Prezidento inauguracijos diena: lankosi prie patriarcho J.Basanavičiaus paminklo (FOTO)

„Lietuva yra viena“ – tokią žinią išrinktasis Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda siunčia valstybės piliečiams, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena, kuo užsiima, kokia jų socialinė padėtis.

Liepos 12 dieną, penktadienį, naujasis šalies vadovas ištars priesaiką ir kreipsis į visus Lietuvos žmones.

Oficialius inauguracijos dienos renginius pirmą kartą galima gyvai stebėti visos Lietuvos kultūros įstaigose – bibliotekose, muziejuose, kino teatruose. „Pakvietėme įvairias kultūros įstaigas įsitraukti savo veiklomis, susijusiomis su valstybingumu, pakviesti savo bendruomenes paminėti šią iškilmingą dieną drauge“, – sakė A. Budrytė.

Šventiniai renginiai prasidėjo 10 val. Vilniaus senamiestyje, prie paminklo dr. Jonui Basanavičiui.

Šioje istorijos palytėtoje vietoje, greta pastato, kuriame 1905 m. vyko Didysis Vilniaus Seimas, išrinktasis Prezidentas su šeimos nariais pagerbė vieną valstybės kūrėjų.

Prezidentas lankosi prie patriarcho J. Basanavičiaus paminklo/Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos/Robertas Dačkus

Išrinktasis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį, pradėdamas savo inauguracinę dieną, su šeima apsilankė prie patriarcho Jono Basanavičiaus paminklo sostinės centre, kur pagerbė vieną valstybės kūrėjų.

Savo kalboje G. Nausėda prabilo ir apie grėsmę tautinei tapatybei.„Šis žmogus man simbolizuoja, kiek galima padaryti Lietuvos labui net ir nebūtinai būnant politiku. Aš net nežinau, kaip jį būtų galima vienu žodžiu įvardinti, ilgai galvojau, kokį įrašą būtų galima palikti jo pase, ten, kur yra parašyta profesija, veiklos rūšis, ir pagalvojau, kad ten nereikia rašyti daktaras, ten nereikia rašyti istorikas ar politikas. Ten reikia įrašyti vieną žodį – Lietuva, nes tai buvo jo viso gyvenimo moto“, – susirinkusiai miniai sakė G. Nausėda.

Lietuvių tautinei tapatybei yra iškilęs pavojus, pažymėjo naujasis šalies vadovas.

„Šitas žmogus (J. Basanavičius – ELTA) puoselėjo mūsų tautinę tapatybę tuo metu, kai jai buvo daugiausia pavojaus. Šiandien aš matau, kad mūsų tautinei tapatybei taip pat kyla pavojai ir galbūt ne tiek dėl to, kad mes patys nebesugebame tos tautinės tapatybės išlaikyti, bet dėl to, kad yra daugybė pagundų – globalizuotas pasaulis, daug visokių tarptautinių srovių, kurios galbūt kitą kartą ir pakreipia lengviau paveikius žmones tokia globalizmo kultūros linkme ir tautinės tapatybės puoselėjimas šiandien tampa kaip reta sudėtingas uždavinys, kurį reikia mums įgyvendinti“, – sakė G. Nausėda.

Patriarcho J. Basanavičiaus atminimas, teigia išrinktasis šalies prezidentas, turėtų įkvėpti žmones vertinti savo kilmę bei pasiūlyti visam pasauliui unikalų idėjų.

„J. Basanavičius mums bus ta paspirtis, kuri visada primins, kas mes esame, ko mes siekiame šiame pasaulyje ir ką mes ketiname šiame pasaulyje pasiūlyti. Pasiūlykime savo idėjas, išskirtinumą, savo sėkmę – aš tikiu ja, kad Lietuva gali pasiekti savo sėkmę ir tuo tapti įdomi pasauliui. Semkimės visi įkvėpimo iš šito žmogaus, netraktuokime jo kaip paminklo, traktuokime jį kaip gyvą žmogų, kuris stebi mus, žvelgia į mus ir praeidami pro šalį pagalvokime – o ką aš šiandien arba šią savaitę padariau gero Lietuvai?“,– palinkėjo žmonėms G. Nausėda.

ELTA

Vėliau inauguracijos renginiai persikels į Lietuvos Respublikos Seimą, kur 11 val. prasidės iškilmingas posėdis.

Naujasis šalies vadovas parlamento narių ir svečių akivaizdoje ištars priesaikos žodžius ir pasakys inauguracinę kalbą, skirtą nubrėžti valstybės raidos gairėms per ateinančius penkerius metus.

Netrukus, 12 val., Prezidentas Nepriklausomybės aikštėje priims iškilmingą ginkluotųjų kariuomenės pajėgų rikiuotę. Joje šįkart dalyvaus ir 100-ąsias įkūrimo metines švenčiančios Šaulių sąjungos nariai, savo pavyzdžiu rodantys, kaip visuomenė gali prisidėti prie valstybės stiprinimo. Išklausę Prezidento sveikinimo žodį, karinio parado dalyviai Gedimino prospektu žygiuos iki Katedros aikštės.

13 val. šalies vadovas dalyvaus Vilniaus Šv. Vyskupo Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedroje bazilikoje vyksiančiose šv. Mišiose. Joms pasibaigus, 14 val., Katedros aikštėje rengiama Lietuvos miestų ir miestelių bei užsienio lietuvių vėliavų pagerbimo ceremonija. Po šio renginio Prezidentas ir pirmoji ponia eis į Simono Daukanto aikštę, pakeliui sveikindami susirinkusius žmones.

15 val. prasidės iškilminga Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų perdavimo ceremonija. Dalyvaujant kariuomenės orkestrui ir garbės sargybos kuopai, S. Daukanto aikštėje bus iškelta naujojo šalies vadovo vėliava. Iškart po to Prezidentas kreipsis į Lietuvos piliečius Tėvynėje ir užsienyje. Galiausiai šalies vadovas Baltojoje salėje priims iš Vyriausybės vadovo grąžinamus įgaliojimus.

Oficialią inauguracijos renginių programą simboliškai apibendrins 16 val. prasidėsiantis koncertas S. Daukanto aikštėje. Jame bus pristatyti Lietuvos regionai – 10 apskričių. Kiekvienai jų atstovaus iš ten kilę atlikėjai. Koncertą vainikuos bendrai atliekamas kūrinys.

„Įvairius atlikėjus mes daugiausia siejame su didmiesčiais, – teigė koncerto režisierius Dalius Abaris. – Man atrodo, kad bus labai įdomu visai Lietuvai sužinoti, kuris atlikėjas iš kur yra kilęs.“ Dalis koncerto dalyvių, šiuo metu gyvenančių užsienyje, ant scenos Lietuvoje pasirodys po ilgesnės pertraukos. Taip, pasak režisieriaus, bus atspindėtos sąsajos ir su išeivijos lietuviais.

Vėliau vakare, 19 val., Prezidento rūmų kiemelyje rengiamas priėmimas nusipelniusiems kultūros veikėjams, nacionalinių premijų laureatams ir valstybės kūrėjams. Organizatoriai kviečia 1000 svečių su antrosiomis pusėmis. „Siekiame padėkoti prisidėjusiems prie valstybės kūrimo. Nors negalime pakviesti visų nusipelniusių asmenų, norime simboliškai pranešti, kad visuomenės, kultūros, švietimo, sporto, kitų gyvenimo sričių veikėjams Prezidentūra taps atviresnė ir su jais bendradarbiaus įvairiomis formomis“, – sakė A. Budrytė


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Pametėte telefoną: žingsniai, kuriuos turite padaryti iš karto

Vasarą daug laiko leidžiame gamtoje, išvykose, šventėse ar koncertuose, tad tikimybė pamesti savo telefoną išauga. Jį praradus, svarbiausia kuo greičiau atlikti keletą svarbių žingsnių, pasitelkiant išmanius įrankius. Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, dalijasi patarimais ir prevencinėmis priemonėmis, kaip elgtis pradingus jūsų išmaniajam telefonui. Pamesto „Android“ telefono ieškos „Google“ Naujausiuose „Android“ gamintojų telefonuose yra funkcija „Find My Device“ (liet. Surasti mano įrenginį) – ji savaime fiksuoja jūsų telefono buvimo vietą, todėl visuomet žinosite kur jo ieškoti, o

Renkantis krūmapjovę reikia įvertinti 5 kriterijus

Norite, kad sodo priežiūra būtų malonumas, o ne darbas? Tuomet siūlome įsigyti specializuotą techniką, kuri padės ir gana sudėtingus, daug laiko laiko ir pastangų reikalaujančius darbus atlikti greitai ir be jokio vargo. Platų sodo technikos įrangos asortimentą siūlo parkutechnika.lt. Susipažinkite su pasiūlymais, kurie pakeis jūsų požiūrį į sodo priežiūrą. Vienas reikalingiausių įrankių savoms reikmėms yra krūmapjovės, kurios padeda pasirūpinti ne tik krūmais, tačiau ir mažesniais medžiais, kitais sumedėjusiais augalais, kuriuos sudėtinga tvarkyti rankomis. Kadangi šiuo metu rinkoje tokių įrankių gausybė,

Jonas Lukošaitis palieka Katyčių seniūno kabinetą

Švenčiant Valstybės dieną katytiškiai garbingai išlydėjo Katyčių seniūno pareigas paliekantį Joną Lukošaitį. Jis šias pareigas ėjo nuo 2015 metų pabaigos. Jau įvyko konkursas, yra aiškūs du kandidatai, vieną iš kurių seniūnu paskirs Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius. Prieš susitikimą su Jonu Lukošaičiu teko susirasti 2015 m. gruodžio mėnesio įvykio Katyčiuose aprašymą: kaip seniūnu paskirtą J. Lukošaitį sutiko bendruomenė, sveikino svečiai. Tuometinis Žemaičio Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas J. Lukošaitį pavadino keturgubu kolega: abu – agronomai, buvę ūkių vadovai, abu – Jonai,

Laidotuvių procesiją sustabdė užrakinti kapinių vartai

Į „Pamario“ redakciją užėjusi šilutiškė Lina V. papasakojo tokią istoriją: kai laidotuvių procesija mirusįjį atlydėjo į Šilutės kapines, jų vartai buvo užrakinti… Teko laukti. Liūdintys ir skausmo prislėgti žmonės nesuprato, kaip galima taip elgtis. Buvo taip „Buvo trečiadienis, mes laidojome mamytę. Kai atvykome į Šilutės kapines, radome užrakintus vartus. Yra ir mūsų klaida. Prieš pusantrų metų turėjome laidotuves, mums tuomet davė dvivietę kapavietę, tai buvo vietos čia ir mamytę palaidoti. Kapinių prižiūrėtojas ėjo pro šalį ir matė, kad ten kasa