Praėjo laikas, kai visam gyvenimui pakakdavo vienos profesijos

Besikeičianti darbo rinka rodo, jog dabar svarbiausiu veiksniu, lemiančiu konkurencingumą ir galimybę gauti norimą darbą, yra skaitmeninės žinios. Pasak karjeros konsultantės, lektorės ir Lietuvos karjeros specialistų asociacijos direktorės Daivos Šilienės, vis dažniau pastebimas susidomėjimas vyresnio amžiaus žmonių įsidarbinimo galimybėmis. Jie noriai mokosi, įgyja naujas kompetencijas bei siekia išlikti aktyvūs.  

 

Lietuvos karjeros specialistų asociacijos direktorė Daiva Šilienė.

Amžius nebėra kriterijus

Projekto „Prisijungusi Lietuva“ rezultatai rodo, kad iš daugiau nei 102 tūkst. mokymų dalyvių net 52 proc. yra dirbantys asmenys. Daugiausiai mokytis panoro 51–65 metų amžiaus grupėje esantys mokymų dalyviai. D. Šilienė pastebi, kad užimtumo tarnyba ir įdarbinimo bei darbuotojų atrankos portalai nuolatos skelbia, jog pastaruoju metu itin paklausūs yra IT specialistai, inžinieriai, aptarnavimo srities darbuotojai.

„Darbo rinka yra įvairi ir, man atrodo, kad gerų ir profesionalių specialistų bet kurioje srityje reikėjo ir reikės. Tačiau keičiasi visuomenė ir darbdavių požiūris“, – sako pašnekovė.

Pastaruoju metu stebimas ir aktyvesnis susidomėjimas vyresnio amžiaus žmonių įdarbinimu. Amžius nebėra kriterijus, o lemiamu veiksniu vis dažniau tampa gebėjimas dirbti kompiuteriu, naudotis internetu bei naujausių technologijų žinios.

„Neseniai teko skaityti spaudoje, kad darbo rinka vis dažniau atsigręžia į vyresnį žmogų, kadangi iš jo galima tikėtis daugiau atsakomybės, patirties bei savo profesijos vertinimo. Vyresniems žmonėms neretai trūksta skaitmeninių įgūdžių, tačiau pastebiu, kad netrūksta noro juos įgyti ar patobulinti.

Gal labiausiai šiuo atveju trūksta tikėjimo savimi ir žinojimo, kad aš tikrai galiu ir sugebėsiu. Parodykime jiems daugiau dėmesio, pasitikėjimo ir gausime grąžą, kurios gal ir nesitikime. Laikas keisti stereotipus, pritariu, kad amžius negali būti kliūtis dalyvauti darbo rinkoje“, – įsitikinusi Lietuvos karjeros specialistų asociacijos direktorė.

Naujas iššūkis – nuotolinis darbas

Intensyviai keičiasi ir darbo organizavimo forma bei populiarėja darbas nuotoliniu būdu.

Remiantis „Eurostat“ duomenimis, 2020 m. ES 12,3 proc. 15–64 m. dirbančių žmonių paprastai dirbo namuose, nors pastarąjį dešimtmetį ši dalis išliko pastovi ir siekė apie 5 proc. Šis pokytis yra sąlygotas socialinio suvaržymo, kuriame gyvenome pastaruosius metus. Tačiau pastebimos tendencijos, jog net ir pasibaigus ribojimams išlieka mišri darbo organizavimo forma, derinant nuotolinį darbą su darbu biure.

„Pastarieji metai ypatingi, nes mus visus pastūmėjo gerokai patobulinti savo skaitmeninius įgūdžius. Pastebėjome, jog prasidėjus karantinui, projekte „Prisijungusi Lietuva“ ypač aktyvi tapo 51–65 metų amžiaus grupė (41 proc.). Mokymus atrado daugiau dirbantys žmonės. Tai ypač svarbu, nes išmokti darbą bei laisvalaikį praturtinantys dalykai padės Lietuvos gyventojams kuo ilgiau išlikti konkurencingais darbo rinkoje.

Nuotolinis darbas niekur nedings, o tai reiškia, jog turime vis labiau atkreipti dėmesį į saugų bei atsakingą elgesį internete. Nes saugus darbuotojo elgesys internete – saugi įmonė ar organizacija“, – pastebi Rita Šukytė, asociacijos „Langas į ateitį“ direktorė.

Nuo užsienio kalbos žinių iki komunikacijos

Pasiteiravus, kokių įgūdžių dabar dažniausiai reikalaujama ieškant darbo ir į ką pravartu atkreipti dėmesį, lektorė D. Šilienė pažymėjo, jog nors kiekviena pozicija turi atitinkamų reikalavimų, dažniausiai stebimi kriterijai kartojasi. Kandidatams nurodoma, kad reikia mokėti naudotis technologijomis, bent vieną ar keletą užsienio kalbų, gebėti greitai reaguoti ir priimti sprendimus, bendrauti ir bendradarbiauti, prisiimti atsakomybę.

Ieškantiems pokyčių profesinėje veikloje D. Šilienė rekomenduoja nedelsti ir imtis veiksmų, įgyti naujų įgūdžių.

„Praėjo laikas, kai visam gyvenimui pakakdavo vienos profesijos. Šiandien daug svarbiau yra paties žmogaus prioritetai ir interesai. Siekiantiems save realizuoti ir keisti darbą ar rasti naują rekomenduoju turėti tinkamai parengtą gyvenimo aprašymą (CV), nepamiršti ir socialinio tinklo „LinkedIn“ paskyros. Stebėkite darbo skelbimus ir gerai išanalizuokite, kokia sritis jums būtų tinkamiausia bei įgykite dar trūkstamų žinių. Nenusiminkite jei išsiuntus gyvenimo aprašymą negausite atsakymo. Pokyčiai reikalauja tvirtybės ir kantrybės.

Darbinėje praktikoje esu sutikusi aktyvių ir veiklių vyresnio amžiaus žmonių, kuriuos neramino mintis, kad trūksta kompiuterinių įgūdžių ir baimė. Tačiau galima visada ieškoti daugybės priežasčių, nusimesti atsakomybę, kaltinti kitus, bet geriausias būdas yra suprasti, kad pokyčiai prasideda nuo mūsų pačių“, – patarimais dalijasi D. Šilienė.

Ji pastebi, kad karjera yra viso gyvenimo procesas, o profesinė veikla pasibaigia tada, kada nusprendžia pats žmogus.

Šią vasarą norintieji įgyti skaitmeninio raštingumo žinių dar gali registruotis į pradedančiųjų grupę interneto svetainėje www.prisijungusi.lt arba paskambinus telefonu 8 620 20961.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miškų savininkus kviečia apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo. Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose gausėjo žievėgraužių

Šilutėje veikianti įmonė „Klasmann-Deilmann“ dalį gamybos žada perkelti į Latviją

Portalas 15min.lt praneša, kad problemos su Kinija kai kuriuos Lietuvos verslininkus skatina keisti savo planus. Keli jau pranešė iškeliantys dalį gamybos iš Lietuvos. Tai planuoja daryti ir durpių substratus gaminanti Šilutėje įsikūrusi „Klasmann-Deilmann“. Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. Vietoj Lietuvos pasirinkusio

Dviem iš trijų lietuvių trūksta vitamino D. Kaip jo gauti su maistu? 

Pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti įvairių ligų grėsmę – tokį poveikį gali turėti pakankamas vitamino D kiekis organizme. Jis padeda užtikrinti tinkamas smegenų funkcijas, sustiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo vėžio, įvairių infekcijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Viena produktų grupė – ypatinga Šeimos gydytojas V. Morozovas akcentuoja vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Anot mediko, šis elementas stiprina sveikatą bei imunitetą, padeda išvengti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerina gyvenimo kokybę. Tiesa, pažymi pašnekovas, kad pilnai atsiskleistų visa vitamino D

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Taip pat skaitykite