Pradinukai į mokyklas galėtų sugrįžti jau vasario pabaigoje

Vasario 1-ąją vykusiame Valstybės ekstremalių situacijų komisijos posėdyje Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė išsakė poziciją dėl būtinybės kuo greičiau sugrąžinti pradinukus ir abiturientus į mokyklas.

„Planuojame, kad pradinukai gali galėtų grįžti į mokyklas dar vasario pabaigoje, po atostogų, tačiau tai taps realu tik tada, kai koronaviruso sergamumo rodiklis bus mažiau nei 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų, o teigiamų testų dalis mažiau nei 10 proc.“, – po Valstybės ekstremalių situacijų komisijos (VESK) posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje pirmadienį teigė J. Šiugždinienė.
„Planuojame, kad abiturientai galėtų sugrįžti į mišrų ugdymą, jeigu sergamumo rodiklis būtų mažesnis nei 150 atvejų 100 tūkst. gyventojų ir teigiamų testų dalis ne daugiau nei 5 proc.“, – taip pat sakė ji.
Visgi ministrė pabrėžė, kad kol kas tai tik VESK posėdžio siūlymai, pasak jos, dar reikės sulaukti ir Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos rekomendacijų.
„Visgi norėčiau pabrėžti, kad tai, jog vaikai galėtų grįžti į mokyklas, viskas yra mūsų visų rankose. Priklausys nuo mūsų visų sąmoningumo. Ar tikrai elgsimės sąmoningai ir ar ta situacija bus tokia, kad atvejų skaičiai sumažės iki 200 ar 150“, – sakė ministrė.
J. Šiugždinienė taip pat vylėsi, kad ikimokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigų pedagogai bus vakcinuoti nuo COVID-19 per vasario mėnesį.
„Mokytojų vakcinacija jau prasidėjo, ir tikimės, kad mums eisis gerai, ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų, ir pradinio ugdymo įstaigų mokytojai labai tikimės, kad bus paskiepyti per vasario mėnesį. Taip pat svarstome ir apie testavimą“, – akcentavo ji.
Nors ministrė akcentuoja, kad mokytojų skiepijimasis nebus privalomas, tačiau viliasi, kad dauguma pedagogų vakcinuosis.
„Skiepijimasis nėra privalomas, aš manau, kad tikrai mes negalėtume drausti mokytojams dalyvauti ugdyme tiems, kurie nesiskiepija. Bet aš tikrai tikiuosi mokytojų sąmoningumo ir labai tikiu, kad tikrai dauguma mokytojų pasiskiepys“, – akcentavo ji.
J. Šiugždinienė pabrėžė, kad nuo sergamumo rodiklių labai priklausys ir egzaminų organizavimo detalės.
„Jeigu atvejų skaičiai mažės taip, kaip mes planuojame, ir galėsime sugrąžinti pradinukus ir abiturientus į mokyklą, tai nuo to taip pat labai priklausys sprendimai dėl brandos egzaminų tam tikrų detalių. Bet, kaip aš esu minėjus jau ne kartą, kad brandos egzaminai vyks“, – teigė ministrė.
„Mes jau priėmėme tam tikrus sprendimus dėl lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos atsisakymo, dėl nuotolinio kai kurių egzaminų dalių vykdymo. Tai mūsų galutiniai sprendimai turi būti priimti iki kovo 1 d.“, – pridūrė ji.
Gailė Jaruševičiūtė (ELTA)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Piniginę perkeliame į telefoną. Kaip išsaugoti mokėjimo korteles išmaniuosiuose?

Piniginė – jau atgyvena, nes daugumą kortelių galite saugoti tiesiog savo telefone. Vos keliais mygtukų paspaudimais atsiskaitysite už pirkinius tiek prekybos centre ar restorane, tiek ir internete. Kaip išsaugoti korteles savo išmaniuosiuose įrenginiuose, pasakoja „Bitės Profai“. „Pamažu visas reikalingas korteles – tiek mokėjimo, tiek nuolaidų – galėsime išsaugoti išmaniuosiuose įrenginiuose. Įkėlus korteles į skaitmeninę piniginę „Google Pay“ ar „Apple Pay“ visas jas rasite vienoje vietoje. Perkant tereiks keliais mygtuko paspaudimais „įjungti“ ją savo telefono ekrane ir pridėjus telefoną prie bekontakčio

Paminklų kainos. Kodėl pigiai dažniausiai blogai?

Geros kokybės paminklai tarnauja kelis šimtus metų ir net jiems praėjus vis dar mena čia amžinojo poilsio atgulusio žmogaus vardą. Žinoma, tikrai ne visi paminklai, kurių siūlo rinka, yra tokie geri. Dažniausiai glumina paminklų kainos, kurios taip pat lyginamos su daug klausimų keliančia kokybe. Ar tikrai brangiau yra geriau ir kodėl kinta kaina? Akmuo – viskas Kaina pirmiausia kinta nuo medžiagos, kuri yra naudojama paminklo gamyboje. Kiek daugiau kainuoja granitas, tačiau jis tarnauja labai daug metų, nereikalauja jokios priežiūros ir

Kviečia nauja paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“

Rugsėjo 21 d. Vilniaus universiteto biblioteka Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje pristatys rankraščių ir senųjų spaudinių parodą „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“. Renginio metu bus parodyti Lietuvos istorijai ir kultūrai reikšmingi dokumentai, tarp kurių ir šaltiniai, susiję su Šilutės miesto ir krašto praeitimi. Paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“ veiks nuo 13 iki 16 val. Parodos atidarymo renginio pradžia – 15 val. Šis Šilutei skirtas renginys – Vilniaus universiteto bibliotekos nuo 2015 metų tęsiamo projekto „Lietuva Vilniaus universiteto

Prisiminta praeitis ir gyventojai

Kaip žydai atsirado Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje ir Lenkijos karalystėje?  Kas yra vadinama litvaku? Kas sieja Kalmanovičių ir Kalenbachą? Kas 1915 metais nutiko su 160 tūkstančių Kauno gubernijos žydų, ir kodėl likusieji su jais vėliau sunkiai rasdavo kalbą? Kas ir kodėl sugalvojo Šv. kūdikio mitą? Kodėl žydiškuose macuose būna tik vanduo ir mitai? Kada Lietuvoje buvo atidaryta Žydų ministerija? Kaip radosi bendrumai tarp lietuvių ir žydų? Koks iki šių dienų Žemaičių Naumiestyje išlikęs žydiškasis paveldas? Kaip įmažinamas holokaustą patyrusios tautos atminimas

Taip pat skaitykite