Premjeras Algirdas Butkevičius: „Neturime bijoti pokyčių, išbandymų“

Penktadienį Pagėgiuose lankėsi premjeras Algirdas Butkevičius. Ten susipažino su Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pagėgių rinktinės veikla, diskutavo su pareigūnais, lankėsi Bardėnų užkardoje, kultūros centre susitiko su pagėgiškiais.

Premjeras Algirdas Butkevičius, atvykęs į VSAT Pagėgių rinktinę, kieme pasisveikino su visais išsirikiavusiais pareigūnais, kiekvienas iš jų atidavė pagarbą ir prisistatė.

Premjeras Algirdas Butkevičius, atvykęs į VSAT Pagėgių rinktinę, kieme pasisveikino su visais išsirikiavusiais pareigūnais, kiekvienas iš jų atidavė pagarbą ir prisistatė.

Sumažėjo kontrabandos
Pagėgių rinktinėje premjero Algirdo Butkevičiaus jau laukė VSAT vadas generolas Renatas Požėla, Pagėgių rinktinės vadas Rimantas Timinskis, išsirikiavę rinktinės užkardų, kitų padalinių vadovai. A. Butkevičiui raportavo R. Požėla, po to svečias pasisveikino su kiekvienu rikiuotėje stovėjusiu pareigūnu, kitais susitikimo dalyviais. Salėje premjerui pristatyta Pagėgių rinktinės veikla. Ekrane keitėsi skaidrių vaizdai, ne vieną iš jų komentavo ir R. Požėla, premjeras turėjo klausimų.
Pagėgių rintinė saugo beveik 252 km Lietuvos sienos su Rusijos Federacija. Tai Europos Sąjungos išorinės sienos ruožas. Veikia 9 užkardos, yra kitų padalinių – iš viso 840 etatų, užimta 795.
Per 100 kilometrų sienos stebima vaizdo kameromis, kitur patruliuoja pareigūnai. 2007 m. vaizdo stebėjimo sistemą įdiegus Bardėnų užkardoje, pažeidimų labai sumažėjo. Tokius pokyčius rodo ir Viešvilės, Plaškių, Vileikių užkardų veiklos analizė. R. Požėla premjerui sakė, kad vaizdo stebėjimo sistema bus keičiama Bardėnų užkardoje, nes ji tarnauja ilgiausiai.
Kontrabandos mastai sumažėjo, tačiau rūpesčių tebekelia cigarečių, gintaro gabentojai bei asmenys, norintys patekti į Lietuvą, t. y. į Europos Sąjungą. Kryptis radosi kita: iš Rusijos per Latviją į Lietuvą.
2006 m. Pagėgių rinktinės pareigūnai konfiskavo per 2 milijonus pakelių cigarečių, 2016 metais – 20 330. Mažėja ir valstybės sienos pažeidimų: pernai Lietuvoje jų užfiksuota 215, Pagėgių rinktinėje – 23. Pernai į Lietuvą neįsileista 758 užsieniečių, iš šio skaičiaus Panemunės kontrolės punkte – 714.
Premjerui pateikta pavyzdžių, kokie išradingi yra kontrabandininkai. Iš Rusijos ir Lietuvos pusių į Nemuno vidurį įplaukia dvi vienodos valtys, sugebama pakeisti jų numerius, iš vienos į kitą perlipa vairuotojai ir valtys plaukia kaip plaukusius. Valtis su cigaretėmis atplukdoma į Lietuvos pakrantę…
Pagėgių rinktinėje tarnauja 31 kinologas, 30 tarnybinių šunų pasitelkiama ieškoti narkotikų, cigarečių.
Susitikime taip pat dalyvavo Seimo nariai Artūras Skardžius, Bronius Pauža, Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, administracijos direktorė Dainora Butvydienė, kiti. Po pokalbio salėje premjeras ir svečiai apžiūrėjo rinktinės kieme stovinčias konfiskuotas technikos priemones, užsuko į sandėlį, kur laikomos konfiskuotos cigaretės, alkoholiniai gėrimai, daug kitų įvairių daiktų.
Premjeras trumpam nuvyko apžiūrėti Bardėnų užkardos.

Pabendrauti su premjeru Algirdu Butkevičiumi susirinko nedaug pagėgiškių.

Pabendrauti su premjeru Algirdu Butkevičiumi susirinko nedaug pagėgiškių.

Apie išgražėjusius Pagėgius
Į Pagėgių kultūros centrą susirinko nedaug žmonių. Premjeras pagyrė gražiai sutvarkytus Pagėgius, prisiminė abejones, kai buvo steigiama ši maža savivaldybė. Tačiau tai, ką pamatė, nudžiugino: gražiai susitvarkyta naudojant Europos Sąjungos paramą.
Vos įėjęs į Pagėgių kultūros centrą, premjeras žvalgydamasis gyrė pagėgiškius, kad turi tokius kultūros rūmus. Netrukus pasuko prie atokiai stovėjusio Zenono Komskio, laisvųjų imtynių entuziasto, sveikinosi kaip su geru pažįstamu – mat abu mėgsta šią sporto šaką. Vėliau diskutuojant salėje, premjeras sutiko su Z. Komskio pastebėjimu, kad vaikai ir jaunimas vyksta į laisvųjų imtynių varžybas, o net kelionėms nėra pinigų. A. Butkevičius sakė, kad pribrendo būtinybė pertvarkyti sporto finansavimą, kuris turi būti viešas, skaidrus, tiesiai iš biudžeto, vėliau atsiskaitant už lėšų panaudojimą.
Mokytoja Kristina kalbėjo, kad Pagėgiai, kaip ir kitos provincijos vietovės, tuštėja. Investicijos nukreiptos gatvėms, keliams, aikštėms, parkams, pastatams tvarkyti. Žinoma, tai nėra blogai, tačiau netrukus nutiesta gatvele visus pamažėl išlydės į kapines… „Kas mus pakeis?“ – tokiu klausimu mokytoja kreipėsi į premjerą.
Premjeras atsakė, kad baimė yra tai, ko labiausiai reikia bijoti. Aplinka – tik forma, skirta žmogui gyventi, dirbti, gerai jaustis. Tačiau Lietuvoje išlikęs sovietmečio socialinis, psichologinis, emocinis laukas: televizorius, internetas, namai, darbas, atlyginimas… Ar to turi užtekti?
Brandžioje visuomenėje kiekvienas jos narys turi turėti siekių, tikslų, nebijoti pokyčių, išbandymų, suvokti, kad ne valdžia, kuri yra suformuota kadencijai, yra svarbiausia. Trūksta tolerancijos, pagarbos vienas kitam, supratimo, daug yra pavydo, pykčio… Tokioje aplinkoje auga vaikai, jaunimas.
Moksle, versle, šeimoje – visur reikia supratimo, kad valstybės dabartis ir ateitis priklauso nuo kiekvieno jos piliečio, nuo jo pasiektų tikslų. Kaip pavyzdį premjeras pateikė Panevėžį: nedarbas – 15 proc., o darbininkų vežamasi iš kelių aplinkinių rajonų. Kodėl?
Padiskutuota įvairiomis temomis. Meras padovanojo svečiui knygą apie Pagėgių kraštą, įdėtą į medinę išgraviruotą suvenyrinę dėžutę. Tokias daro Vilkyškių bendruomenė, kuri panašias dėžutes gamina ir arbatžolėms pakuoti. Ir medžio graviravimo įrangą, ir arbatžolių verslą ši bendruomenė pradėjo gavusi Europos Sąjungos paramą.
Vilkyškiečiai rengė mokymus, kaip rinkti, džiovinti arbatžoles, į šią veiklą įtraukė daug žmonių, pagal Virgilijaus Skirkevičiaus patarimus ruošia arbatžolių mišinius ir jais prekiauja daugelyje Lietuvos vietovių, buvo pakviesti į mugę Prezidentūroje.
Šis pavyzdys tiktų prie premjero atsakymo mokytojai Kristinai.

Stasė SKUTULIENĖ

Pagėgių rinktinės vadas pulkininkas Rimantas Timinskis premjerui Algirdui Butkevičiui sandėlyje rodė konfiskuotas įvairias prekes, įrangą.

Pagėgių rinktinės vadas pulkininkas Rimantas Timinskis premjerui Algirdui Butkevičiui sandėlyje rodė konfiskuotas įvairias prekes, įrangą.

 

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neišleistos monetos ir banknotai atspindi Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį

Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetis – įdomus laikotarpis Lietuvos istorijoje, kuris atsispindi ne tik to meto sudėtinguose politiniuose įvykiuose, bet ir numizmatikoje bei bonistikoje. Šie mokslai tiria pinigus, monetų gamybos istoriją ir jų reikšmę visuomenei. „Spindulio“ bendrovėje Kaune tarpukariu įkurta nauja monetų kalykla 1936 m. nukaldino ir išleido į apyvartą sidabrines 5 litų monetas, skirtas Jonui Basanavičiui, bei 10 litų monetas, skirtas Vytautui Didžiajam. Tačiau nedaugelis žino, kad 1938 m. planuota išleisti ir sidabrinę 2 litų monetą su Antano Smetonos atvaizdu. Ši

Norite sulos?

Pavasarį atšilus orams, kai sulos mėgėjai pradeda leisti pirmąją sulą, Aplinkos apsaugos departamentas pataria, kaip tai daryti tinkamai tiek nuosavame miške, tiek valstybei priklausančioje žemėje. Kaip tinkamai leisti sulą? Valstybei priklausančioje žemėje sulą leisti galima iš ne plonesnių kaip 20 cm skersmens medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po 5 metų. Jei medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių.  Kuriuos medžius, augančius valstybei priklausančioje žemėje, planuojama kirsti, gali pasakyti miško,

Olimpiadoje – Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazisčių sėkmė

Mažosios Lietuvos regioninė etninės kultūros globos taryba praneša, kad vasario 28 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje įvyko VI Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados II turas Mažosios Lietuvos regione. Olimpiadoje dalyvavo 11 mokinių iš Klaipėdos Sendvario progimnazijos, Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijos, Klaipėdos rajono Vėžaičių pagrindinės mokyklos, Gargždų „Minijos“ progimnazijos, Gargždų „Kranto“ progimnazijos, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos, Šilutės pirmosios, Šilutės rajono Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazijų. Susumavus abiejų Olimpiados užduočių (testo ir etnokultūrinės veiklos ir raiškos) rezultatus, paskelbti Mažosios Lietuvos regione įgyvendinamo

Automobilių vagys vis dar pridaro nuostolių – kaip apsaugoti savo turtą?

Nors automobilių ir jų dalių vagysčių per pastaruosius metus gerokai sumažėjo, tokio pobūdžio nusikaltimai niekur nedingo. Lietuvos Policijos duomenimis, 2022 m. fiksuotos 231, o 2023 m. – 288 automobilių vagystės. Draudimo bendrovė ERGO pernai fiksavo 8 automobilių vagystes, kai 2022 m. tokių buvo 5. Tiesa, krentantys vagysčių skaičiai nereiškia, kad sumažėjo gyventojams padaryta žala: praėjusiais metais vidutinė draudikų sumokėta kompensacija siekė 13,5 tūkst. eurų, kai 2022 m. ši kompensacija sudarė 8 tūkst. eurų. Apie tai, kodėl gyventojų patiriama žala auga

Taip pat skaitykite