčio kultūriniame kraštovaizdyje“. Ji vyko rugsėjo 9 dieną Žemaičių Naumiesčio gimnazijoje.

Šiuo forumu buvo siekiama plačiau sužinoti apie žydų tautą, atiduoti pagarbą prie Žemaičių Naumiesčio gyvavimo prisidėjusiems, tačiau tragišką lemtimi 1941 metų viduryje baigusių miestelio žmonių gyvenimą. O taip pat svarstyta, kaip galima būtų panaudoti buvusį sinagogos pastatą Žemaičių Naumiestyje. Pranešimus konferencijoje skaitė istorijos mokslų daktaras Hektoras Vitkus iš Klaipėdos universiteto, mokytojas iš Vilniaus Vytautas Toleikis, Tautinių bendrijų Tarybos pirmininkas Daumantas Todesas iš Vilniaus, Eugenijus Bunka iš Plungės ir vietos gimnazistė Guoda Majutė.

Pranešimai buvo išsamūs, atsakantys į daugelį nežinomų klausimų. O taip pat paneigiantys daugeliui žinomus stereotipus apie žydų tautą. Antroje dalyje, pranešėjams lankantis prie buvusios sinagogos pastato, vyko „minčių lietus“, kaip galima būtų ateityje panaudoti šį statinį. Įdomų siūlymą pateikė E. Bunka. Jo manymu, čia turėtų atsirasti mokslo ir žinių laboratorija, kurioje veikiančiais pavyzdžiais būtų demonstruojami mokslo pasiekimai. Svečiai taip pat lankėsi evangelikų liuteronų bažnyčioje, Žemaičių Naumiesčio muziejuje. Svečių nuomone, šis pažintinis pokalbis su vietos bendruomene ir dalyvavusiais joje moksleiviais pavyko – auditorija įdėmiai klausėsi.

Belieka padėkoti šią konferenciją padėjusiems surengti Žemaičių Naumiesčio gimnazijos darbuotojams, mokytojams ir administracijai, drausmingiems žingeidžių akių gimnazistams, Žemaičių Naumiesčio bibliotekininkėms, Žemaičių Naumiesčio seniūnijos darbuotojams, evangelikų liuteronų bažnyčios bendruomenei, įmonės „Valna“ savininkams, vietos gyventojams, radusiems laiko pasidomėti istoriniais dalykais, svečiams iš kitur bei visiems kitiems, padėjusiems surengti šią konferenciją. Ją parėmė Kultūros paveldo departamentas bei Šilutės rajono savivaldybė.

Žemaičių Naumiesčio muziejininkas Saulius Sodonis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Bus kompensuojami nauji tyrimai ir procedūros

Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. „Siekdama užtikrinti pacientams kuo geresnį paslaugų spektro prieinamumą ir kokybę, Sveikatos apsaugos ministerija skatina naujų paslaugų diegimą į sveikatos apsaugos sistemą. Atsižvelgdami į gydymo įstaigų ir medikų bendruomenės siūlymus, taip pat medicinos mokslo pasiekimus, sudarome sąlygas Lietuvoje taikyti pažangiausius diagnostikos ir gydymo metodus“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos

Lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis

Šilutės raj. savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka paviešino žinią apie kraštietį profesorių Kazį Alminą, kurio 120-osios gimimo metinės minėtos balandžio 15 d. Minime lietuvių kalbos vardyno rinkėjo bei tyrėjo profesoriaus Kazio Almino 120-ąsias gimimo metines. Tenka pripažinti, jog lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis nėra plačiai žinomas. Nedaug vietos jam skiriama ir kalbotyros kūrėjams skirtose publikacijose. Tuo tarpu kalbininko nuopelnai yra svarbūs ne tik lietuvių kalbos, bet ir šalies istorijai bei kultūrai. Kazys (Kazimieras) Alminas (iki 1939 m. Alminauskis) priklauso tam

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė šiemet kviečia kalbėti apie Europos vertybes

Kaip ir kiekvieną pavasarį, balandžio 23-29 d., vyks Lietuvos bibliotekininkų draugijos organizuojama Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Tai – svarbiausia metų savaitė visoms šalies bibliotekoms, pristatanti šių kultūros įstaigų veiklą ir iniciatyvas bendruomenei, kviečianti kalbėti apie bibliotekininko profesiją ir jos prestižą. Savaitės metu visose bibliotekose vyks daugybė renginių, o ją vainikuos jau tradicija tapęs masinis bibliotekininkų žygis. Šiųmetė savaitės tema „Europos šeimoje“ akcentuoja vienybę, lygybę ir vertybes. Ji pasirinkta neatsitiktinai – būtent šiemet minimas Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą 20-metis. Pasak

Ar mums pavyks susitarti: artėja referendumas dėl pilietybės išsaugojimo

Gegužės 12 d. vyks referendumas dėl Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės išsaugojimo. Reikia susitarti svarbiu klausimu ir išsakyti pilietinę nuomonę dėl Lietuvos ateities: didesnė ar mažesnė – dviejų ar trijų milijonų piliečių valstybė bus Lietuva. Artėjantis referendumas – ne tik užsienio lietuvių klausimas, juo sprendžiama ilgametė problema. Lietuviai, išvykę po 1990 m. kovo 11 d. ir įgiję kitos valstybės pilietybę, praranda gimimu įgytą LR pilietybę. Taip Lietuva kasmet praranda apie 1 000 savo piliečių. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos

Taip pat skaitykite