„Prašom prekių apžiūrėti, turguje paklegėti“

Tikriausiai bent viena ausimi esate girdėję, kad nuo pat XVI a. pabaigos Šilutę lydėjo vienintelis įvaizdis – miestelis, kur vyksta milžiniški turgūs. Į juos susirinkdavo ir vietinių gyventojų, ir žemaičių, ir užsienio pirklių, kuriuose žmonės parduodavo ir įsigydavo žemės ūkio produktų, žvejybos laimikio, pramonės prekių, knygų, rankdarbių ir kitko, bendraudavo ir pramogaudavo.

Tokios prekyvietės išsilaikė iki pat Antrojo pasaulinio karo, o nuo 1944 m. sumenko, jų veiklą labai apribojo sovietinio ekonominio-ūkinio režimo įvedimas. Parodoje pabandėme atkurti senojo klestinčio turgaus šurmulį ir prekių įvairovę, taigi, Šilutės Hugo Šojaus muziejuje nuo 2019 m. spalio 25 dienos veikia paroda iš muziejaus fondų „Gera prekė pati save giria“.
Prašom, skaitykite, žvalgykitės ir rinkitės! Balčiausi indai – nuo puodelio iki puodo, ornamentuotos lėkštės – kadaise tikrai pirktos Šilokarčemos turguje, artėjant karo vėtroms buvo užkastos į žemę, o iškastos pateko į muziejų. Paplokščias molinis indas siauru gurkleliu – senovinė šildyklė. Pripylus karšto vandens būdavo šildomasi kojas ar patalą, taigi, be galo vertingas daiktas artėjant žiemai! Knygelėse rasite religinės išminties, surašytos gotišku šriftu, nuraminančios dvasią.

Kiaušinius susukame į skudurėlius, todėl jie turgų visuomet pasiekia sveiki ir ilgai išsilaiko. Tik pas mus – ir ypatingas pagražintas sviestas. Ar kada matėte formeles, kuriose jis ruošiamas pardavimui? Jei norite megzti – prašom siūlų, jei pritingite – prašom margiausių jau išaustų lovatiesių. Jūsų gyvenimo patogumui – ir daugybė geležies prekių: nuo puikiausiai išraityto ugnies „kebeklio“ iki keistokos „adatos“ stogams dengti. O gal reikėtų žibalinės lempos, lygintuvo ar darbo įrankių?.. Ak, žvalgotės link upės? Ten kurėnai ir skiaurės su gyvomis žuvimis, o jei stintelių reiktų daugiau, jų „keseliu“ prisikrausite iš „potingės“…

Užmeskite akį į nuotraukas ir dar lengviau pajusite Pamario turgaus nuotaiką. Pasitelkę fantaziją, krepšiuose pamatysite vaisių, daržovių, linų, vilnų, geldose – mėsos, o kuo sverti – pasirinksite patys, nes svarstyklės – net kelių rūšių. Jos čia ir svertinės (kitaip vadinamos „bezmėnais“), ir dešimtainės, ir „patkavinės“, ir lėkštinės – siūlome atsižvelgti į prekės rūšį ir kiekį. Kokiais pinigais atsiskaitysite, priklausys nuo metų, į kuriuos nusikelsite: markėmis, litais ar notgeldais… Beje, pasakysime, kad pastarieji pinigai – įdomus Klaipėdos krašto atvejis. Jie dar vadinti vargo arba sunkmečio pinigais, buvo išleisti atsiskaitymams su vietos gyventojais. Dizainui būdingi lietuviški motyvai, bet tekstai rašyti vokiečių ir prancūzų kalbomis. 1923 m. sausio 15 d. Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, notgeldai-markės palaipsniui buvo pakeisti į litus.
Prekeiviai prekes jau išdėlioję, tad ruoškite vežimą ir užsukite – turgaus vėliava bus pakelta iki lapkričio 23 dienos!

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus informacija ir nuotrauka

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite