Pradėtus darbus reikia užbaigti
Šilutės TAU literatų būrelis dar iki karantino pradžios buvo paskelbęs mokinių rašinių konkursą apie ąžuolą, rengėsi kartu pasodinti vieną ąžuoliuką su Žibų pradinės mokyklos, kur vyksta senjorų paskaitos, mokiniais. Deja, pandemija pakoregavo planus.
Dažniausiai besižvalgydami pro langus ir tik retkarčiais nueidami į parduotuvę, TAU literatai senjorai, kaip ir visi kiti, pastebi jau žaliuoti pradedantį pavasarį. Minutėlei kitai ištrūkę į sodus ar prie Šyšos, džiaugiasi pirmomis pražydusiomis tulpėmis, plukių jūra ar tiesiog mėlynu dangumi ir saule. Tas žalias pavasaris skubina – laikas sodinti ąžuoliuką. O konkurso rezultatai ir apdovanojimai palauks į mokyklą sugrįžusių vaikų.
Stelmužės vaikas Šilutėje
Atvelykio išvakarėse Aloyzas Masolas, rašinio apie ąžuolą sumanytojas ir geriausių darbų premijos steigėjas, prie Žibų pradinės mokyklos administracijos paskirtoje vietoje pasodino ąžuoliuką. Jam talkino mokyklos darbuotojas Alvydas Judžentis, jis iškasė duobę, sukalė kuoliukus, medelį pririšo ir gausiai palaistė. O šio rašinio autorei šaltoką rytmetį beliko darbą įamžinti nuotraukoje.
Beje, tas medelis nepaprastas – išaugintas iš Stelmužės ąžuolo gilės. Aloyzas sodinuką pargabeno iš Kėdainių, kur jis paūgėjo iki sodinamo, ir labai džiaugėsi, kad Šiaurės rytų Lietuvos ąžuolo vaikas augs Vakarų Lietuvoje. Apgailestavo, kad nesuspėjo pasodinti kovo 11-ąją. Medelis bus įregistruotas sąraše ąžuolų, pasodintų Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti ir jos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui.
Senjoras liko labai laimingas, kad tesėjo pažadą ir įvykdė įsipareigojimą – saugoti Lietuvos simbolį – tvirtybės medį. Deja, sumaterialėjusi visuomenė kartais tą šventą pareigą dėl skatiko kito pamiršta.
Pasodintas ąžuoliukas, kaip Šilutės TAU literatų būrelio veiklos dalis, yra kiekvieno mūsų indėlis į Lietuvos gyvybės ir jėgos puoselėjimą.
Biruta Jakštytė