Prieskoniai – ir maistui pagardinti, ir imuninei sistemai stiprinti

Nors vairiausi prieskoniai dažniausiai naudojami maistui gardinti, jie teikia ir visokeriopą naudą sveikatai. Šie pagardai stiprina organizmą, leidžia kovoti su antsvoriu, suteikia energijos bei geros nuotaikos, netgi žadina aistrą…

 

Tokie jų privalumai ypač aktualūs šaltuoju metų periodu, kuomet norime jaustis aktyvūs, žvalūs, puikiai nusiteikę ir, žinoma, sveiki. Todėl lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ kulinarijos ekspertai paruošė išsamų prieskonių gidą, kuriame – pagrindiniai imuninės sistemos stiprintojai, vertingosios pastarųjų savybės ir panaudojimo virtuvėje patarimai.

Skanesniam ir sveikesniam gyvenimui

Druska bei pipirai nuo seno vadinami gastronomijos klasika, tačiau lietuviai savo kulinarinio gyvenimo neįsivaizduoja ir be kitų skirtingų prieskonių. Tai liudija skaičiai, kuriuos pateikia „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. Anot jos, prekybos tinklo parduotuvėse kasmet vidutiniškai parduodama apie 10 mln. pakuočių įvairiausių prieskonių.

„Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė pasakoja apie prieskonių naudą sveikatai. Anot jos, šie produktai ypatingi ne tik dėl įvairiausių aromatų, skonių bei maistui suteikiamų spalvų, bet ir vertės organizmui.

„Prieskoniai stiprina atmintį, gerina nuotaiką, mažina skirtingų ligų, vėžinių susirgimų išsivystymo riziką. Jie turi priešuždegiminių savybių, leidžia kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje. Prieskoniuose gausu vitaminų, mineralų, kitų naudingųjų medžiagų. Šie produktai naudojami ir kovai su viršsvoriu, grožio puoselėjimui, yra tikras energijos šaltinis. Be to, dalis vertinami kaip afrodiziakai. Tačiau žiemą ypač svarbi yra veiksminga imuninės sistemos veikla, kurią silpnina netvarkingas dienos režimas, stresas, prasta mityba, organizmo tarša. To išvengti galima naudojant prieskonius, sukuriančius efektyvią apsaugą“, – pažymi „Maximos“ kulinarijos žinovė.

Todėl, kviesdama rūpintis savimi, ekspertė dalijasi išsamiu pagrindinių imuninės sistemos stiprintojų sąrašu. Jame – prieskoniai ir didžiausia šių pagardų nauda sveikatai.

Ciberžolė

Jos išskirtinė geltona spalva, viliojantis aromatas ir išraiškingas skonis mėgstami daugelio. Todėl neretai šis prieskonis tituluojamas virtuvės karaliene. Ciberžolė puikiai pagardina ryžius, daržovių patiekalus, sriubas, padažus, salotas, netgi arbatą. Tačiau auksu žibantis prieskonis ypatingas ir savo nauda organizmui.

Ciberžolė turi priešvėžinių savybių, yra vadinama natūraliu antidepresantu, ji mažina skausmą, stiprina nervų sistemą, gerina atmintį, smegenų veiklą, dėmesio sutelkimą, reakciją. Šiame prieskonyje gausu ir natūralių medžiagų, kurios stiprina organizmą bei visą imuninę sistemą. Dėl to ciberžolę verta įtraukti į kasdienę mitybą. Ji suteiks ir naudos sveikatai, ir pačių ryškiausių akcentų maistui.

Šafranas

Šis prieskonis puikiai tiktų ciberžolei į draugiją, kadangi yra vadinamas prieskonių karaliumi. Tai – ne veltui: nuo seno jis turi brangiausio pasaulyje pagardo titulą, didžiuojasi kilminga istorija, istoriniuose šaltiniuose minimas kaip energijos, meilės puoselėtojas.

Pats šafrano pavadinimas reiškia geltoną – budistams šventą spalvą, kuria puošiasi šie vienuoliai. Tačiau jis ypatingas ne tik išvaizda. Šafranas turi malonų, švelnų aromatą, yra naudojamas saldumynams, ryžių, žuvies patiekalams, gėrimams, arbatai gardinti. Be to, jis vartojamas tiek kaip medicinos, tiek kaip grožio priemonė. Taip pat šafranas vertingas ir šaltuoju metų laiku, nes turi galios stimuliuoti imuninę sistemą, padidinti atsparumą peršalimo ligoms.

Įdomu tai, kad iš vienos gėlės, kuri brandina šafraną, išgaunama tik 0,0006 g šio prieskonio. Todėl kilogramui jo prireikia apie 150 tūkst. augalų. Toks skaičius neturėtų kelti nuostabos dėl šafrano kainos. Grynojo šio prieskonio kilogramo vertė yra beveik 9 tūkst. eurų.

Cinamonas

Daugeliui šis prieskonis siejasi su gardžiausiais kvapais, skaniausiomis bandelėmis, obuolių pyragais ir kitais nuostabiais desertais. Tačiau cinamono charakteris nėra jau toks saldus. Šis prieskonis rūpinasi kiekvieno sveikata. Jis reguliuoja cukraus kiekį kraujyje, mažina cholesterolį, slopina artrito keliamus skausmus, gerina virškinimą, kovoja su viršsvoriu. Svarbiausia, yra negailestingas bakterijoms bei peršalimo ligoms. Nuo senovės tradicinės Indijos medicinos Ajurvedos šalininkai cinamoną naudodavo kaip antibakterinę medžiagą, kuri stiprina imuninę sistemą, skatina kraujo cirkuliaciją, leidžia įveikti virusus ir sušildo organizmą. Todėl tereikia medaus, citrinos, juodosios ar žaliosios arbatos ir šio prieskonio – toks mišinys žiemą padarys stebuklus.

Kajeno paprika

Ištikimas Azijos virtuvės palydovas ir vis dažnesnis svečias lietuvių namuose. Šis prieskonis mėgstamas dėl savo malonaus skonio bei aromato, ryškios ir apetitą žadinančios spalvos. Kajeno paprikos kilusios iš Gvinėjos, naudojamos gardinti mėsos, žuvies, vištienos, vėžių, kiaušinių patiekalus, taip pat salotas bei lauko kepsnių padažus. Jiems šis prieskonis suteikia subtilaus aštrumo. Tuo metu peršalus kajeno paprikoje esantis kapsaicinas malšina uždegimą, palengvina gerklės skausmą, atkemša nosį, kartu kovoja su infekcijas sukeliančiais mikrobais.

Rozmarinas

Jis itin reikšmingas Viduržemio jūros regiono virtuvei, tačiau be galo pamėgtas ir Lietuvoje. Rozmarinas naudojamas šviežias arba džiovintais lapeliais, dedamas į salotas, sriubas, troškintus daržovių ir mėsos patiekalus. Taip pat puikiai tinka prie pomidorų, baklažanų, bulvių, cukinijų. Rozmarinas vertinamas dėl savo kvapo ir skonio, todėl patariama šią prieskoninę žolelę berti į maistą tik paskutinę gaminimo akimirką. Tuomet joje esantys eteriniai aliejai išsiskiria tinkamu laiku bei išgaruoja gardžiai praturtindami patiekalus. Kalbant apie gydomąsias rozmarino savybes, šis prieskonis nuo seno naudojamas virškinimo trakto sunkumams lengvinti, kovai su uždegimais, bakterijomis organizme. Iš jo gaminamas eterinis aliejus stiprina imuninę sistemą, leidžia lengviau įveikti astmą, bronchitą, sinusitą, peršalimo ligas.

Kuminas

Dar visai neseniai šis prieskonis atrodė itin egzotiškas, tačiau šiandien jo galima rasti kone kiekvienoje virtuvėje. Kilęs iš Viduržemio regiono rytinio pakraščio, Aukštutinio Egipto, dabar kuminas išplito po visą pasaulį. Juo gardindami skirtingų šalių kulinariniai šedevrai.

Lietuvoje jis naudojamas gaminant dešras, sriubas, marinatus, sūrius, mėsą, taip pat tinka sriuboms, troškiniams, žuvies, avienos, ryžių ir daržovių patiekalams. Todėl kuminas vadinamas vienu universaliausių prieskonių, o šio pagardo nauda sveikatai turėtų paskatinti miltelius laikyti labiausiai matomoje virtuvės vietoje.

Jis puikiai susidoroja su peršalimo ligomis, gerina kvėpavimo takų veiklą, turėdamas gausias vitamino C atsargas, stiprina imunitetą. Tai ir vaistas nuo virusinių infekcijų, čiaudulio ar kosulio.

Juodieji pipirai

Galima daug kalbėti apie skirtingus prieskonius, tačiau už visus juos visa galva aukščiau yra juodieji pipirai. Tikra klasika, beveik kiekvieno patiekalo pagardas, pagrindinis virtuvės šeimininkas.

Dar nuo Antikos laikų šis prieskonis vadintas „juoduoju auksu“, naudotas ir dievams pagerbti, ir mokesčiams bei išpirkoms mokėti.

Jis svarbus ir medicinoje. Juodieji pipirai ypač efektyviai bei veiksmingai saugo ir stiprina imuninę sistemą. Jų veikliosios medžiagos skatina baltųjų kraujo ląstelių, atsakingų už organizmo kovą su virusais bei bakterijomis, gamybą.

„Iš visų šių prieskonių galima pasigaminti nuostabią, imuninę sistemą stiprinančią ir itin skanią arbatą. Reikės stiklinės mėgstamo augalinio pieno, arbatinio šaukštelio ciberžolės, žiupsnelio malto cinamono, tiek pat juodųjų pipirų, tarkuoto imbiero, medaus. Gamyba labai paprasta. Puode supilkite pieną, įberkite visus prieskonius, įdėkite imbierą, gerai išmaišykite, pakaitinkite ant lėtos ugnies, bet neužvirkite. Įsipilkite į puodelį, įsidėkite medaus ir mėgaukitės“, – siūlo B. Baratinskaitė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Specialistų rekomendacijos, kaip saugoti sveikatą kaitros metu

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja apie karštį:  rugpjūčio 12 d., penktadienį, temperatūra popietę kils iki +24-29°C; šeštadienio naktį vės iki 10-15 laipsnių, dieną oras įkais iki +25-30°C; sekmadienio dieną šils iki +26-31°C; Žolinės dieną temperatūra pakils iki +26-31°C.   Aktualu kiekvienam Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per

Rugpjūčio viduryje – Žolinė

Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinės švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima, – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo

Vilniuje atidaroma viena moderniausių teniso arenų Europoje

Po kiek daugiau nei metus trukusios rekonstrukcijos Vilniuje esantis sporto kompleksas „SEB arena“ jau nuo rugsėjo duris atvers kaip didžiausias uždaras teniso, skvošo ir badmintono centras Vidurio Europoje. Atnaujintoje arenoje įrengtas ir pirmasis regione išmanusis teniso kortas, leisiantis organizuoti tarptautinius aukščiausio  lygio turnyrus. Naujojoje arenos dalyje įrengti 7 papildomi kietosios dangos kortai ir centrinis kortas, kurį supa net 1,5 tūkst. žiūrovų talpinančios tribūnos, 4 badmintono aikštelės ir net 10 patiems jauniausiems tenisininkams skirtų mažųjų teniso kortų. „Šiandien jau galime drąsiai

Prasideda ilgasis savaitgalis. Kokių klaidų nedaryti be priežiūros paliekant namus?

Žolinės savaitgalį dalis Lietuvos žmonių mėgausis besibaigiančia vasara, laisvadienius leisdami kurortuose, sodybose ar prie vandens telkinių. Nors tyrimai rodo, kad mūsų šalies gyventojai labiau negu estai ir latviai rūpinasi namų saugumu, draudikai atkreipia dėmesį, kad vasaros mėnesiais, ypač per Žolinę ar kitus ilguosius savaitgalius, be priežiūros palikti namai nukenčia dažniau nei įprastai. Todėl itin svarbu išvykstant pasirūpinti namų ir juose esančio turto saugumu, kad sugrįžus juos rastumėte tokius, kokius palikote. „Ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių gyventojai pastaraisiais

Taip pat skaitykite