„Prašom prekių apžiūrėti, turguje paklegėti“

Tikriausiai bent viena ausimi esate girdėję, kad nuo pat XVI a. pabaigos Šilutę lydėjo vienintelis įvaizdis – miestelis, kur vyksta milžiniški turgūs. Į juos susirinkdavo ir vietinių gyventojų, ir žemaičių, ir užsienio pirklių, kuriuose žmonės parduodavo ir įsigydavo žemės ūkio produktų, žvejybos laimikio, pramonės prekių, knygų, rankdarbių ir kitko, bendraudavo ir pramogaudavo.

Tokios prekyvietės išsilaikė iki pat Antrojo pasaulinio karo, o nuo 1944 m. sumenko, jų veiklą labai apribojo sovietinio ekonominio-ūkinio režimo įvedimas. Parodoje pabandėme atkurti senojo klestinčio turgaus šurmulį ir prekių įvairovę, taigi, Šilutės Hugo Šojaus muziejuje nuo 2019 m. spalio 25 dienos veikia paroda iš muziejaus fondų „Gera prekė pati save giria“.
Prašom, skaitykite, žvalgykitės ir rinkitės! Balčiausi indai – nuo puodelio iki puodo, ornamentuotos lėkštės – kadaise tikrai pirktos Šilokarčemos turguje, artėjant karo vėtroms buvo užkastos į žemę, o iškastos pateko į muziejų. Paplokščias molinis indas siauru gurkleliu – senovinė šildyklė. Pripylus karšto vandens būdavo šildomasi kojas ar patalą, taigi, be galo vertingas daiktas artėjant žiemai! Knygelėse rasite religinės išminties, surašytos gotišku šriftu, nuraminančios dvasią.

Kiaušinius susukame į skudurėlius, todėl jie turgų visuomet pasiekia sveiki ir ilgai išsilaiko. Tik pas mus – ir ypatingas pagražintas sviestas. Ar kada matėte formeles, kuriose jis ruošiamas pardavimui? Jei norite megzti – prašom siūlų, jei pritingite – prašom margiausių jau išaustų lovatiesių. Jūsų gyvenimo patogumui – ir daugybė geležies prekių: nuo puikiausiai išraityto ugnies „kebeklio“ iki keistokos „adatos“ stogams dengti. O gal reikėtų žibalinės lempos, lygintuvo ar darbo įrankių?.. Ak, žvalgotės link upės? Ten kurėnai ir skiaurės su gyvomis žuvimis, o jei stintelių reiktų daugiau, jų „keseliu“ prisikrausite iš „potingės“…

Užmeskite akį į nuotraukas ir dar lengviau pajusite Pamario turgaus nuotaiką. Pasitelkę fantaziją, krepšiuose pamatysite vaisių, daržovių, linų, vilnų, geldose – mėsos, o kuo sverti – pasirinksite patys, nes svarstyklės – net kelių rūšių. Jos čia ir svertinės (kitaip vadinamos „bezmėnais“), ir dešimtainės, ir „patkavinės“, ir lėkštinės – siūlome atsižvelgti į prekės rūšį ir kiekį. Kokiais pinigais atsiskaitysite, priklausys nuo metų, į kuriuos nusikelsite: markėmis, litais ar notgeldais… Beje, pasakysime, kad pastarieji pinigai – įdomus Klaipėdos krašto atvejis. Jie dar vadinti vargo arba sunkmečio pinigais, buvo išleisti atsiskaitymams su vietos gyventojais. Dizainui būdingi lietuviški motyvai, bet tekstai rašyti vokiečių ir prancūzų kalbomis. 1923 m. sausio 15 d. Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, notgeldai-markės palaipsniui buvo pakeisti į litus.
Prekeiviai prekes jau išdėlioję, tad ruoškite vežimą ir užsukite – turgaus vėliava bus pakelta iki lapkričio 23 dienos!

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus informacija ir nuotrauka

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Pieno perdirbėjai supirks visą pieną iš ūkininkų ir tikisi valstybės solidarumo

Siekdami užtikrinti nenutrūkstamą gyventojų aprūpinimą maisto produktais ir viso šalies pieno sektoriaus tvarumą, didieji šalies pieno perdirbėjai įsipareigoja supirkti visą vietos ūkininkų pagaminamą žaliavinį pieną. Jų nuomone, savo ruožtu valstybė, dėl objektyvių priežasčių mažėjant žaliavino pieno supirkimo kainoms, galėtų prisidėti prie pieno ūkių stiprinimo pasitelkdama jau išbandytą nuostolių kompensavimo mechanizmą. Pasak Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovo Egidijaus Simonio, dėl koronaviruso protrūkio pasaulyje visa pieno tiekimo grandinė patiria didžiulį spaudimą, tačiau neabejoja, kad asociacijos nariai savo sutartinius įsipareigojimus partneriams vykdys.

Prieš Velykas į Lietuvą plūsta ES standartų neatitinkantys kiaušiniai

Prieš Velykas Lietuvą užplūdus pigiems kiaušiniams iš ne ES šalių, ekspertai atkreipia pirkėjų dėmesį – šventėms galite parsinešti kiaušinių, kurie neatitinka Europos Sąjungos reikalavimų. Todėl specialistai pataria skaityti užrašus, kuriais ženklinami kiaušiniai, – čia lengvai rasite ne tik kiaušinių kilmės šalį, bet ir kitą naudingą informaciją. Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, pagrindinis rodiklis vertinant kiaušinio kokybę turėtų būti ant jo nurodytas kodas. Jis sudarytas iš skaičių ir raidžių derinio. Pirmasis skaičius šiame kode reiškia vištų dedeklių laikymo būdą. 0

Vyriausybė nutarė dviem savaitėms pratęsti karantiną

Trečiadienį Vyriausybė nutarė, kad karantinas pratęsiamas iki balandžio 27 dienos, bei apsisprendė Velykų šventinį savaitgalį riboti gyventojų patekimą į visus šalies miestus. Sveikatos apsaugos ministras Vyriausybės posėdyje taip pat informavo, kad keičiama kaukių ir kitų veido apdangalų dėvėjimo tvarka. Pasak A. Verygos, nuo balandžio 10 dienos viešose vietose prisidengti nosį ir burną bus privaloma. „Nurodyta viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones. Tai yra veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones. Tai įsigaliotų nuo balandžio 10 dienos“, – Vyriausybės

Rekomendacijos, kaip sveikai maitintis karantino laikotarpiu

2020 m. balandžio 7 d. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) karantino metu kviečia gyventojus, ypač sergančius lėtinėmis ligomis ir turinčius viršsvorio, labiau pasirūpinti tinkama mityba. Eidami į parduotuvę žmonės turėtų iš anksto susiplanuoti būsimus pirkinius ir atidžiai rinktis prekių krepšelį. Lietuvos dietologų draugija (LDD) parengė rekomendacijas, padėsiančias palaikyti karantino metu sveiką mitybą. Pirma, patariama prieš perkant maisto produktus būtinai pasidaryti maisto produktų sąrašą. Tai padės sutrumpinti laiką, praleistą parduotuvėje ir sumažins riziką užsikrėsti koronavirusu. Gyventojų prašoma vengti vartoti alkoholinius gėrimus, nes