Prieskoniai – ir maistui pagardinti, ir imuninei sistemai stiprinti

Nors vairiausi prieskoniai dažniausiai naudojami maistui gardinti, jie teikia ir visokeriopą naudą sveikatai. Šie pagardai stiprina organizmą, leidžia kovoti su antsvoriu, suteikia energijos bei geros nuotaikos, netgi žadina aistrą…

 

Tokie jų privalumai ypač aktualūs šaltuoju metų periodu, kuomet norime jaustis aktyvūs, žvalūs, puikiai nusiteikę ir, žinoma, sveiki. Todėl lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ kulinarijos ekspertai paruošė išsamų prieskonių gidą, kuriame – pagrindiniai imuninės sistemos stiprintojai, vertingosios pastarųjų savybės ir panaudojimo virtuvėje patarimai.

Skanesniam ir sveikesniam gyvenimui

Druska bei pipirai nuo seno vadinami gastronomijos klasika, tačiau lietuviai savo kulinarinio gyvenimo neįsivaizduoja ir be kitų skirtingų prieskonių. Tai liudija skaičiai, kuriuos pateikia „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. Anot jos, prekybos tinklo parduotuvėse kasmet vidutiniškai parduodama apie 10 mln. pakuočių įvairiausių prieskonių.

„Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė pasakoja apie prieskonių naudą sveikatai. Anot jos, šie produktai ypatingi ne tik dėl įvairiausių aromatų, skonių bei maistui suteikiamų spalvų, bet ir vertės organizmui.

„Prieskoniai stiprina atmintį, gerina nuotaiką, mažina skirtingų ligų, vėžinių susirgimų išsivystymo riziką. Jie turi priešuždegiminių savybių, leidžia kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje. Prieskoniuose gausu vitaminų, mineralų, kitų naudingųjų medžiagų. Šie produktai naudojami ir kovai su viršsvoriu, grožio puoselėjimui, yra tikras energijos šaltinis. Be to, dalis vertinami kaip afrodiziakai. Tačiau žiemą ypač svarbi yra veiksminga imuninės sistemos veikla, kurią silpnina netvarkingas dienos režimas, stresas, prasta mityba, organizmo tarša. To išvengti galima naudojant prieskonius, sukuriančius efektyvią apsaugą“, – pažymi „Maximos“ kulinarijos žinovė.

Todėl, kviesdama rūpintis savimi, ekspertė dalijasi išsamiu pagrindinių imuninės sistemos stiprintojų sąrašu. Jame – prieskoniai ir didžiausia šių pagardų nauda sveikatai.

Ciberžolė

Jos išskirtinė geltona spalva, viliojantis aromatas ir išraiškingas skonis mėgstami daugelio. Todėl neretai šis prieskonis tituluojamas virtuvės karaliene. Ciberžolė puikiai pagardina ryžius, daržovių patiekalus, sriubas, padažus, salotas, netgi arbatą. Tačiau auksu žibantis prieskonis ypatingas ir savo nauda organizmui.

Ciberžolė turi priešvėžinių savybių, yra vadinama natūraliu antidepresantu, ji mažina skausmą, stiprina nervų sistemą, gerina atmintį, smegenų veiklą, dėmesio sutelkimą, reakciją. Šiame prieskonyje gausu ir natūralių medžiagų, kurios stiprina organizmą bei visą imuninę sistemą. Dėl to ciberžolę verta įtraukti į kasdienę mitybą. Ji suteiks ir naudos sveikatai, ir pačių ryškiausių akcentų maistui.

Šafranas

Šis prieskonis puikiai tiktų ciberžolei į draugiją, kadangi yra vadinamas prieskonių karaliumi. Tai – ne veltui: nuo seno jis turi brangiausio pasaulyje pagardo titulą, didžiuojasi kilminga istorija, istoriniuose šaltiniuose minimas kaip energijos, meilės puoselėtojas.

Pats šafrano pavadinimas reiškia geltoną – budistams šventą spalvą, kuria puošiasi šie vienuoliai. Tačiau jis ypatingas ne tik išvaizda. Šafranas turi malonų, švelnų aromatą, yra naudojamas saldumynams, ryžių, žuvies patiekalams, gėrimams, arbatai gardinti. Be to, jis vartojamas tiek kaip medicinos, tiek kaip grožio priemonė. Taip pat šafranas vertingas ir šaltuoju metų laiku, nes turi galios stimuliuoti imuninę sistemą, padidinti atsparumą peršalimo ligoms.

Įdomu tai, kad iš vienos gėlės, kuri brandina šafraną, išgaunama tik 0,0006 g šio prieskonio. Todėl kilogramui jo prireikia apie 150 tūkst. augalų. Toks skaičius neturėtų kelti nuostabos dėl šafrano kainos. Grynojo šio prieskonio kilogramo vertė yra beveik 9 tūkst. eurų.

Cinamonas

Daugeliui šis prieskonis siejasi su gardžiausiais kvapais, skaniausiomis bandelėmis, obuolių pyragais ir kitais nuostabiais desertais. Tačiau cinamono charakteris nėra jau toks saldus. Šis prieskonis rūpinasi kiekvieno sveikata. Jis reguliuoja cukraus kiekį kraujyje, mažina cholesterolį, slopina artrito keliamus skausmus, gerina virškinimą, kovoja su viršsvoriu. Svarbiausia, yra negailestingas bakterijoms bei peršalimo ligoms. Nuo senovės tradicinės Indijos medicinos Ajurvedos šalininkai cinamoną naudodavo kaip antibakterinę medžiagą, kuri stiprina imuninę sistemą, skatina kraujo cirkuliaciją, leidžia įveikti virusus ir sušildo organizmą. Todėl tereikia medaus, citrinos, juodosios ar žaliosios arbatos ir šio prieskonio – toks mišinys žiemą padarys stebuklus.

Kajeno paprika

Ištikimas Azijos virtuvės palydovas ir vis dažnesnis svečias lietuvių namuose. Šis prieskonis mėgstamas dėl savo malonaus skonio bei aromato, ryškios ir apetitą žadinančios spalvos. Kajeno paprikos kilusios iš Gvinėjos, naudojamos gardinti mėsos, žuvies, vištienos, vėžių, kiaušinių patiekalus, taip pat salotas bei lauko kepsnių padažus. Jiems šis prieskonis suteikia subtilaus aštrumo. Tuo metu peršalus kajeno paprikoje esantis kapsaicinas malšina uždegimą, palengvina gerklės skausmą, atkemša nosį, kartu kovoja su infekcijas sukeliančiais mikrobais.

Rozmarinas

Jis itin reikšmingas Viduržemio jūros regiono virtuvei, tačiau be galo pamėgtas ir Lietuvoje. Rozmarinas naudojamas šviežias arba džiovintais lapeliais, dedamas į salotas, sriubas, troškintus daržovių ir mėsos patiekalus. Taip pat puikiai tinka prie pomidorų, baklažanų, bulvių, cukinijų. Rozmarinas vertinamas dėl savo kvapo ir skonio, todėl patariama šią prieskoninę žolelę berti į maistą tik paskutinę gaminimo akimirką. Tuomet joje esantys eteriniai aliejai išsiskiria tinkamu laiku bei išgaruoja gardžiai praturtindami patiekalus. Kalbant apie gydomąsias rozmarino savybes, šis prieskonis nuo seno naudojamas virškinimo trakto sunkumams lengvinti, kovai su uždegimais, bakterijomis organizme. Iš jo gaminamas eterinis aliejus stiprina imuninę sistemą, leidžia lengviau įveikti astmą, bronchitą, sinusitą, peršalimo ligas.

Kuminas

Dar visai neseniai šis prieskonis atrodė itin egzotiškas, tačiau šiandien jo galima rasti kone kiekvienoje virtuvėje. Kilęs iš Viduržemio regiono rytinio pakraščio, Aukštutinio Egipto, dabar kuminas išplito po visą pasaulį. Juo gardindami skirtingų šalių kulinariniai šedevrai.

Lietuvoje jis naudojamas gaminant dešras, sriubas, marinatus, sūrius, mėsą, taip pat tinka sriuboms, troškiniams, žuvies, avienos, ryžių ir daržovių patiekalams. Todėl kuminas vadinamas vienu universaliausių prieskonių, o šio pagardo nauda sveikatai turėtų paskatinti miltelius laikyti labiausiai matomoje virtuvės vietoje.

Jis puikiai susidoroja su peršalimo ligomis, gerina kvėpavimo takų veiklą, turėdamas gausias vitamino C atsargas, stiprina imunitetą. Tai ir vaistas nuo virusinių infekcijų, čiaudulio ar kosulio.

Juodieji pipirai

Galima daug kalbėti apie skirtingus prieskonius, tačiau už visus juos visa galva aukščiau yra juodieji pipirai. Tikra klasika, beveik kiekvieno patiekalo pagardas, pagrindinis virtuvės šeimininkas.

Dar nuo Antikos laikų šis prieskonis vadintas „juoduoju auksu“, naudotas ir dievams pagerbti, ir mokesčiams bei išpirkoms mokėti.

Jis svarbus ir medicinoje. Juodieji pipirai ypač efektyviai bei veiksmingai saugo ir stiprina imuninę sistemą. Jų veikliosios medžiagos skatina baltųjų kraujo ląstelių, atsakingų už organizmo kovą su virusais bei bakterijomis, gamybą.

„Iš visų šių prieskonių galima pasigaminti nuostabią, imuninę sistemą stiprinančią ir itin skanią arbatą. Reikės stiklinės mėgstamo augalinio pieno, arbatinio šaukštelio ciberžolės, žiupsnelio malto cinamono, tiek pat juodųjų pipirų, tarkuoto imbiero, medaus. Gamyba labai paprasta. Puode supilkite pieną, įberkite visus prieskonius, įdėkite imbierą, gerai išmaišykite, pakaitinkite ant lėtos ugnies, bet neužvirkite. Įsipilkite į puodelį, įsidėkite medaus ir mėgaukitės“, – siūlo B. Baratinskaitė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Dar 9,5 mln. eurų dujų balionams daugiabučiuose keisti

Energetikos ministras Dainius Kreivys pasirašė įsakymą, kuriuo numatoma „Suskystintų naftos dujų balionų daugiabučiuose pakeitimo kitais energijos šaltiniais“ programai skirti  iš valstybės biudžeto dar 9,582 mln. eurų. Kaip ir praėjusiais metais, parama vienam daugiabučio namo butui sieks iki 726 eurų. Liko 1000 daugiabučių „Šiuo metu šalyje dar yra apie 1000 daugiabučių namų, kuriuose naudojami nesaugūs dujų balionai. Skirdama virš 9 mln. eurų paramą valstybė jau trečius metus iš eilės padeda daugiabučių namų gyventojams  atsisakyti dujų balionų naudojimo buityje ir pasirinkti saugesnį

Sinoptikai įspėja: savaitgalis vėl bus vėjuotas, su krituliais ir šals

Sausio 20 d., ketvirtadienį, Lietuvą pasieks šaltasis atmosferos frontas, kuris neš kritulių, daugiausia sniego. Gausiausiai prisnigs šalies vakaruose. Pietvakarių, vakarų, vakariniuose rajonuose šiaurės vakarų vėjas bus labai stiprus, gūsiai daug kur sieks 15-20 m/s, šalies vakaruose vietomis 22-24 m/s, pajūryje įsisiautės iki 26 m/s. Daug kur sniegą pustys, vietomis kils pūga. Aukščiausia temperatūra dienos pradžioje bus nuo 1 laipsnio šalčio kai kur rytiniuose rajonuose iki 3 laipsnių šilumos prie jūros. Nuo vidurdienio temperatūra ims kristi, plikledis formuosis daugelyje rajonų. Sausio

Mokytoja, palikusi ryškų pėdsaką Šilutės istorijoje

Sausio 15-ąją, Klaipėdos krašto dieną, tuo pačiu Šilutės pirmosios gimnazijos mokytojos, direktorės, Šilutės Garbės pilietės, doc. dr. Romualdos Dobranskienės gimtadienio dieną (būtų sukakę 90 metų), Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta knyga „Mokytojos mitas“. Tai kolektyvinis darbas, sudarytas iš beveik trisdešimties žmonių prisiminimų. Gausus būrys šilutiškių, buvusių mokinių, kolegų, namiškių atėjo į biblioteką. Muzikinį foną kūrė Marijus Kučikas (pianinas) ir bardas Adas Nausėda, dainavo dukra Indrė ir anūkė Indrė Dirgėlaitė. R. Dobranskienės gyvenimo akimirkas skaidrėse atkūrė bibliotekininkė Dalia Pupšytė.

Ligonių kasos ragina klausti, o ne aklai mokėti už gydymą

Gyventojai klausia Ligonių kasų, kodėl, būdami apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, gydymo įstaigose kartais turi mokėti ar primokėti už gydymą, tyrimus ar procedūras. Neretai žmonės mano turintys mokėti už sveikatos priežiūros paslaugas, nes gydymo įstaigų pateikiama informacija apie mokėjimą už jas yra klaidinanti ar neaiški. Valstybinė ligonių kasa primena: kada už gydymą mokėti nereikia, kada tenka. Rūpimus klausimus Valstybinei ligonių kasai galima pateikti: el. paštu info@vlk.lt tel. (8 5) 232 2222 arba žiūrėkite šį vaizdo įrašą: https://youtu.be/T9lMmMrw9DE  Apdraustiesiems – nemokamai Apdraustieji papildomai nemokėdami

Taip pat skaitykite