„Prašom prekių apžiūrėti, turguje paklegėti“

Tikriausiai bent viena ausimi esate girdėję, kad nuo pat XVI a. pabaigos Šilutę lydėjo vienintelis įvaizdis – miestelis, kur vyksta milžiniški turgūs. Į juos susirinkdavo ir vietinių gyventojų, ir žemaičių, ir užsienio pirklių, kuriuose žmonės parduodavo ir įsigydavo žemės ūkio produktų, žvejybos laimikio, pramonės prekių, knygų, rankdarbių ir kitko, bendraudavo ir pramogaudavo.

Tokios prekyvietės išsilaikė iki pat Antrojo pasaulinio karo, o nuo 1944 m. sumenko, jų veiklą labai apribojo sovietinio ekonominio-ūkinio režimo įvedimas. Parodoje pabandėme atkurti senojo klestinčio turgaus šurmulį ir prekių įvairovę, taigi, Šilutės Hugo Šojaus muziejuje nuo 2019 m. spalio 25 dienos veikia paroda iš muziejaus fondų „Gera prekė pati save giria“.
Prašom, skaitykite, žvalgykitės ir rinkitės! Balčiausi indai – nuo puodelio iki puodo, ornamentuotos lėkštės – kadaise tikrai pirktos Šilokarčemos turguje, artėjant karo vėtroms buvo užkastos į žemę, o iškastos pateko į muziejų. Paplokščias molinis indas siauru gurkleliu – senovinė šildyklė. Pripylus karšto vandens būdavo šildomasi kojas ar patalą, taigi, be galo vertingas daiktas artėjant žiemai! Knygelėse rasite religinės išminties, surašytos gotišku šriftu, nuraminančios dvasią.

Kiaušinius susukame į skudurėlius, todėl jie turgų visuomet pasiekia sveiki ir ilgai išsilaiko. Tik pas mus – ir ypatingas pagražintas sviestas. Ar kada matėte formeles, kuriose jis ruošiamas pardavimui? Jei norite megzti – prašom siūlų, jei pritingite – prašom margiausių jau išaustų lovatiesių. Jūsų gyvenimo patogumui – ir daugybė geležies prekių: nuo puikiausiai išraityto ugnies „kebeklio“ iki keistokos „adatos“ stogams dengti. O gal reikėtų žibalinės lempos, lygintuvo ar darbo įrankių?.. Ak, žvalgotės link upės? Ten kurėnai ir skiaurės su gyvomis žuvimis, o jei stintelių reiktų daugiau, jų „keseliu“ prisikrausite iš „potingės“…

Užmeskite akį į nuotraukas ir dar lengviau pajusite Pamario turgaus nuotaiką. Pasitelkę fantaziją, krepšiuose pamatysite vaisių, daržovių, linų, vilnų, geldose – mėsos, o kuo sverti – pasirinksite patys, nes svarstyklės – net kelių rūšių. Jos čia ir svertinės (kitaip vadinamos „bezmėnais“), ir dešimtainės, ir „patkavinės“, ir lėkštinės – siūlome atsižvelgti į prekės rūšį ir kiekį. Kokiais pinigais atsiskaitysite, priklausys nuo metų, į kuriuos nusikelsite: markėmis, litais ar notgeldais… Beje, pasakysime, kad pastarieji pinigai – įdomus Klaipėdos krašto atvejis. Jie dar vadinti vargo arba sunkmečio pinigais, buvo išleisti atsiskaitymams su vietos gyventojais. Dizainui būdingi lietuviški motyvai, bet tekstai rašyti vokiečių ir prancūzų kalbomis. 1923 m. sausio 15 d. Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, notgeldai-markės palaipsniui buvo pakeisti į litus.
Prekeiviai prekes jau išdėlioję, tad ruoškite vežimą ir užsukite – turgaus vėliava bus pakelta iki lapkričio 23 dienos!

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus informacija ir nuotrauka

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kodėl verta investuoti į malkų skaldiklį?

Vis dažniau ir dažniau galima išgirsti sakant, jog žmogus dar niekada tiek daug nevartojo, kaip tai daro šiandien. Iš vienos pusės didelis vartojimas yra vertinamas teigiamai: kuo daugiau įvairesnių gaminių galime leisti sau įsigyti, tuo patogesne buitimi galime mėgautis, taip pat sutaupome labai daug laiko. Taip svarbu akcentuoti, kad didelis vartojimas prisideda ir prie ekonomikos spartėjimo. Tačiau galima įžvelgti ir tam tikrų grėsmių – pernelyg daug vartodami, naikiname ir labai svarbius išteklius. Taigi, kai pastebimi ne tik privalumai, bet ir

Ar grąžins Šilutėje žaliąją rodyklę?

Nuo šių metų sausio 1-osios prie šviesoforų nebeliko lentelių su žaliomis rodyklėmis, kurios dar gruodį buvo nuimtos. Neliko ir vienintelės Šilutėje, buvusios prie šviesoforo Lietuvininkų gatvėje. Kilus didmiesčiuose sumaiščiai ir vairuotojų pasipiktinimui, Vyriausybė nusprendė sugrąžinti papildomas žaliąsias rodykles. Šiems pokyčiams neprieštaravo rajonų gyventojai. Skundų nepateikė ir šilutiškiai, kuriems, pasirodo, žalioji rodyklė ir nebus grąžinta. Kodėl? Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis „Pamariui“ patvirtino, kad Šilutėje prie vienintelio mieste veikiančio šviesoforo nebus grąžinta žalioji rodyklė. Planuojama keisti šviesoforą nauju, mat

„Aš esu Pamario krašto dukra…“

Šių metų kovo 11-ąją Lietuva minės Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį. Šiai progai „Pamarys“ skiria ciklą pokalbių su Šilutės rajono „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatais. Ši garbingiausia rajono premija teikiama būtent Kovo 11-osios iškilmių metu, šiemet ji bus teikiama jau 25-tus metus: už iškirtinius nuopelnus ir krašto garsinimą iki šių metų apdovanotos 34 asmenybės, 2 kultūros įstaigos, 3 meno mėgėjų kolektyvai bei 1 nevyriausybinė organizacija. Šįkart apie Lietuvos laisvės 30 metų „Pamarys“ kalbina 2019 m. „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatę, Salos etnokultūros ir informacijos

Vis daugiau šilutiškių domisi saulės elektros jėgainėmis

Šilutėje sparčiai populiarėja atsinaujinantys energijos ištekliai – saulės jėgainės. „Pamarys“ jau rašė apie sėkmingai ant Šilutės pastatų stogų jau veikiančius tokius įrenginius. Naujovę išbando ir gyventojai, ir verslininkai. Anot UAB „Energetikos objektų statyba“ bendrovės vadovo Audriaus Endzino, norinčiųjų įsirengti saulės elektrines gausėja kasdien. Šilutėje nuosavame name gyvenantys Lina ir Antanas Samoškai ilgus metus savo būstą šildėsi malkomis, anglimis, skystu kuru, kol pasibaigė katilas. Tada perėjo prie pažangesnio šildymo metodo, pasistatė šildymo siurblį oras–vanduo. Šeimininkas patenkintas moderniu įrenginiu, mat nebereikia monotoniškai