Prezidento Kazio Griniaus gyvenimo kelias suko ir per Šilutę

Šeštadienį Lietuvoje paminėtos Lietuvos Prezidento Kazio Griniaus 150-osios gimimo metinės – taip baigiasi šie metai, kuriuos Seimas buvo paskelbęs Prezidento K. Griniaus metais. Būtent 1926 metų gruodžio 17 d., Prezidento K. Griniaus 60 metų jubiliejaus dieną, Lietuvoje buvo įvykdytas valstybės perversmas ir Prezidentas buvo priverstas pasitraukti.

2009 m. gruodžio 18 d. Pagryniuose, K. Griniaus gatvės pradžioje, Prezidento K. Griniaus garbei buvo atidengta paminklinis akmuo.

2009 m. gruodžio 18 d. Pagryniuose, K. Griniaus gatvės pradžioje, Prezidento K. Griniaus garbei buvo atidengta paminklinis akmuo.

Šeštadienį Lietuvos radijas transliavo įdomią paskaitą – K. Griniaus gyvenimą apžvelgė Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedros docentė lektorė dr. Dalia Bukelevičiūtė. Pateikiame keletą įdomesnių detalių.
Pirmiausia – gydytojas ir aktyvus žmogus
K. Griniaus gyvenimo istorija – išskirtinė ir verta didelio dėmesio: medikas, politikas, visuomenininkas, kovotojas už lietuvybę, tačiau – laisvamanis, nepuoselėjęs glaudesnių ryšių su kunigija.
Būdamas 17 metų gimnazistas įsitraukė į kultūrinę veiklą, platino „Aušrą“ ir tai apibūdino: „Įsijungiau į kovą su caro valdžia už skriaudžiamus žmones, už lietuvybę“. 19 a. pabaigoje jis savo veiklą susiejo su spauda ir leidyba: leido „Varpą“, vėliau – „Ūkininką“, rašė straipsnius, gynė lietuvišką žodį ir jį skleidė, bendravo su V. Kudirka.
Nuo 1892 m. sugrįžta baigęs Maskvos medicinos universitetą į gimtąjį Marijampolės kraštą: imasi gydytojo darbo ir visuomeninės veiklos. Su jo pavarde siejamas Lietuvos politinių partijų atsiradimas. Jis nepasirinko Socialdemokratų partijos, pasuko su demokratais. Jo žmona Joana buvo socialdemokratė, jis – demokratas, tačiau tai netrukdė sugyventi šeimoje. Grinių namai buvo spaudos platinimo, straipsnių rašymo, bendraminčių konspiracinių susitikimų vieta. Griniams teko patirti žandarų kratas, suėmimus, net kalėti.
Po 1909 metų K. Grinius jau Vilniuje. Čia veikia J. Basanavičius, keturi broliai Vileišiai, A. Smetona ir kiti. Jis gydo ir ima leisti „Lietuvos žinias“. Šis leidinys taps valstiečių liaudininkų propagavimo laikraščiu, leidžia ir „Ūkininką“, taip išreikšdamas savo pažiūras. Bendrauja su A. Smetona, T. Vaižgantu. K. Grinius sakė: „Kilnojama raidė litera yra galingas ginklas, iš dalies tuo ginklu mes, lietuviai, esame Nepriklausomybę laimėję“. Tokia veikla iki 1914 m.
Karas ir netektys
Pirmasis pasaulinis karas K. Grinių užklupo Marijampolėje. Su žmona Joana, 15 metų sūnumi Kaziu, 12 metų dukra Gražina, 5 metų sūnumi Jurgiu ir žmonos broliu, irgi gydytoju bei bendražygiu, visi pasitraukė į Rusiją, Kaukazo sritį. Ten K. Grinius gydė, dirbo reabilitacijos ligoninės vyr. gydytoju, tuberkuliozės ligoninėje. Daug laiko praleido atskirai nuo šeimos. Žmona sirgo tuberkulioze, jauniausias sūnus Jurgis irgi turėjo problemų su sveikata.
Sūnus Kazys pasirinko baltagvardiečius, o 1918 m. spalį raudonarmiečiai apiplėšė Grinių butą, nušovė žmoną, sužeidė ir dėl to mirė dukra Gražina, čia teko palaidoti ir kartu dirbusį svainį, po 1019 metų palikęs Rusiją tais metais Prancūzijoje palaidojo ir 12 metų sūnų Jurgį.
Naujas ir geriausiai žinomas etapas
1919 m. pabaigoje K. Grinius sugrįžo į Lietuvą. Apie Lietuvos 1918 m. vasario 16 d. Nepriklaustybės aktą Lietuvoje K. Grinius sužinojo dar Rusijoje. Marijampolėje vėl dirbo gydytoju ir atidarė pirmąjį gimdymo skyrių. Tapo Liaudininkų partijos nariu ir buvo išrinktas į Steigiamąjį Seimą, vėliau – dar į tris tarpukario Lietuvos Seimus. Nuo 1920 m. – jau Kaune, aktyvus Kauno savivaldybės narys, rūpinosi ligoniais, jo rūpesčiu mokyklose imta maitinti vargingų šeimų vaikus, rūpinosi sanitarija, ekologija ir Nemunu, dalyvavo steigiant vaikų darželius.
1920 m. K. Grinius buvo išrinktas VI Vyriausybės vadovu – pirmosios Steigiamajame Seime patvirtintos Vyriausybės Ministru Pirmininku. Vyriausybė buvo koalicinė. „Aš tokių aukštų tarnybų niekad nemėgau, bet demokratiškai išrinktas dėl principo sutikau tą vietą užimti“, – yra rašęs K. Grinius. Svarbiausias darbas – 1920 m. liepos 12 d. pasirašyta taikos sutartis su Rusija, Vilnius atiteko Lietuvai. Taika buvo plėšte išplėšta. Teko išgyventi Vilniaus praradimą. Svarbi ir sutartis su Latvija – 1921 m. nustatyta siena su Latvija.
Koalicijoje buvo nesutarimų. 1922 m. vasarį Vyriausybė neteko įgaliojimų. K. Grinius atnaujino „Lietuvos žinių“ leidimą, tapo redaktoriumi, grįžo prie gydytojo darbo Kaune, čia įkūrė pirmuosius gimdymo namus, dalyvavo suburiant „Pieno lašo“ draugiją, kuri rūpinosi naujagimių sulaukusiomis motinomis, jas šelpė, kad gimdytų ligoninėse, mokė prižiūrėti ir maitinti kūdikius.
Nuo 1923 m. K. Grinius veikė jau Valstiečių liaudininkų sąjungoje, su šia politine jėga 1926 m. gegužę dalyvavo ir laimėjo Seimo rinkimuose 22 vietas, socialdemokratai – 15 vietų, krikščionys demokratai prarado turėtas pozicijas ir gavo 30 vietų, tautininkai – tris vietas. Seime pasikeitė politinė sankloda. Buvo sudaryta menka ir raiba valstiečių ir socialdemokratų Seimo dauguma, nes, kaip rašė K. Grinius, krikščionys koalicijos sudaryti nepanoro.
Birželio 7 d. Seimas Prezidentu išrinko K. Grinių, kuris teigė, kad svarbiausia taupyti, padėti žmonėms, akcentavo darbštumo svarbą ir būtinybę saugoti demokratiją. Prezidentavo pusmetį – nuo vasaros iki asmeninio 60 metų jubiliejaus gruodį. Jubiliejui ruošėsi ir draugai, ir perversmininkai. Anot K. Griniaus, liaudies vaidmuo 1926 metų perversme buvo nedidelis – liaudis už demokratiją aktyviai nekovojo, jos nebrangino – tai buvo politinių jėgų, asmenybių kova. Gruodžio 17 d. naktį Prezidentą K. Grinių izoliavo namuose, privertė trauktis, jis tą ir padarė savo valia, nes suvokė, kad A. Smetona ir kiti rizikuos iki galo. Kitą dieną parašė Seimui, kad atsistatydina. „Tik mano atsistatydinimas gali apsaugoti Lietuvą nuo galimų nelaimių“, – apie tai yra sakęs K. Grinius. Prezidentu tapo A. Smetona.
Kuklus, apsišvietęs, gilios minties, inteligentiškas, tolerantiškas Prezidentas – taip apibūdinamas K. Grinius, nors istorikai teigia, kad, turėdamas saviškių Vyriausybę, vidaus reikalų ministrą, Prezidentas nekontroliavo padėties.
Nauju keliu
K. Grinius vėl grįžo į Kauną, vėl rūpinosi miesto sanitarija. 1936 m., kai išėjo į pensiją, gyveno 8 kambarių name su žmona ir sūnumi, gaudamas valstybės ir Kauno savivaldybės pensijas. Augino naują liaudininkų kartą, kuriai jis buvo autoritetas, leido „Lietuvos žinias“. 1927 m. vedė bendražygę Kristiną, su ja susilaukė sūnaus Liūto, su kuriuo vaikystę leido būsimasis prezidentas V. Adamkus.
Antrojo pasaulinio karo užkluptas Kaune, pasitraukė į Vakarus. 1944 m. pasiekė Vokietiją, ten parašė prisiminimus, tiksliai pakartodamas tai, ką buvo parašęs ir užkasęs Lietuvoje. 1957 m. buvo atkasti tie raštai, tačiau žemėje jie sutrūnijo. Per trejus metus Vokietijoje ir JAV išleistas pirmasis ir antrasis K. Griniaus atsiminimų tomai, dar du pasirodys.
K. Grinius mirė 1950 m. Čikagoje, velionio palaikai į Lietuvą parvežti 1994 m. ir palaidoti gimtinėje.
Pasak Nepriklausomybės akto signataro Gedimino Ilgūno, Kazys Grinius – visa mūsų valstybės istorija. Jo gyvenimas ir veikla atspindi permainingą lietuvių tautos istorijos periodą: spaudos draudimą ir carinę priespaudą, bandymus diegti Lietuvoje demokratiją ir jos kūrimo nesėkmes, karus bei okupacijas, tremtį ir emigraciją.
Valstybės, visuomenės ir kultūros veikėjas, gydytojas, vienas iš sveikatos apsaugos sistemos kūrėjų, žymus XIX a. tautinio atgimimo, vadinamo „Varpininkų sąjūdžiu“, organizatorius ir dalyvis, laikraščių redaktorius ir leidėjas, mąstytojas, humanistas, mokslininkas Kazys Grinius iki pat savo mirties tikėjo, kad Lietuva išsivaduos iš sovietų okupacinės priespaudos.
Artimai Grinių šeimą pažinojęs ir su Kaziu Griniumi bendravęs Prezidentas Valdas Adamkus yra teigęs, kad K. Grinius formavo jo gyvenimo vertybių, laisvės ir demokratijos supratimą.
Iš Prezidento K. Griniaus turėtume pasimokyti pagarbos demokratiniams principams, tikėjimo gražesne Lietuvos ateitimi, atkaklumo, valstybės ir tautos interesų viršenybės prieš asmeninius interesus, ištikimybės priesaikai ir idealams.
K. Grinius ir Šilutė
2009 metų gruodį Prezidento K. Griniaus garbei Pagryniuose, K. Griniaus gatvės pradžioje, atidengtas atminimo akmuo. Ant rausvo Lietuvos laukų riedulio fasadinės plokštumos iškaltas saulėgrąžos formos įgilinimas, o jo viduryje įklijuota granitinė plokštė su išraižytais žodžiais iš K.Griniaus testamento „Giliai tikiu lietuvių tautos amžinybe…“. Sumanymas pastatyti paminklą lietuvybę puoselėjusiam Prezidentui kilo Pagrynių gyventojui Algirdui Mykolui Kubaičiui, projektą sukūrė jo sūnus Mindaugas, raides iškalė šilutiškis Ričardas Undzėnas. 55 šeimų atstovai pasirašė memorialinio akmens statybos ir atidengimo aktą ir jį įteikė saugoti Šilutės muziejui.
K. Grinius Šilutėje apsilankė 1926 m. ir buvo pirmasis Lietuvos Prezidentas, į šį kraštą atvykęs po jo prijungimo 1923 m. prie Lietuvos. K. Griniaus vardu tada buvo pavadintas 616 tūkst. litų kainavęs naujasis tiltas per potvynių užliejamą zoną kelyje iš Šilutės į Rusnę. Tiltas puikiai tarnauja iki šiol, į jį veda ir dabartinė K. Griniaus gatvė Pagryniuose, Šilutės priemiestyje. Šiemet Šilutės rajono savivaldybė ant K. Griniaus tilto atramos pritvirtino ir iškilmingai atidengė bareljefinę lentą su K. Griniaus atvaizdu.
Spaudai parengė
Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kaip išsirinkti dyzelinių automobilių servisą?

Šiandien daugelis žmonių neįsivaizduoja gyvenimo be automobilių. Gyvenimas be jų būtų sunkus ir sugaištume daug laiko keliaudami iš vietos į vietą. Tačiau dyzelinis automobilis reikalauja daug priežiūros, o įvairūs gedimai nėra išimtis. Turbūt lengviausias būdas patikimai ir greitai pataisyti vieną ar kitą transporto priemonės gedimą yra kreiptis į remonto centrą. Savaime suprantama, kad kai kurias problemas galima išspręsti patiems, tačiau tikrai ne kiekvienas turi tokių gabumų. Išsirinkti autoservisą gali būti sunku, ypač jei planuojate naudotis šiomis paslaugomis pirmą kartą. Reikia

Piniginę perkeliame į telefoną. Kaip išsaugoti mokėjimo korteles išmaniuosiuose?

Piniginė – jau atgyvena, nes daugumą kortelių galite saugoti tiesiog savo telefone. Vos keliais mygtukų paspaudimais atsiskaitysite už pirkinius tiek prekybos centre ar restorane, tiek ir internete. Kaip išsaugoti korteles savo išmaniuosiuose įrenginiuose, pasakoja „Bitės Profai“. „Pamažu visas reikalingas korteles – tiek mokėjimo, tiek nuolaidų – galėsime išsaugoti išmaniuosiuose įrenginiuose. Įkėlus korteles į skaitmeninę piniginę „Google Pay“ ar „Apple Pay“ visas jas rasite vienoje vietoje. Perkant tereiks keliais mygtuko paspaudimais „įjungti“ ją savo telefono ekrane ir pridėjus telefoną prie bekontakčio

Paminklų kainos. Kodėl pigiai dažniausiai blogai?

Geros kokybės paminklai tarnauja kelis šimtus metų ir net jiems praėjus vis dar mena čia amžinojo poilsio atgulusio žmogaus vardą. Žinoma, tikrai ne visi paminklai, kurių siūlo rinka, yra tokie geri. Dažniausiai glumina paminklų kainos, kurios taip pat lyginamos su daug klausimų keliančia kokybe. Ar tikrai brangiau yra geriau ir kodėl kinta kaina? Akmuo – viskas Kaina pirmiausia kinta nuo medžiagos, kuri yra naudojama paminklo gamyboje. Kiek daugiau kainuoja granitas, tačiau jis tarnauja labai daug metų, nereikalauja jokios priežiūros ir

Kviečia nauja paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“

Rugsėjo 21 d. Vilniaus universiteto biblioteka Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje pristatys rankraščių ir senųjų spaudinių parodą „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“. Renginio metu bus parodyti Lietuvos istorijai ir kultūrai reikšmingi dokumentai, tarp kurių ir šaltiniai, susiję su Šilutės miesto ir krašto praeitimi. Paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“ veiks nuo 13 iki 16 val. Parodos atidarymo renginio pradžia – 15 val. Šis Šilutei skirtas renginys – Vilniaus universiteto bibliotekos nuo 2015 metų tęsiamo projekto „Lietuva Vilniaus universiteto

Taip pat skaitykite