Prezidentas G. Nausėda: „Esame dainų ir poezijos tauta…“

Birželio 30 d. Daukanto aikštėje vykusioje Dainų šventės vėliavos pakėlimo ceremonijoje dalyvavęs Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad lietuviai yra dainų ir poezijos tauta.

„Esame dainų ir poezijos tauta. Todėl visiškai neatsitiktinai visą mūsų rūpestį tėvynės likimu, mūsų siekį vienytis galime rasti vienoje dainoje. Apie tai juk ir yra Dainų šventė. Apie šalį ir tautą, kuri auga ir šokdama, ir dainuodama. Apie skirtingų balsų vieningo choro darną. Apie mūsų šalies ir jos žmonių grožį bei jų skleidžiamą šviesą“, – sekmadienį Dainų šventės vėliavos pakėlimo ceremonijoje sakė G. Nausėda.

„Netrukus į padangę iškilsianti vėliava liudija mūsų nusiteikimą sukurti gražią šventę visiems ir kiekvienam“, – akcentavo šalies vadovas. G. Nausėda ceremonijos metu padėkojo visiems, prisidedantiems prie Dainų šventės puoselėjimo tradicijos.

„Pasinaudodamas proga noriu nuoširdžiai padėkoti kiekvienam dainų šventės dalyviui, kiekvienam organizatoriui, kolektyvų vadovams, tėveliams ir seneliams, diegiantiems dainų šventės tradiciją ir perduodantiems ją iš kartos į kartą“, – sakė Prezidentas.

„Tegul dainų šventė mums visiems būna pavyzdys ir įkvėpimo šaltinis, tegul mūsų laukiantys geri įspūdžiai vyksta gražiais atsiminimais. Ir tegul ateinančius ketverius metus skatina mus, viso pasaulio lietuvius, likti greta“, – teigė G. Nausėda.

Iškilmingos ceremonijos metu grojo Lietuvos kariuomenės orkestras, skambėjo jungtinio Lietuvos vaikų choro atliekamos dainos. Sekmadienį Prezidentas G. Nausėda oficialiai paskelbė Dainų šventės „Kur giria žaliuoja“ pradžią. Prezidentūros Baltojoje salėje šalies vadovas Dainų šventės kūrėjams įteikė regalijas.

400 šilutiškių

Jubiliejinė šimtmečio Dainų šventė „Kad giria žaliuotų“ vyksta šių metų birželio 29 – liepos 6 d. Pirmasis jos renginys įvyko Kaune, Dainų slėnyje, o savaitės koncertinį ciklą uždarys Dainų dienos koncertas Vilniaus Vingio parke.

Į 10 iš 14 Dainų šventės renginių galima patekti nemokamai, įskaitant ir stovimas Dainų dienos Vilniaus Vingio parke vietas. Šventės renginiuose dalyvaus 35 tūkst. dalyvių ir 1,5 tūkst. kolektyvų.

Šilutės rajonui šventėje atstovaus per 400 dainininkų, šokėjų, muzikantų ir kt.

Kūrėjų pagerbimas ir regalijų įteikimas

Prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį dalyvavo 2024 m. šimtmetį mininčios Lietuvos dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ kūrėjų pagerbimo ir regalijų įteikimo ceremonijoje.„Šiandien Prezidento rūmuose pajutau atmosferą, kuri byloja, kad čia susitiko bendraminčiai ir bendražygiai, kurie nerimastingai ir džiaugsmingai laukia šios ypatingos šventės. Ji ypatinga ne tik savaime, bet ir dėl to, kad šįkart minime mūsų Dainų švenčių šimtmetį“, – Baltojoje salėje sakė Prezidentas.

Šalies vadovas prisiminė savo dalyvavimą 1975m. Dainų šventėje, – berniukų choro „Gintarėlis“ repeticijas ir koncertus, ypatingą šventės nuotaiką, lydėjusią visas tas dienas.„Net ir būdami dar visai jauni tada supratome, kad dalyvaujame renginyje, kuris išliks mūsų atmintyje visą gyvenimą“, – sakė Prezidentas.

Šalies vadovas pakvietė Dainų šventės kūrėjus pasidžiaugti tuo, kas jau nuveikta surengiant šimtmečio šventę, pasidžiaugti vieni kitais ir žaliuojančios, gražėjančios bei tvirtais žingsniais į priekį žengiančios Lietuvos švente.

Iškilmingą regalijų teikimo ceremoniją vainikavo maestro Vytautui Miškiniui diriguojant visų kartu atliktas kūrinys „Kur giria žaliuoja“, tapęs šimtmečio Lietuvos dainų šventės ašimi. Regalijos skirtos šventės globėjams, rėmėjams, organizatoriams, atskirų jos renginių kūrybinėms grupėms, dirigentams, choreografams, režisieriams. Šiemet regalijos įteiktos 14 grupių, daugiau kaip 200 žmonių. Regalijos įteiktos ir Gražvydui Railai, pučiamųjų orkestro „Pamarys“ vadovui.

Jubiliejinė šimtmečio Lietuvos dainų šventė suburs 37 tūkst. atlikėjų. Šventėje tikimasi sulaukti net 9 tūkst. šokėjų ir apie 12 tūkst. dainininkų.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Renkamės vejos sėklą: gryną ar mišinius?

Lietuvoje šiuo metu galima įsigyti mažiausiai kelias dešimtis skirtingų vejos sėklų rūšių ir mišinių, pritaikytų įvairiems poreikiams: nuo dekoratyvinių iki sportinių, nuo pavėsiui skirtų iki lėtai augančių vejų. Anot namų aplinkos priežiūros ekspertų, ką rinktis, priklauso nuo konkrečių poreikių. Taip pat dirvožemio sąlygų ir pageidaujamo vejos tipo – rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai.  „Vejų ir kitų augalų sėklos yra dviejų tipų: grynos, tik vienos veislės augalų, neturinčios priemaišų, ir sėklų mišiniai. Pastarieji – vieni populiariausių. Jų privalumas toks, kad jie

Praėjusią savaitę policija daugiausia užfiksavo smurtavimo atvejų

policijos

Birželio 2-8 d. Tauragės apskr. VPK pareigūnai užregistravo 336 įvykius ir pradėjo 23 ikiteisminius tyrimus, iš kurių 11 ikiteisminių tyrimų buvo pradėta dėl fizinio skausmo sukėlimo. Smurtas artimoje aplinkoje jau tapo kasdien paros įvykių suvestinėse aprašomų nusikaltimų dalimi.  Birželio 8 d. naktį Kebelių k., Saugų sen., nepažįstami asmenys sužalojo neblaivų (0,75 prom.) vyrą, gim. 1984 m. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Patiriate smurtą? Netylėkite, skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 ir policijos pareigūnai jums suteiks visokeriopą pagalbą. Netoleruokime smurto! Nustatyti 92

Žuvėdros, vėtrungės ir krikštai – taip Neringa įamžinta pašto ženkle

Neringa

Birželio 6 d. Lietuvos paštas išleido naują pašto ženklą, dedikuotą vienai iš išskirtiniausių Lietuvos vietovių – Neringai. Tai ketvirtasis pašto ženklas iš serijos „Lietuvos kurortai“. Naująjį ženklą sukūrė dailininkė Audronė Uzielaitė. Jo nominalas – 2,00 Eur, tiražas – 15 tūkst. vienetų. Pašto ženklo pirmos dienos datos antspaudavimas vyko išleidimo dieną Nidos pašto skyriuje (Taikos g. 13). Ant pašto ženklo vaizduojami charakteringi Neringos simboliai: medinė architektūra, ramios marios, kopos, senieji krikštai – mediniai antkapiniai paminklai, vėtrungės ir neatsiejama pajūrio palydovė –

Paroda „Atsivėrimai. Iš Lietuvos banko dailės rinkinio“

Lietuvos banko dailės rinkinys – mažai žinomas ar juolab matytas. Ši Klaipėdos Pilies muziejuje (Priešpilio g. 2) atidaroma paroda yra unikali galimybė pamatyti nedidelę dalį iš beveik 200 Lietuvos banko dailės kūrinių. Dialogas su visuomene Parodoje rasite geriausius tarpukario ir šiuolaikinių Lietuvos dailininkų darbus: Petro Rimšos, Antano Žmuidzinavičiaus, Justino Vienožinskio, Augustino Savicko, Jono Švažo, Adomo Galdiko, Juozo Mikėno, Dalios Kasčiūnaitės ir kitų. Parodos tikslas – atsiverti žiūrovui, megzti dialogą su visuomene. Tai rodo ir šios parodos pavadinimas. Lietuvos banko dailės

Taip pat skaitykite