Potvynis. Į Šilutę kviečia šešių ministerijų atstovus

Vandens gylis didėjo sparčiau negu įrašyta informacinėse lentelėse.
Nuotrauka iš „Pamario“ archyvo

Sausio 31 d. posėdžiavusi Šilutės r. ekstremalių situacijų  komisija nusprendė vasario 6 d. sušaukti pasitarimą, į jį pasikviesti 6 ministerijų atstovus ir kartu ieškoti sprendimų, kaip vaduoti Šilutės rajono žemupį nuo nesibaigiančių potvynių.

Į vasario 6 d. suplanuotą Ekstremalių situacijų  komisijos posėdį nuspręsta kviesti Žemės ūkio, Aplinkos, Energetikos, Vidaus reikalų, Krašto apsaugos ir Susisiekimo ministerijų atstovus. Šilutės r. savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vyr. specialistas civilinei saugai Arvydas Gorodeckas „Pamariui“ telefonu pasakojo, kad būtina tartis dėl Nemuno, Atmatos ir kitų upių valymo, gilinimo. To šaukiasi ir Kuršių marios, kuriose nenutekantis vanduo vis kyla, per pastarąsias šios savaitės dvi dienas Kuršių marių vandens lygis pakilo 6 cm.

„Į mūsų kraštą suplūsta visos Lietuvos vandenys, upių vagos, žiotys, marios užneštos seklėja. Jeigu nebus valomos, gilinamos, vanduo kaip tvino, taip ir tvins į aplinkines teritorijas. Reikia ūkinių sprendimų. Estakada, net kai ją pastatys, nuo šių įsisenėjusių bėdų nebeišgelbės“, – kalbėjo A. Gorodeckas, priminęs ir būtinybę tvarkyti apsauginius pylimus.

Sausio 31 d. kelio Šilutė – Rusnė apsemtame ruože vandens gylis pakilo iki 84 cm. (Vakar vandens viršum kelio telkšojo jau 105 cm.) Tad kelininkų traktoriai specialiomis priekabomis jau negabeno lengvųjų automobilių, teko pasitelkti amfibiją, kuri perkėlinėjo tik žmones. Po pietų amfibija į Šilutę parvežė kelis Rusnės specialiojoje mokykloje globotus vaikus. Susisiekimas su Rusnės sala tapo ypač sunkus.

Anot A. Gorodecko, Ekstremalių situacijų komisija nusprendė kreiptis į Valstybės sienos apsaugos tarnybą, kad sraigtasparniu būtų išžvalgytos ledų sankaupos, kurių gali būti net dviejose vietose – Atmatos žiotyse bei galbūt ties Tatamiškiais, nes patvino ir Pagėgių pusėje. Nuo sausio 31 d. 6 val. apsemtu kelio į Rusnę ruožu žmones pergabena viena amfibija, nuspręsta kreiptis į kariškius, kad atsiųstų dar vieną amfibiją. Paprastai kariškių amfibiją į pagalbą atlydi ir ne viena dešimtis karių, kurie bus apgyvendinti.

Pernai rudenį dėl liūčių prasidėjęs potvynis Pamaryje atokvėpio nedavė: ir šių metų sausį vanduo tebesemia dešimtis kilometrų rajono kelių, o kelio atkarpa į Rusnę irgi visą mėnesį apsemta, tik retai ant jos buvo nedaug vandens, tad lengvieji automobiliai pervažiuodavo, daugumą dienų lengvuosius automobilius ant specialių priekabų perveždavo kelininkų traktoriai.

A.Gorodeckas minėjo, jog sinoptikų žadami vėjai gali į Šilutės pusę mariose sustumti dar esančius ledus, vandens nutekėjimas tik pablogėtų, tad apie potvynio pabaigą kalbėti anksti.

„Pamario“ inf.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Programuotojas E. Maksvytis: „Noriu, kad Lietuvos jaunimas turėtų vietą prie ateities stalo“

Ar žinojote, kad Šilutėje yra vaikščiojantis robotas humanoidas, o jį pagamino šilutiškis? Antradienį tuo įsitikinti į Šilutės pirmąją gimnaziją atvyko rajono valdžios bei verslo atstovai. Svečiams buvo pristatyta robotų projektavimo, gaminimo idėja bei oficialiai atidarytas Inovacijų ir robotikos centras, kurio įkūrėjas – iš Švedijos grįžęs 31-erių metų programuotojas Eivanas Maksvytis. Vos prieš kelis mėnesius E. Maksvytis įgyvendino savo svajonę ir įkūrė Šilutėje robotikos laboratoriją. Pasak jo paties, tai – dirbtuvės, kuriose gaminami robotai. Žingsnelis po žingsnelio juos gamina patys šilutiškiai

Bibliotekos Vėlaičių filialas – naujose erdvėse

Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos Vėlaičių filialas veikia naujose patalpose – Kentrių kaimo bendruomenės namuose. Atidarymo iškilmėse susirinkusiuosius džiugino linksma bei kūrybinga Piktupėnų pagrindinės mokyklos mokinių Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metų sutiktuvėms parengta muzikinė–poetinė programa. Vėlaičių bibliotekos simbolinę atidarymo juostą perkirpo Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, Administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvidas Einikis, Kentrių kaimo bendruomenės pirmininkas Romaldas Mančas, Pagėgių seniūnas Dainius Maciukevičius, Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė, Vėlaičių filialo bibliotekininkė Jūratė Tūtoraitienė ir Kentrių kaimo vaikučiai. Bibliotekos vadovė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė

Pagėgiškiai imtynininkai sezoną pradėjo pergalėmis

Labai sėkmingai naująjį varžybų sezoną pradėjo Pagėgių meno ir sporto mokyklos laisvųjų imtynių mokytojas Antanas Merkevičius ir jo auklėtiniai. Pirmieji ant imtynių kilimo jėgas išbandė suaugusieji atletai – Kaune vykusiame šalies imtynių čempionate dalyvavo 5 Pagėgių krašto imtynininkai. Visi penki pagėgiškiai tapo čempionato prizininkais. Auksinius čempionato apdovanojimus pelnė broliai Gvidas (svorio kat. iki 57 kg) ir Gytis (iki 70 kg) Jovaišos, dabar sportinį meistriškumą keliantys Šiaulių sporto gimnazijoje. Toje pat gimnazijoje besimokantis Svajūnas Šakys (iki 65 kg) pelnė čempionato sidabrą.

Kaip atsirado Nepriklausomos Lietuvos pinigai

    Praūžus Pirmojo pasaulinio karo, kuris dar vadinamas Didžiuoju karu (1914-1918 m.) audroms, kaip feniksas iš pelenų kilo Lietuvos valstybė. Anot istorikų, pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės mėnesiais ir metais nebuvo nė kalbos apie savų pinigų turėjimą. Iš pradžių jaunai valstybei buvo daug svarbesnių neatidėliotinų reikalų. Bet viskam savas laikas. Savų pinigų nebuvo 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybai paskelbus nepriklausomybę, šalyje dar šeimininkavo vokiečiai, o krašte cirkuliavo specialiai okupuotiems kraštams leisti ostrubliai. Lietuvos valstybė savos valiutos iš karto įsivesti