Primename: saugomose teritorijose važinėti bekele draudžiama

Pavasarį nustatoma daugiau atvejų, kai keturračių ir „enduro“ motociklų savininkai važinėja neleistinose gamtos vietose – natūraliose pievose, upės slėniuose, piliakalnių šlaitais, pelkių prieigose. Dar kartą primename, kad neleistinas motorinių transporto priemonių naudojimas daro didelę žalą gamtai: suardo gamtinių teritorijų augalinę dangą, sunaikina saugomų augalų augavietes, sukelia dirvų eroziją, kenkia laukinei gyvūnijai (ypač jauniklių vedimo ir auginimo metu), teršia aplinką. Toli sklindantis keturračių gausmas trikdo gyventojų bei poilsiautojų ramybę bei mažina vietovių rekreacinį patrauklumą.

Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas nurodo, kad važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis ir statyti jas arčiau kaip 25 metrai nuo vandens telkinio draudžiama. Saugomose teritorijose yra papildomų reikalavimų. Gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose bei valstybiniuose parkuose važiuoti ne keliais savaeigėmis motorinėmis transporto priemonėmis draudžiama. Išimtis čia važiuoti turi tik žemės savininkai ar valdytojai ir vykdančios gelbėjimo, teritorijos tvarkymo, tyrimo darbus, apsaugą bei kontrolę institucijos.

Daugelis žvejų ar motociklininkų išvažinėtą pievos ar miško keliuką jau laiko keliu. Tačiau išvažinėta vieta savaime netampa keliu ar aikštele. Transporto priemonių vairuotojai gali važinėtis tik keliais, kurie atitinka Kelių įstatyme nurodytą „Kelio“ apibrėžimą. Važinėtis sporto, treniruočių ar kitų pramogų tikslais galima tik tam skirtose specialiose teritorijose, trasose, atskirais atvejais – karjeruose ir pan. Tokios trasos turi būti įteisintos atitinkamuose dokumentuose ir pažymėtos.

Norime atkreipti dėmesį, kad įstatyme numatytų reikalavimų nesilaikymas užtraukia atsakomybę. Už saugomų teritorijų sunaikinimą ar suniokojimą skaičiuojama gamtai padaryta žala.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos informacija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Tarptautinio poezijos pavasario stotelė Pagėgių krašte

Išlydint pavasarį, 2023 m. gegužės 14-28 d. Lietuvoje nuvilnijo daugybę kūrėjų iš įvairiausių šalių subūrusio Tarptautinio poezijos pavasario renginiai. Džiugu, jog šiemet šio iškilaus, žymiausius Lietuvos bei užsienio rašytojus vienijančio poezijos karavano maršrute – ir stotelė Pagėgių krašte. Ypatingoje, bohemiškoje, kūrybiniams ieškojimams ir atradimams buriančioje vietoje – ant garsiojo Rambyno kalno 2023 m. gegužės 26 dieną margą it gamta poezijos puokštę susirinkusiesiems dovanojo garsūs šalies bei užsienio poetai – Tarptautinio poezijos pavasario dalyviai: kūrėjai Liutauras Degėsys, Vytas Dekšnys, Dainius Gintalas,

Mero padėka Šilutės gimtadienio šventės kūrėjams

512-ojo Šilutės miesto gimtadienio šurmuliui nurimus nuoširdžiausius padėkos žodžius tariu miesto šventės organizatoriui – Šilutės kultūros ir pramogų centrui, taip pat šventės vedėjams, Savivaldybės administracijos specialistams, vietos verslo įmonėms ir visiems, kurie prisidėjo prie šio savaitgalio renginių organizavimo. Tik Jūsų dėka šventė atkeliavo į visų šilutiškių ir miesto svečių širdis. Dėkoju šventės svečiams – užsienio partneriams iš Ckaltubo (Sakartvelas), Kolobžego (Lenkija) ir Gdansko Pruščo  (Lenkija), Saldus (Latvija) bei Skadovsko (Ukraina) savivaldybių delegacijoms, lietuvių bendruomenei iš JAV, Lietuvos Respublikos Seimo nariui,

Sodo darbų sezonas įsibėgėja: kaip išvengti traumų?

Vis daugiau gyventojų šylant orams skuba tvarkyti ir puoselėti teritorijas aplink namus bei įninka į daržininkystės darbus. Kad aktyvus sodo sezonas būtų sklandus ir įsibėgėtų be traumų, svarbu tinkamai pasirūpinti sveikata bei fizine forma. „Sodų ir nuosavų namų bendrijose bei gyvenvietėse žmonės jau sujudo: sodo darbų sąrašas pavasarį būna labai ilgas – pradedant medžių ir krūmų genėjimu, žolės pjovimu, lysvių kasimu, augalų sodinimu, baigiant aplinkos tvarkymu ir kitais būtinais darbais. Dažniausiai sode pasitaikančios traumos yra įvairūs patempimai, sodo įrangos ir

Gegužė: šalnos, saulėtos dienos ir sausra

Hidrometeorologijos tarnyba gegužės mėnesio antrojo dešimtadienio orų apžvalgoje skelbia, kad ir Šilutės rajone jau nuo gegužės 9 d. prasidėjo sausra. Šalnos, pirmąjį gegužės dešimtadienį fiksuotos visomis dienomis, nesitraukė ir antrąjį dešimtadienį. Gegužės 11-12 d., 19 d. ore, o 11-13 d. ir 18-19 d. arčiau dirvos paviršiaus ryto valandomis fiksuotos šalnos – temperatūra ore krito iki 2 laipsnių šalčio, arčiau dirvos paviršiaus oras šalo iki -5 laipsnių. Sausringas laikotarpis, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys, kai kuriose Plungės ir Šilutės rajonų seniūnijose pradėtas

Taip pat skaitykite