Potvynis. Į Šilutę kviečia šešių ministerijų atstovus

Vandens gylis didėjo sparčiau negu įrašyta informacinėse lentelėse.
Nuotrauka iš „Pamario“ archyvo

Sausio 31 d. posėdžiavusi Šilutės r. ekstremalių situacijų  komisija nusprendė vasario 6 d. sušaukti pasitarimą, į jį pasikviesti 6 ministerijų atstovus ir kartu ieškoti sprendimų, kaip vaduoti Šilutės rajono žemupį nuo nesibaigiančių potvynių.

Į vasario 6 d. suplanuotą Ekstremalių situacijų  komisijos posėdį nuspręsta kviesti Žemės ūkio, Aplinkos, Energetikos, Vidaus reikalų, Krašto apsaugos ir Susisiekimo ministerijų atstovus. Šilutės r. savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vyr. specialistas civilinei saugai Arvydas Gorodeckas „Pamariui“ telefonu pasakojo, kad būtina tartis dėl Nemuno, Atmatos ir kitų upių valymo, gilinimo. To šaukiasi ir Kuršių marios, kuriose nenutekantis vanduo vis kyla, per pastarąsias šios savaitės dvi dienas Kuršių marių vandens lygis pakilo 6 cm.

„Į mūsų kraštą suplūsta visos Lietuvos vandenys, upių vagos, žiotys, marios užneštos seklėja. Jeigu nebus valomos, gilinamos, vanduo kaip tvino, taip ir tvins į aplinkines teritorijas. Reikia ūkinių sprendimų. Estakada, net kai ją pastatys, nuo šių įsisenėjusių bėdų nebeišgelbės“, – kalbėjo A. Gorodeckas, priminęs ir būtinybę tvarkyti apsauginius pylimus.

Sausio 31 d. kelio Šilutė – Rusnė apsemtame ruože vandens gylis pakilo iki 84 cm. (Vakar vandens viršum kelio telkšojo jau 105 cm.) Tad kelininkų traktoriai specialiomis priekabomis jau negabeno lengvųjų automobilių, teko pasitelkti amfibiją, kuri perkėlinėjo tik žmones. Po pietų amfibija į Šilutę parvežė kelis Rusnės specialiojoje mokykloje globotus vaikus. Susisiekimas su Rusnės sala tapo ypač sunkus.

Anot A. Gorodecko, Ekstremalių situacijų komisija nusprendė kreiptis į Valstybės sienos apsaugos tarnybą, kad sraigtasparniu būtų išžvalgytos ledų sankaupos, kurių gali būti net dviejose vietose – Atmatos žiotyse bei galbūt ties Tatamiškiais, nes patvino ir Pagėgių pusėje. Nuo sausio 31 d. 6 val. apsemtu kelio į Rusnę ruožu žmones pergabena viena amfibija, nuspręsta kreiptis į kariškius, kad atsiųstų dar vieną amfibiją. Paprastai kariškių amfibiją į pagalbą atlydi ir ne viena dešimtis karių, kurie bus apgyvendinti.

Pernai rudenį dėl liūčių prasidėjęs potvynis Pamaryje atokvėpio nedavė: ir šių metų sausį vanduo tebesemia dešimtis kilometrų rajono kelių, o kelio atkarpa į Rusnę irgi visą mėnesį apsemta, tik retai ant jos buvo nedaug vandens, tad lengvieji automobiliai pervažiuodavo, daugumą dienų lengvuosius automobilius ant specialių priekabų perveždavo kelininkų traktoriai.

A.Gorodeckas minėjo, jog sinoptikų žadami vėjai gali į Šilutės pusę mariose sustumti dar esančius ledus, vandens nutekėjimas tik pablogėtų, tad apie potvynio pabaigą kalbėti anksti.

„Pamario“ inf.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Savižudybių prevencija: svarbu atpažinti ir padėti

Higienos instituto duomenimis, 2017 m. nusižudė beveik 750 gyventojų. Nors Lietuvoje savižudybių mastas kasmet mažėja, tačiau pagal jų skaičių, tenkantį šimtui tūkstančių gyventojų, kitas Europos Sąjungos šalis lenkiame du tris kartus. Specialistai teigia: 8 iš 10 apie savižudybę galvojantys asmenys duoda aplinkiniams vienokius ar kitokius ženklus. Juos atpažinę, galime išgelbėti gyvybę. Statistika nėra tiksli Higienos institutas pastebi, kad situacija šiek tiek gerėja: praėjusiais metais nusižudė 9 proc. mažiau gyventojų nei prieš metus ir 20 proc. mažiau nei prieš trejus metus.

Negatyvias pasekmes jaučia ne tik priklausomi žmonės, bet ir jų šeimos nariai

Įvairios priklausomybės sukelia daug negatyvių pasekmių – tiek į jas įklimpusiems žmonėms, tiek šalia esantiems artimiesiems. Ir vis tik net nusprendusiems keisti gyvenimo būdą atsisakyti žalingų įpročių nėra taip paprasta. Siekiant visiškai išsilaisvinti, gali prireikti specialisto – psichoterapeuto ar net psichiatro – pagalbos.   Pasikeičia elgesys   Lietuvos psichologų sąjungos narys, klinikinis psichologas, kognityvinės elgesio terapijos psichoterapeutas Julius Burkauskas svarbiausiu priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų požymiu įvardija stiprų ar net nenugalimą norą vartoti šias medžiagas. „Atsiradus priklausomybei vartojimas tampa svarbesnis nei

Žalingi įpročiai – kelias prisikviesti onkologines ligas

Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, mūsų šalyje kasmet nustatoma apie 18 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis, beveik 20 proc. Lietuvos gyventojų mirčių sudaro mirtys nuo vėžio. Anot mokslininkų, apie 80 proc. vėžį lemia gyvenimo būdas ir aplinka. Ypač vėžio riziką didina rūkymas (netgi pasyvus), piktnaudžiavimas alkoholiu, ilgai trunkantis stresas,  neigiamos emocijos (pyktis, pavydas, pesimizmas ir kt.), nes jos silpnina imuninę sistemą.  Didina riziką Nacionalinis vėžio institutas įspėja: alkoholio vartojimas susijęs su padidėjusia rizika susirgti mažiausiai 7 rūšių vėžiu: burnos, stemplės, ryklės,

Vaiko ketinimas nusižudyti – tai paslėptas pagalbos šauksmas

Iš gyvenimo vis dažniau nutaria pasitraukti Lietuvos jauniausieji – vaikai ir paaugliai, dar nesulaukę pilnametystės, tačiau dažnais atvejais jau spėję patirti tokius gyvenimo išbandymus, apie kuriuos kiti suaugusieji nesusapnuotų net savo baisiausiuose košmaruose. Šį kraupiausią, o kartu ir greičiausią problemų sprendimo kelią kasmet pasirenka apytiksliai 25–30 nepilnamečių, o savižalos atvejų yra fiksuojama keleriopai daugiau. Apie tai, kokie yra pagrindiniai požymiai, įspėjantys apie suicidinio elgesio pavojų, ir kaip derėtų elgtis tokio asmens artimiesiems, pasakoja gydytoja, vaikų ir paauglių psichiatrė, Santaros klinikų