Prasidėjo priėmimas į profesines ir aukštąsias mokyklas

Birželio 1 d. prasidėjo 2023 m. pagrindinis priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas. Į valstybės finansuojamas studijų vietas universitetuose ir kolegijose šiemet numatoma priimti 12,7 tūkst. pirmakursių. Profesinio mokymo įstaigose valstybės finansavimą planuojama suteikti 20,6 tūkst. naujai priimtųjų.

Neribotas priėmimas stojantiesiems į prioritetines specialybes

„Norime paskatinti stojančiuosius rinktis tokias specialybes, kurios labai svarbios valstybei ir darbo rinkai. Todėl numatome neriboti priėmimo į prioritetinėmis laikomas studijų kryptis – siekiame, kad jas pasirinkę stojantieji, tenkinantys stojimo į valstybės finansuojamas vietas reikalavimus, galėtų studijuoti nemokamai“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.

Šiemet prioritetinėmis studijų kryptimis yra laikomos trūkstamiausių specializacijų pedagogika, informacinės technologijos, matematika, inžinerija, slauga ir akušerija bei pareigūnų rengimas. Stojant į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose reikia būti išlaikius bent 3 valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir vieną laisvai pasirenkamą. Minimali egzaminų išlaikymo riba – 16 balų.

Stojant į universitetus, 5 iš privalomų mokytis dalykų geriausių metinių įvertinimų vidurkis turi būti ne mažesnis nei 7, į kolegijas – ne mažesnis nei 6. Minimalus stojamasis konkursinis balas stojantiesiems į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas universitetuose yra 5,4, o kolegijose, taip pat stojantiesiems į trumposios pakopos studijų valstybės finansuojamas studijų vietas, – 4,3.

Būsimiems pedagogams – virš 500 eurų siekiančios stipendijos

Didžiausio poreikio pedagogikos specializacijas – matematiką, lietuvių kalbą ir literatūrą, prancūzų kalbą, vokiečių kalbą, fiziką, chemiją, biologiją, istoriją, geografiją, informacines technologijas, pradinį ugdymą ir specialiąją pedagogiką – pasirinkę studentai turės galimybę gauti tikslines stipendijas.

Įstojusieji į valstybės finansuojamas šių specializacijų bakalauro pedagogikos studijas bei pedagogines gretutines studijas, priklausomai nuo akademinių rezultatų, galės kas mėnesį gauti 319 eurų (6,5 BSI) dydžio paramą.

Minėtų specializacijų pedagoginių profesinių studijų bei baigiamojo kurso bakalauro pedagogikos studijų ir pedagoginių gretutinių studijų studentai galės gauti tikslinę išmoką, kuri siekia 539 eurų (11 BSI). Tikslinė išmoka numatyta studentams, kurie sudarys sutartį su savivaldybe, savivaldybės arba valstybine mokykla ir įsipareigos baigus studijas ten dirbti ne trumpiau kaip 3 metus per 5 metų laikotarpį, ne mažiau kaip 0,7 etato.

Stojančiųjų į pedagogikos studijas daugėja jau trejus metus iš eilės. Pernai 1084 jaunuoliai (iš jų 621 – valstybės finansuojamose vietose) pasirinko universitetuose ir kolegijose studijuoti pagal pedagogikos studijų krypties bakalauro programas. Tai yra šimtu daugiau nei 2021 m. (984) ir 186 studentais daugiau nei 2020 m. (898).

Profesinėse mokyklose – daugiausia valstybės finansuojamų vietų inžinerijai

2023 m. daugiausia valstybės finansuojamų vietų profesinio mokymo įstaigose paskirstyta inžinerijos ir inžinerinių profesijų srities mokymo programoms (4,4 tūkst. vietų).

Šalies profesinės mokyklos taip pat tikisi sulaukti nemažo būrio stojančiųjų į paslaugų asmenims (3,6 tūkst. vietų), architektūros ir statybos (2,2 tūkst.), sveikatos priežiūros (2 tūkst. vietų) bei verslo ir administravimo (1,5 tūkst.) sričių mokymo programas.

Priėmimo į aukštąsias mokyklas datos

Priėmimą sudaro du etapai – pagrindinis ir papildomas. Pagrindinio priėmimo prašymus stojantieji gali registruoti nuo birželio 1 d. iki liepos 28 d. 12 val. Studijų sutartis įstojusieji galės sudaryti iki rugpjūčio 4 d. 16 val. tiek elektroniniu būdu, tiek atvykus į aukštąją mokyklą.

Nuo birželio 13 d. iki liepos 25 d. norintieji stoti į menų studijas galės dalyvauti stojamųjų egzaminų sesijoje. Stojamųjų egzaminų rezultatai bus paskelbti iki liepos 27 d. Rugpjūčio 7-10 d. stojantieji galės teikti prašymus dalyvauti papildomo priėmimo pirmajame etape, o rugpjūčio 21-24 d. – antrajame etape.

Priėmimo į profesines mokyklas datos

Pagrindinio priėmimo vasaros etapo prašymus stojantieji galės teikti iki rugpjūčio 7 d. Teikti prašymus į profesinio mokymo įstaigas gali tiek norintieji įgyti kvalifikaciją pagal visą profesinio mokymo programą, tiek 9-10 klasių mokiniai bei I-IV klasių gimnazistai, norintys mokytis pagal atskirus profesinio mokymo modulius.

Stojantieji profesinio mokymo sutartis sudaryti galės rugpjūčio 14-17 d. Papildomas priėmimas vyks rugpjūčio 21-27 d., o sutarčių sudarymas su profesinio mokymo įstaigomis – rugpjūčio 30-31 d. Daugiau informacijos apie priėmimą į trumposios, pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas bei profesinio mokymo programas galima rasti LAMA BPO interneto svetainėje.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Vydūno viešojoje bibliotekoje atidaryta garsoteka. Kas tai?

Ilgai puoselėta bibliotekos kolektyvo mintis bibliotekoje įkurti kampelį, kur būtų galima ne tik skaityti, bet ir klausytis knygų, poezijos, kraštiečių kūrybos ar atsiminimų, jau materializuota. Rugsėjo 26-os popietę į Vydūno viešosios bibliotekos naujai įkurtos garsotekos atidarymą rinkosi bičiuliai ir svečiai. Planuojama, jog ši erdvė suteiks galimybę skaityti tiems, kurie to daryti negali dėl regėjimo ar kitų problemų, ar tiesiog norintiems atsipūsti nuo kasdienybės. Ši erdvė taipogi galės tapti patogia darbo vieta lankytojams: studentams, mokiniams ar dirbantiesiems. Garsoteka bus nuolat plečiama,

Fizinis aktyvumas, smegenų lavinimas ir miegas – svarbiausi būdai, padedantys gerinti atmintį

Atmintis – gyvybiškai svarbi žmogaus gyvenimui. Dauguma situacijų, kai ką nors pamirštame, eikvoja mūsų laiką ir kelia įtampą. Didėjant informacijos srautams, greitėjant gyvenimo ritmui, nemažai žmonių skundžiasi suprastėjusia atmintimi. Dėl to nukenčia gyvenimo kokybė. Specialistų teigimu, atmintį, kaip ir kūną, reikia nuolat lavinti. Geriausiai tai atliekame kokybiškai išsimiegodami, būdami fiziškai aktyvūs, subalansuotai maitindamiesi ir kontroliuodami stresą. Pasak Šeškinės poliklinikos medicinos psichologės Monikos Zarembaitės, atmintis žmogui yra labai svarbi. Be jos ne tik nieko neišmoktume, bet ir neprisimintume pernykščių vasaros atostogų

Tyrimas: ketvirtadalis į pensiją išėjusių lietuvių planuoja dirbti toliau

25 proc. arba lygiai ketvirtadalis lietuvių, pasiekę pensinį amžių, ketina ir toliau dirbti bent dalį darbo dienos, rodo Baltijos šalių gyventojų apklausos duomenys. Beveik pusė jų – 12 proc. – planuoja likti dirbti pilnu etatu. Psichologų teigimu, pasilikti darbe sulaukus pensijos gyventojus skatina kompleksinės priežastys, tarp kurių finansinis saugumas – nėra vienintelė. „Citadele“ banko užsakymu „Norstat“ atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenys rodo, kad Lietuvoje, sulaukę pensinio amžiaus pilnu etatu planuoja dirbti 12 proc., o dalį etato – 13 proc. gyventojų.

Apmokės gydymo įstaigoms viršsutartines paslaugas

Siekiant gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pacientams, numatoma gydymo įstaigoms apmokėti visas šiais metais virš sutarties suteiktas ambulatorines, dienos stacionaro bei dienos chirurgijos  ir slaugos paslaugas. Tam bus skirtos reikiamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos. Tikimasi, jog šis sprendimas paskatins gydymo įstaigas priimti daugiau naujų pacientų, trumpės paslaugų laukimo eilės. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad vykdomas pažadas, duotas gydymo įstaigoms, didesne apimtimi apmokėti už suteiktas sveikatos paslaugas, taip sprendžiant eilių problemą. „Po pandemijos sveikatos apsaugos sistema susidūrė su

Taip pat skaitykite