Pradėtas tyrimas, ar vandens, neva apsaugančio nuo COVID-19, gamintojai nepažeidė įstatymų

ClaudiaWollesen, Pixabay nuotr.

2020 m. gruodžio 29 d. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), reaguodama į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją ir sunerimusių vartotojų pranešimus, pradėjo tyrimą dėl galimai klaidinančios reklaminės kampanijos, kurioje vartotojams siūloma įsigyti vandens, neva padedančio apsisaugoti nuo koronaviruso infekcijos COVID-19 arba gydytis jau susirgus.

Pagal socialiniame tinkle pateiktą informaciją, tarp nurodytų platintojų buvo pateikti natūralų mineralinį vandenį gaminančios įmonės kontaktai. Šios įmonės atžvilgiu ir pradėtas tyrimas dėl klaidinančių ir draudžiamų teiginių apie ligų gydymą ir profilaktiką, naudojamų reklamuojant natūralų mineralinį vandenį.

Asmenys, prekiaujantys maisto produktais, turi būti įteisinę šią veiklą, t. y. registruoti maisto tvarkymo subjektai. Pirminiais duomenimis, reklamuojamą produktą gamina Rokiškyje registruota įmonė UAB „Lamikara“. Ši įmonė yra VMVT registruotas maisto tvarkymo subjektas, nuo 2020 m. pavasario turi teisę gaminti natūralų mineralinį vandenį. Pagal ES teisės aktų reikalavimus, natūralaus mineralinio vandens gamybos ir paruošimo sąlygos yra griežtai reglamentuotos.

Medikai ir visuomenės sveikatos specialistai akcentuoja, kad natūralus mineralinis vanduo bei kiti maisto produktai iš esmės nepasižymi gydomosiomis savybėmis ir nėra vartojami koronaviruso infekcijos COVID-19 profilaktikai ir gydymui. Pagrindinė ir efektyviausia koronaviruso infekcijos COVID-19 profilaktikos priemonė – skiepai.

Lietuvoje, kaip ir kitose ES valstybėse, tiek ženklinant, tiek ir pristatant bei reklamuojant įvairius maisto produktus, jiems jokiu būdu negali būti priskiriamos jokios gydomosios ar profilaktinės savybės. Leidžiami specifiniai su sveikata ir maistu susiję teiginiai, pavyzdžiui, vitaminas C padeda palaikyti imuninės sistemos funkciją, yra labai aiškiai apibrėžti ir griežtai reglamentuoti teisės aktais, o jų naudojimas galimas turint pagrįstų mokslinių tyrimų duomenų ir tik leidus Europos Komisijai.

Bet kokia su geriamuoju vandeniu, maistu ar maisto papildais susijusi informacija, kad šių produktų vartojimas padėtų apsisaugoti nuo COVID-19 ligos ar ją išgydytų, yra draudžiama, todėl vartotojai raginami įvairiais būdais skleidžiamą informaciją vertinti kritiškai ir tokia klaidinančia reklama nesusivilioti bei šių produktų COVID-19 ligos profilaktikai ar gydymui neįsigyti.

Jeigu atliekamo tyrimo metu bus nustatyta, kad minėto vandens gamintojas ar platintojas užsakė tikrovės neatitinkančią reklamą, jų atžvilgiu bus pradėtos Reklamos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo procedūros.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Skvernelis pasiūlė, Balčytis jau pasirinko, Vytautas Laurinaitis svarsto

Išsiskyrus buvusio premjero nepartinio Sauliaus Skvernelio ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungai vadovaujančio Ramūno Karbauskio keliams, keliolikai Seimo narių susibūrus į frakciją „Vardan Lietuvos“, netrukus pasklido dar viena naujiena. S. Skvernelis ir jo bendraminčiai šioje frakcijoje kuria Demokratų partiją „Vardan Lietuvos“ ir kviečia jungtis visus norinčius. Apie tai jau rašėme. Šilutės krašte tiesiogiai į Seimą išrinktas Zigmantas Balčytis jau pasirinko: Seime perėjo į frakciją „Vardan Lietuvos“, padidinęs jos narių skaičių iki 14, nuskriaudęs Lietuvos regionų frakciją, kuri Seime beturės 8 narius.

Taip pat skaitykite