Nors rugsėjo orai labiau priminė vasaros pratęsimą, o ne rudens pradžią, spalis pasitiko darganomis. Nepastovi temperatūra ir krituliai yra palanki terpė plisti virusams. Medikai pažymi, kad spalio mėnesį tradiciškai prasideda ir gripo sezonas, trunkantis apie 7 mėnesius. Tinkama prevencija gali padėti išvengti sunkių viršutinių kvėpavimo takų ligų formų, tačiau kai kuriais atvejais liga gali ilgam paguldyti į patalus.

„Taip pat pastebime, kad įmonės jau planuojasi skiepus nuo gripo. Tokią išvadą leidžia daryti pokalbiai su mūsų verslo klientais, kurie kolektyvams yra suteikę papildomą sveikatos draudimą. Pastebime, kad rudenį klientų darbuotojai ne tik rūpinasi gripo prevencija, bet ir profilaktiškai tikrinasi sveikatą. Grįžus prie įprastos darbo rutinos padidėja streso lygis, todėl atidesnis pasirūpinimas sveikata yra svarbus siekiant užtikrinti visos komandos veiklos stabilumą“, – teigia BTA Asmens draudimo produktų vadovas Gediminas Bulenokas.

Tačiau, pasak pašnekovo, ne vien viršutinių kvėpavimo takų ligos užklumpa gyventojus. Žvelgdamas į draudimo bendrovės statistiką, G. Bulenokas pastebi, kad žmonės į gydytojus rudenį kreipiasi ir dėl širdies ligų, ūmių pilvo skausmų, skydliaukės sutrikimų.

„Konsultuojamasi ne tik gyvai, bet ir nuotoliu. Siūlomos nuotolinės konsultacijos žmonėms leidžia taupyti laiką, atsisakant kelionių į gydymo įstaigas. Šiuo metu kas dešimta kompensuojama konsultacija yra suteikta nuotoliu. Tai rodo, kad ši į asmens draudimo paketą įtraukta paslauga tampa vis aktualesnė”, – pažymi draudimo ekspertas.

Ruduo – virusų sezonas

Medikų teigimu, vėstant orams organizmui sunku adaptuotis prie staigių permainų, o mūsų atsparumas ligoms pastebimai sumažėja. Dažniausi sutrikimai rudenį – viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, kurios plinta oro-lašeliniu būdu. Padidinta rizika užsikrėsti yra masinių susibūrimų vietose, dideliuose biuruose ar ugdymo įstaigose.

„Kvėpavimo takų infekcijos plinta per nešvarias rankas, kosint, čiaudint, nevėdintose patalpose. Virusų suaktyvėjimo laikotarpiu būtina dažniau plauti bei dezinfekuoti rankas. Ypač – prieš ir po valgio, parėjus iš lauko ar kitos patalpos, nusikosėjus ar nusičiaudėjus, pasinaudojus tualetu. Patartina ir dažnai vėdinti patalpas“, – dėsto „Antėja“ klinikų šeimos gydytoja Vidmantė Vilkė.

Tai, kad peršalimo ligų sukėlėjai suaktyvėjo, patvirtina ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenys. Ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų Lietuvoje kasmet fiksuojama apie 500 tūkst. Jų pikas įprastai būna spalį-gruodį bei kovą-gegužę.

Kaip sako „Northway“ medicinos centro šeimos gydytoja Vida Uzelienė, peršalimo ligos paprastai prasideda nuo lengvos slogos, gerklės perštėjimo. Tačiau jų progresavimas jau priklauso nuo to, ar esame pasiskiepiję, kokia mūsų organizmo būklė. Jeigu ji gera, simptomai dings per kelias dienas. Kitu atveju liga gali gerokai užsitęsti.

„Jei kvėpavimo takai sudirginti dėl rūkymo ar kitų priežasčių, žmogus serga įvairiomis lėtinėmis ligomis, mažakraujyste ar tiesiog yra nusilpęs, viruso sukelta liga gali įgauti ir sisteminę išraišką. Žmogui skauda gerklę, pakyla aukšta temperatūra, skauda raumenis, būna prasta bendra savijauta, net gali skaudėti pilvą, prasidėti viduriavimas. Vaikus kartais išberia. Beje labiausiai užkrečiamas žmogus būna pirmas dvi dienas iki ligos ir tris dienas jai jau prasidėjus“, – perspėja ji.

Ragina rūpintis prevencija

V. Uzelienė sako, kad peršalimo ligas mes paprastai pasigauname bendrose patalpose. Bendro naudojimo indai, durų rankenos, mobilus telefonas, kavos aparatai, laiptų turėklai, prekių skenavimo skydeliai ir daugybė kitų „viešų“ paviršių yra puiki terpė virusui bent kelias minutes išlikti gyvam. To jam paprastai visiškai pakanka. Įrodyta, kad viešai nusičiaudėjęs gripu sergantis žmogus patalpą viruso lašeliais užkrečia bent penkiolikai minučių.

„Deja, pasibaigus pandemijai netrukus pamiršome apie tai, kad sergantis žmogus neturėtų lankytis viešose vietose, o jausdamas peršalimo simptomus jis turėtų dėvėti kaukę. Nors jos per pandemiją buvo viena iš labiausiai nemėgstamų apsaugos priemonių, gripas ir kitos peršalimo ligos tuo laikotarpiu mus aplenkė iš esmės dėl to, kad jas dėvėjome“, – sako „Northway“ šeimos gydytoja.

Ji taip pat pastebi, kad lengviausias būdas virusui sukelti ligą yra per nosies gleivinės mikroplyšius patekus į organizmą. Ši rizika itin išauga prasidėjus šildymo laikotarpiui. Jo metu daugumos žmonių nosies gleivinės dėl sausesnio oro ima sausėti, trūkinėti, todėl jos drėkinimas specialiais aliejais ir drėkikliais yra viena geresnių apsaugos nuo virusų priemonė.

V. Vilkė pažymi prevencijos svarbą. Pasak jos, rudens pirmoji pusė – geriausias laikas vakcinacijoms. Žmonėms ji pataria pasiskiepyti nuo sezoninio gripo keturvalente vakcina. Jokiu būdu nereikėtų pamiršti ir skiepo nuo COVID-19. Pandemija gal ir baigėsi, bet ši liga niekur nedingo. Vis dėlto ji pabrėžia, kad už skiepus dar svarbesnė sveika gyvensena. Grūdinimasis, grynas oras, fizinis aktyvumas, tinkamas darbo ir poilsio režimas, pakankamas skysčių vartojimas bei visavertė mityba yra puikaus imuniteto pagrindai.

„Profilaktiškai pas savo šeimos gydytoją vertėtų apsilankyti bent kartą per metus. Jis jums skirs tokius profilaktinius tyrimus, kokių jums reikia. Tarkime, jeigu susiduriate su nesibaigiančiais sirgimais ir jaučiate, kad nusilpo imunitetas, būtina atlikti bendrą kraujo tyrimą. Žinoma, tokiais atvejais ne mažiau svarbi ir gyvenimo būdo korekcija“, – teigia V. Vilkė.

G. Bulenokas akcentuoja, kad ignoruojami sveikatos sutrikimai gali baigtis ilgomis dienomis ligos patale. Todėl, kilus abejonėms dėl sveikatos būklės, jis ragina pasikonsultuotu su gydytoju. „Gyvenimo tempas yra greitas, todėl nenuostabu, kad pirmieji ligos simptomai daugeliui atrodo nereikšmingi. Tačiau reikia suprasti, kad liga gali greitai progresuoti, gali pasireikšti komplikacijos. Svarbu iš anksto pasiruošti klastingam rudens sezonui, išsiaiškinti, ar organizmas aprūpinamas vitaminais ir mineralais, pasiskiepyti. Pavyzdžiui, vienas apsilankymas privačioje sveikatos priežiūros įstaigoje su procedūromis gali kainuoti ir kelis šimtus eurų. 75 proc. atvejų po pirminės konsultacijos reikia papildomos diagnostikos ar gydymo, todėl išlaidos gali gerokai išaugti“, – sako jis.

ELTA