Prezidentas G. Nausėda: „… kam reikalinga tokia Sveikatos apsaugos ministerija?“

Prezidento Gitano Nausėdos metinė spaudos konferencija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda metinėje spaudos konferencijoje, kuri įvyko šiandien, trečiadienį, kalbėjo, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) neturi aiškaus veiksmų plano, kaip paspartinti vakcinacijos nuo COVID-19 apimtis šalyje. Šalies vadovas sakė, kad skiepijimo tempams šalyje nespartėjant reikės kelti klausimą, kam apskritai yra reikalinga dabartinė Sveikatos apsaugos ministerija.

„Aš manau, šis spaudimas iš visuomenės tik didėja, nes mes dabar jau akivaizdžiai matome priežastinį ryšį tarp skiepijimosi ir susirgimų ir ypatingai sunkių atvejų. Taip kad, jeigu mes nenorime vėl užsidaryti rudenį, privalome išnaudoti likusius vasaros mėnesius ir padaryti tai, ką įmanoma padaryti, ir tai, ką padarė kitos valstybės“, – metinėje spaudos konferencijoje trečiadienį teigė G. Nausėda.

G. Nausėda įsitikinęs, kad SAM neturi aiškaus veiksmų plano, kaip padidinti vakcinacijos apimtis.

„Puikiai prisimenu prieš tris mėnesius kaip man žmonės sakė: sutvarkykite tiekimą, mes suvakcinuosime. Tiekimą sutvarkėme, Europos Vadovų Taryboje priimti reikalingi sprendimai, Europos Komisija pasirūpino, kad su tais tiekėjais, su kuriais galima pasiekti didesnio tiekimo, su jais susitarta ir viskas vyksta pagal planą. Kitaip tariant, mes galime nors ir šiandieną sukvietę tuos likusius gyventojus ir paskiepiję tiek, kiek turime vakcinų šaldytuvuose, pasiekti 70 proc. suaugusių šalies gyventojų lygį, bet šiuo metu turime 55 proc.“, – sakė G. Nausėda.

Prezidentas atkreipė dėmesį ir į kitų valstybių patirtį skatinant vakcinaciją.

„Kitų valstybių patirtis rodo, kad puikiai pasiteisina tiek tos vadinamosios selektyvios arba nukreiptos į konkrečias gyventojų grupes informacijos kampanijos, tiek mobilieji punktai, kurių turi būti gerokai daugiau ir kurie turi būti kur kas arčiau žmonių, skiepijimas vaistinėse. Žinoma, ir materialinių paskatų pateikimas“, – sakė šalies vadovas.

G. Nausėda, apibendrindamas SAM išsakytą kritiką, akcentavo, kad ministerijai ir toliau nededant pakankamai pastangų spartinti vakcinacijos tempus, apskritai reikės kelti klausimą dėl ministerijos reikalingumo.

„Jeigu mes ir toliau kapstysimės vėžlio žingsniais, be jokios abejonės, reikės kelti klausimą, o kam reikalinga tokia Sveikatos apsaugos ministerija, jeigu mes vis tiek niekaip nepriartėjame prie to 70 proc. tikslo“, – sakė jis.

„Aš niekada netikiu, kad problemą galima spręsti dekretais, gąsdinimais ir privalomumais. Aš visada tikiu motyvacijos nauda“, – metinėje spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda.

Prezidentas įsitikinęs, kad Lietuva dar neišnaudojo visų galimų motyvacinių priemonių, kurios žmones skatintų vakcinuotis: „Šiandieną turėtume nekalbėti ir neerzinti visuomenės apie tai, kad mes kažkur visus surikiuosime prie sienos ir suvakcinuosime…“

 

Ministras A. Dulkys sureagavo į Prezidento  G. Nausėdos kritiką  

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sureagavo į prezidento Gitano Nausėdos jam išsakytą kritiką dėl per mažų vakcinacijos mastų Lietuvoje. Ministras tikina, kad sprendimų, kaip paspartinti vakcinaciją šalyje, ieškoma kiekvieną dieną, ir teigia, kad jį iš užimamų pareigų gali atleisti tik premjerė Ingrida Šimonytė.

„Kritiką girdėjau dar nepaskirtas į savo pareigas. O šiandieną galbūt su viskuo dar ir nesu susipažinęs, todėl labai atsiprašau, gal ne viską žinau“, – žurnalistams trečiadienį teigė A. Dulkys.

Prezidentas trečiadienį įvykusioje spaudos konferencijoje sukritikavo pernelyg lėtus vakcinavimo tempus šalyje. Jis akcentavo, kad jei situacija nesikeis, atsakomybę prisiimti reikės A. Dulkiui.

„Aš jau prisėmiau atsakomybę ateidamas į šias pareigas“, – į prezidento pareiškimą sureagavo A. Dulkys.

Vis dėlto sveikatos apsaugos ministras pabrėžė, kad sprendimą dėl jo likimo užimamose pareigose turėtų priimti premjerė I. Šimonytė.

„Premjerė mane pakvietė, premjerė mane ir iškvies“, – sakė jis.

A. Dulkys teigė, kad apie tai, kaip paspartinti vakcinaciją šalyje, diskutuojama kiekvieną dieną. Pasak jo, šiuo metu aktyviausia priemonė yra bandymas žmones pasiekti mobiliaisiais vakcinacijos centrais. Taip pat, anot ministro, šioje vakcinacijos stadijoje yra labai svarbus ir šeimos gydytojų vaidmuo.

„Šeimos gydytojų bendruomenė taip pat yra labai svarbus aspektas, nes jau dabar, kai pasiskiepijo visi tie žmonės, kurie tikrai norėjo ir galbūt jiems net patarimų kažkokių nereikėjo, šiuo metu esame etape, kada yra labai svarbu žmogui patarimas, paaiškinimas, pasikalbėjimas, ir šeimos gydytojų autoritetas šiame etape yra labai svarbus“, – akcentavo jis.

pamarys.eu ir Eltos inf. 

Vienas komentaras

  • Pilietis

    Ką konkrečiai PREZIDENTŪRA pasiūlė LIETUVOS nesamoningiems piliečiams dėl aktyvesnio skiepijomosi ? Parodykit savo pavyzdžiu kaip tai turi atrodyti praktiškai ,o neužsiiminėti deklaracijomis. Kur buvote ,kai Veryga kornavirusą -19 buvo iškėlęs iki padebėsių?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Specialistų rekomendacijos, kaip saugoti sveikatą kaitros metu

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja apie karštį:  rugpjūčio 12 d., penktadienį, temperatūra popietę kils iki +24-29°C; šeštadienio naktį vės iki 10-15 laipsnių, dieną oras įkais iki +25-30°C; sekmadienio dieną šils iki +26-31°C; Žolinės dieną temperatūra pakils iki +26-31°C.   Aktualu kiekvienam Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per

Rugpjūčio viduryje – Žolinė

Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinės švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima, – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo

Vilniuje atidaroma viena moderniausių teniso arenų Europoje

Po kiek daugiau nei metus trukusios rekonstrukcijos Vilniuje esantis sporto kompleksas „SEB arena“ jau nuo rugsėjo duris atvers kaip didžiausias uždaras teniso, skvošo ir badmintono centras Vidurio Europoje. Atnaujintoje arenoje įrengtas ir pirmasis regione išmanusis teniso kortas, leisiantis organizuoti tarptautinius aukščiausio  lygio turnyrus. Naujojoje arenos dalyje įrengti 7 papildomi kietosios dangos kortai ir centrinis kortas, kurį supa net 1,5 tūkst. žiūrovų talpinančios tribūnos, 4 badmintono aikštelės ir net 10 patiems jauniausiems tenisininkams skirtų mažųjų teniso kortų. „Šiandien jau galime drąsiai

Prasideda ilgasis savaitgalis. Kokių klaidų nedaryti be priežiūros paliekant namus?

Žolinės savaitgalį dalis Lietuvos žmonių mėgausis besibaigiančia vasara, laisvadienius leisdami kurortuose, sodybose ar prie vandens telkinių. Nors tyrimai rodo, kad mūsų šalies gyventojai labiau negu estai ir latviai rūpinasi namų saugumu, draudikai atkreipia dėmesį, kad vasaros mėnesiais, ypač per Žolinę ar kitus ilguosius savaitgalius, be priežiūros palikti namai nukenčia dažniau nei įprastai. Todėl itin svarbu išvykstant pasirūpinti namų ir juose esančio turto saugumu, kad sugrįžus juos rastumėte tokius, kokius palikote. „Ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių gyventojai pastaraisiais

Taip pat skaitykite