Prisiminta praeitis ir gyventojai

  • Kaip žydai atsirado Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje ir Lenkijos karalystėje? 
  • Kas yra vadinama litvaku?
  • Kas sieja Kalmanovičių ir Kalenbachą?
  • Kas 1915 metais nutiko su 160 tūkstančių Kauno gubernijos žydų, ir kodėl likusieji su jais vėliau sunkiai rasdavo kalbą?
  • Kas ir kodėl sugalvojo Šv. kūdikio mitą? Kodėl žydiškuose macuose būna tik vanduo ir mitai?
  • Kada Lietuvoje buvo atidaryta Žydų ministerija?
  • Kaip radosi bendrumai tarp lietuvių ir žydų?
  • Koks iki šių dienų Žemaičių Naumiestyje išlikęs žydiškasis paveldas?
  • Kaip įmažinamas holokaustą patyrusios tautos atminimas Žemaitijoje?  

Tai ir dar daugiau buvo kalbama konferencijoje „Žydų paveldo aktualizavimas Žemaičių Naumiesčio kultūriniame kraštovaizdyje“. Ji vyko rugsėjo 9 dieną Žemaičių Naumiesčio gimnazijoje.

Šiuo forumu buvo siekiama plačiau sužinoti apie žydų tautą, atiduoti pagarbą prie Žemaičių Naumiesčio gyvavimo prisidėjusiems, tačiau tragišką lemtimi 1941 metų viduryje baigusių miestelio žmonių gyvenimą. O taip pat svarstyta, kaip galima būtų panaudoti buvusį sinagogos pastatą Žemaičių Naumiestyje. Pranešimus konferencijoje skaitė istorijos mokslų daktaras Hektoras Vitkus iš Klaipėdos universiteto, mokytojas iš Vilniaus Vytautas Toleikis, Tautinių bendrijų Tarybos pirmininkas Daumantas Todesas iš Vilniaus, Eugenijus Bunka iš Plungės ir vietos gimnazistė Guoda Majutė.

Pranešimai buvo išsamūs, atsakantys į daugelį nežinomų klausimų. O taip pat paneigiantys daugeliui žinomus stereotipus apie žydų tautą. Antroje dalyje, pranešėjams lankantis prie buvusios sinagogos pastato, vyko „minčių lietus“, kaip galima būtų ateityje panaudoti šį statinį. Įdomų siūlymą pateikė E. Bunka. Jo manymu, čia turėtų atsirasti mokslo ir žinių laboratorija, kurioje veikiančiais pavyzdžiais būtų demonstruojami mokslo pasiekimai. Svečiai taip pat lankėsi evangelikų liuteronų bažnyčioje, Žemaičių Naumiesčio muziejuje. Svečių nuomone, šis pažintinis pokalbis su vietos bendruomene ir dalyvavusiais joje moksleiviais pavyko – auditorija įdėmiai klausėsi.

Belieka padėkoti šią konferenciją padėjusiems surengti Žemaičių Naumiesčio gimnazijos darbuotojams, mokytojams ir administracijai, drausmingiems žingeidžių akių gimnazistams, Žemaičių Naumiesčio bibliotekininkėms, Žemaičių Naumiesčio seniūnijos darbuotojams, evangelikų liuteronų bažnyčios bendruomenei, įmonės „Valna“ savininkams, vietos gyventojams, radusiems laiko pasidomėti istoriniais dalykais, svečiams iš kitur bei visiems kitiems, padėjusiems surengti šią konferenciją. Ją parėmė Kultūros paveldo departamentas bei Šilutės rajono savivaldybė.

Žemaičių Naumiesčio muziejininkas Saulius Sodonis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pasak entnologo L. Klimkos, iki Šeštinių dera viską pasėti

Paskutinį pavasario mėnesį paprastai švenčiame ir dvi kilnojamąsias katalikų bažnyčios šventes – Šeštines ir Sekmines. Šeštinės – Kristaus dangun įžengimo šventė, kilnojama pagal Velykų laiką tarp gegužės 4 ir birželio 2 d., būna šeštosios savaitės po Velykų ketvirtadienį. Tai privaloma šventė tikintiesiems. Kryžiaus dienos Pirmosios trys tos savaitės dienos pažymimos kaip taikos, sveikatos ir derliaus maldavimų dienos. Šios dienos dar buvo vadintos Kryžiaus dienomis. Kadaise Lietuvos kaimuose visas tas dienas žmonių būriai giedodami litanijas eidavo melstis prie kaimo kryžių. Jie

Vyriausybė pritarė, kad medžiotojams būtų privaloma drausti civilinę atsakomybę

Vyriausybė pritarė Seimo siūlymui įvesti privalomą civilinį draudimą kiekvienam medžiotojui. Tačiau siūlo nustatyti vėlesnę šios prievolės įsigaliojimo datą ir numatyti instituciją, kuri vykdys priežiūros funkciją. „Medžiotojai turi apsidrausti, nes tai apsaugos juos pačius nuo įvairių sudėtingų situacijų, kuriose jie gali atsidurti įvykus nelaimei medžioklės metu. Todėl šis sprendimas yra tikrai prasmingas“, – komentavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Medžioklės įstatyme įtvirtinus pareigą medžiotojams draustis civilinės atsakomybės draudimu bus garantuojamas žalos atlyginimas tretiesiems asmenims, jei jiems, jų sveikatai ar turtui būtų padaryta

Meldinių nendrinukių sutiktuvės Šyšos polderyje

Po kelių metų pertraukos, birželio 1 d. Šyšos polderyje vyks meldinių nendrinukių sutiktuvės. Šį paukštį saugantys ūkininkai ir gamtos mylėtojai kviečiami 12 val. prie Šyšos polderio 2-osios siurblinės, kur, ragaujant skanias vaišes ir klausantis supančios gamtos garsų, vyks neformalus bendravimas su gamtininkais, bus aptariamos šios rūšies apsaugos naujovės, diskutuojama apie ūkininkams iškylančias problemas. Vakare (nuo 19 val.) susirinkusieji bus kviečiami pasitikti saulėlydį klausantis meldinių nendrinukių Šyšos polderio pievose. Išvykimas 19 val. nuo Šyšos polderio 2-osios (naujosios) siurblinės. „Nekantraujame po visų

Pasak VMI, šilutiškiai už 2021 metus dar nesumokėjo beveik 186,8 tūkst. eurų GPM

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad beveik 900 Šilutės r. savivaldybės gyventojų gegužės–birželio mėnesiais sulauks pranešimų apie deklaruotą ir laiku nesumokėtą gyventojų pajamų mokestį (GPM) už 2021 m., kurį reikėjo sumokėti iki gegužės 2 d. Šilutiškiai už praėjusius metus bendrai skolingi 186,8 tūkst. eurų GPM. VMI gyventojus apie turimas skolas informuoja savo iniciatyva per Mano VMI, o nesinaudojančius e.paslaugomis – paštu. „Didžioji dalis mokesčių mokėtojų mokesčius deklaruoja ir sumoka laiku, dėkojame jiems. Visgi kasmet turime ir vėluojančių.

Taip pat skaitykite