Prezidentas G. Nausėda: „… kam reikalinga tokia Sveikatos apsaugos ministerija?“

Prezidento Gitano Nausėdos metinė spaudos konferencija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda metinėje spaudos konferencijoje, kuri įvyko šiandien, trečiadienį, kalbėjo, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) neturi aiškaus veiksmų plano, kaip paspartinti vakcinacijos nuo COVID-19 apimtis šalyje. Šalies vadovas sakė, kad skiepijimo tempams šalyje nespartėjant reikės kelti klausimą, kam apskritai yra reikalinga dabartinė Sveikatos apsaugos ministerija.

„Aš manau, šis spaudimas iš visuomenės tik didėja, nes mes dabar jau akivaizdžiai matome priežastinį ryšį tarp skiepijimosi ir susirgimų ir ypatingai sunkių atvejų. Taip kad, jeigu mes nenorime vėl užsidaryti rudenį, privalome išnaudoti likusius vasaros mėnesius ir padaryti tai, ką įmanoma padaryti, ir tai, ką padarė kitos valstybės“, – metinėje spaudos konferencijoje trečiadienį teigė G. Nausėda.

G. Nausėda įsitikinęs, kad SAM neturi aiškaus veiksmų plano, kaip padidinti vakcinacijos apimtis.

„Puikiai prisimenu prieš tris mėnesius kaip man žmonės sakė: sutvarkykite tiekimą, mes suvakcinuosime. Tiekimą sutvarkėme, Europos Vadovų Taryboje priimti reikalingi sprendimai, Europos Komisija pasirūpino, kad su tais tiekėjais, su kuriais galima pasiekti didesnio tiekimo, su jais susitarta ir viskas vyksta pagal planą. Kitaip tariant, mes galime nors ir šiandieną sukvietę tuos likusius gyventojus ir paskiepiję tiek, kiek turime vakcinų šaldytuvuose, pasiekti 70 proc. suaugusių šalies gyventojų lygį, bet šiuo metu turime 55 proc.“, – sakė G. Nausėda.

Prezidentas atkreipė dėmesį ir į kitų valstybių patirtį skatinant vakcinaciją.

„Kitų valstybių patirtis rodo, kad puikiai pasiteisina tiek tos vadinamosios selektyvios arba nukreiptos į konkrečias gyventojų grupes informacijos kampanijos, tiek mobilieji punktai, kurių turi būti gerokai daugiau ir kurie turi būti kur kas arčiau žmonių, skiepijimas vaistinėse. Žinoma, ir materialinių paskatų pateikimas“, – sakė šalies vadovas.

G. Nausėda, apibendrindamas SAM išsakytą kritiką, akcentavo, kad ministerijai ir toliau nededant pakankamai pastangų spartinti vakcinacijos tempus, apskritai reikės kelti klausimą dėl ministerijos reikalingumo.

„Jeigu mes ir toliau kapstysimės vėžlio žingsniais, be jokios abejonės, reikės kelti klausimą, o kam reikalinga tokia Sveikatos apsaugos ministerija, jeigu mes vis tiek niekaip nepriartėjame prie to 70 proc. tikslo“, – sakė jis.

„Aš niekada netikiu, kad problemą galima spręsti dekretais, gąsdinimais ir privalomumais. Aš visada tikiu motyvacijos nauda“, – metinėje spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda.

Prezidentas įsitikinęs, kad Lietuva dar neišnaudojo visų galimų motyvacinių priemonių, kurios žmones skatintų vakcinuotis: „Šiandieną turėtume nekalbėti ir neerzinti visuomenės apie tai, kad mes kažkur visus surikiuosime prie sienos ir suvakcinuosime…“

 

Ministras A. Dulkys sureagavo į Prezidento  G. Nausėdos kritiką  

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sureagavo į prezidento Gitano Nausėdos jam išsakytą kritiką dėl per mažų vakcinacijos mastų Lietuvoje. Ministras tikina, kad sprendimų, kaip paspartinti vakcinaciją šalyje, ieškoma kiekvieną dieną, ir teigia, kad jį iš užimamų pareigų gali atleisti tik premjerė Ingrida Šimonytė.

„Kritiką girdėjau dar nepaskirtas į savo pareigas. O šiandieną galbūt su viskuo dar ir nesu susipažinęs, todėl labai atsiprašau, gal ne viską žinau“, – žurnalistams trečiadienį teigė A. Dulkys.

Prezidentas trečiadienį įvykusioje spaudos konferencijoje sukritikavo pernelyg lėtus vakcinavimo tempus šalyje. Jis akcentavo, kad jei situacija nesikeis, atsakomybę prisiimti reikės A. Dulkiui.

„Aš jau prisėmiau atsakomybę ateidamas į šias pareigas“, – į prezidento pareiškimą sureagavo A. Dulkys.

Vis dėlto sveikatos apsaugos ministras pabrėžė, kad sprendimą dėl jo likimo užimamose pareigose turėtų priimti premjerė I. Šimonytė.

„Premjerė mane pakvietė, premjerė mane ir iškvies“, – sakė jis.

A. Dulkys teigė, kad apie tai, kaip paspartinti vakcinaciją šalyje, diskutuojama kiekvieną dieną. Pasak jo, šiuo metu aktyviausia priemonė yra bandymas žmones pasiekti mobiliaisiais vakcinacijos centrais. Taip pat, anot ministro, šioje vakcinacijos stadijoje yra labai svarbus ir šeimos gydytojų vaidmuo.

„Šeimos gydytojų bendruomenė taip pat yra labai svarbus aspektas, nes jau dabar, kai pasiskiepijo visi tie žmonės, kurie tikrai norėjo ir galbūt jiems net patarimų kažkokių nereikėjo, šiuo metu esame etape, kada yra labai svarbu žmogui patarimas, paaiškinimas, pasikalbėjimas, ir šeimos gydytojų autoritetas šiame etape yra labai svarbus“, – akcentavo jis.

pamarys.eu ir Eltos inf. 

Vienas komentaras

  • Pilietis

    Ką konkrečiai PREZIDENTŪRA pasiūlė LIETUVOS nesamoningiems piliečiams dėl aktyvesnio skiepijomosi ? Parodykit savo pavyzdžiu kaip tai turi atrodyti praktiškai ,o neužsiiminėti deklaracijomis. Kur buvote ,kai Veryga kornavirusą -19 buvo iškėlęs iki padebėsių?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kaip vystosi smegenys: trumpai apie vaiko raidą ir jos skatinimą

Vos tik gimusį kūdikį pasaulis pasitinka spalvų, garsų, skonių ir judesių įvairove – jis ją jaučia, tačiau kiekvienu iš šių jutimų jam dar reikės išmokti naudotis pačiam. Todėl pirmąsias 1000 dienų jo smegenys formuosis ir augs aktyviausiai nei tai darys kada nors vėliau, o raidos rezultatams didelę įtaką turės tėvai bei aplinka. Patarimais, kaip padėti vaikui augti ypatinguoju laikotarpiu iki 3 metų, ir įžvalgomis apie smegenų raidą, su tėvais dalijasi viena iš socialinės iniciatyvos „MaMaDu“ įkūrėjų Marija Dautartaitė, stažuotę atlikusi

Kada nebūtinas COVID-19 tyrimas

Jeigu persirgote COVID-19 ar jau esate pasiskiepiję, pasinaudoti medicinos įstaigų paslaugomis bus lengviau. Šilutės rajone šiomis išimtimis kol kas galės pasinaudoti nedaug gyventojų, mat, liepos 27 d. duomenimis, paskiepyta tik 16 101 rajono gyventojas, tai sudaro tik 43,3 proc. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 3118 gyventojų, 2905 – pasveiko, 66 – mirė. Šiuo metu serga jau 46 asmenys. Pagal vėl sparčiai plintančio COVID-19 naujų atvejų skaičius Šilutės rajonas priskirtas raudonajai zonai. Šiuo metu sparčiausiai koronavirusas plinta Klaipėdos apskrities savivaldybėse. Pateikiame Sveikatos

Kardiologė atskleidė, kodėl virpa širdis ir kas svarbu pajutus simptomus

Aukštas kraujospūdis gali lemti prieširdžių virpėjimo atsiradimą – širdies ritmo sutrikimą, kuris bendroje populiacijoje nustatomas maždaug 3 proc. vyresnių nei 20 metų žmonių. tai rodo naujausi moksliniai tyrimai. Gydytojų kardiologų teigimu, Lietuvoje ir prieširdžių virpėjimas, ir arterinė hipertenzija, tai yra padidėjęs kraujospūdis, yra itin dažnos ir vis dar nepakankamai kontroliuojamos sveikatai pavojingos būklės. Pasak gydytojos kardiologės Julijos Jurgaitytės, prieširdžių virpėjimą itin dažnai sukelia arterinė hipertenzija, tai įrodė ir Europos prevencinės kardiologijos žurnale paskelbti duomenys. Tyrimą atlikę mokslininkai ne tik patvirtino

Plastikinių šiaudelių nebelieka. Ką vertėtų žinoti juos naudojantiems 44 proc. gyventojų?

Nuo liepos pradžios Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, parduotuvėse nebegalima įsigyti vienkartinių plastikinių indų ar šiaudelių. Pastarųjų atsisakyti privalo ir maitinimo įstaigos, taip pat gėrimų ir sulčių gamintojai. Tačiau ar lengva rasti alternatyvą plastikiniams šiaudeliams, prie kurių esame įpratę? 44 proc. šalies gyventojų gerdami gėrimą bent retkarčiais naudoja šiaudelį, rodo reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Šiaudelis pasirenkamas dėl įvairių priežasčių. 18 proc. respondentų taip vartoti įvairius gėrimus atrodo patogiau, 17 proc. – skaniau. Patogumą siurbčioti gėrimus per šiaudelį labiausiai

Taip pat skaitykite