Populiariausi XXI a. mitai apie išmaniuosius įrenginius. Ar jais vis dar tikite?

Belaidės ausinės.

Nors išmaniųjų įrenginių nauda ir efektyvumu retas drįstų abejoti, dar pasitaiko naujausias technologijas neteisingai nušviečiančių prietarų. Vieni teigia, kad išmanieji įrenginiai pritraukia žaibą, kiti kalba apie įrenginių skleidžiamas sveikatai kenksmingas bangas, o treti ginčijasi, kad planšetinių kompiuterių turėtojai negali mėgautis įdomiausiais žaidimais…

  • Technologijų bendrovės „Huawei“ produktų mokymų vadovė Lietuvoje Urtė Eidžiūnaitė aptaria 10 šiandien dažniausiai pasitaikančių mitų apie išmaniuosius įrenginius bei dalijasi argumentais, kurie padės išsklaidyti šiuos mitus kartą ir visiems laikams.

 

Mitas Nr. 1. Planšetinio kompiuterio kamera visada liks prastesnė už mobiliojo telefono kamerą

Šį teiginį dažnai galime išgirsti iš tų, kurie vis dar abejoja planšetinio kompiuterio galimybėmis. Nepaisant to, kameros pajėgumas visiškai nepriklauso nuo to, kur ji yra įmontuota – ar į mobilųjį telefoną, ar į planšetinį kompiuterį.

Kaip pastebi specialistė, „gražios ir kokybiškos nuotraukos tikrai nėra būdingos vien tik mobilaus telefono turėtojams. Nuotraukų kokybei yra svarbu sensoriaus ir objektyvo kokybė, vaizdo apdorojimo galimybės, „megapikselių“ skaičius ar HDR (aukštas dinaminis diapazonas). Jau senokai tapo įprasta, kad planšetiniai kompiuteriai taip pat turi įdiegtus aukščiausius standartus atitinkančius kameros parametrus išmaniųjų technologijų rinkoje“.

 

Mitas Nr. 2. Ausinės gadina klausą 

Ne paslaptis, kad dauguma žmonių neįsivaizduotų savo gyvenimo be muzikos, kurios dažniausiai klausomės per ausines bene visur: tiek skubėdami į darbą ar studijas, tiek išėjus pasportuoti. Tačiau ar gali ausinių naudojimas pakenkti klausai?

„Kalbant apie klausą, ausinės gali ją pažeisti tik nesilaikant tam tikrų taisyklių. Jei ilgą laiką klausysimės muzikos labai dideliu garsu, nesvarbu ar su ausinėmis, ar be jų, mes tikrai savo klausai pakenksime. Muzikos klausymas rekomenduojamu garso stipriu (ne didesniu nei 70-90 dB) klausai pakenkti tikrai negali“, – tvirtina U. Eidžiūnaitė.

 

Mitas Nr. 3. Išmanieji įrenginiai pritraukia žaibą 

Vienas iš gajausiai išplitusių mitų yra tas, kad telefonas (ar kitas išmanusis renginys) gali pritraukti žaibo smūgį. U. Eidžiūnaitė išskiria, kad žaibai paprastai trenkia į aukštus ir smailesnius daiktus, tokius kaip medis ar aukštesni stulpai. Išmanusis įrenginys jokios tiesioginės įtakos žaibo pritraukimui tikrai neturi. Tiesa, grėsmę gali sukelti neatsargus elgesys audros metu: jeigu žmogus tyčia blaškosi po atviras vietas ar neieško uždarų patalpų, tokiu atveju žaibo smūgio rizika išauga tiek su savimi turint išmanių įrenginių, tiek jų neturint visai.

 

Mitas Nr. 4. Skirtingų gamintojų įrenginiai – nesuderinami tarpusavyje 

Galbūt ne pats populiariausias mitas, bet tikrai vis dar pasitaikantis tarp mažiau technologijomis besidominčių žmonių yra tas, kad vienas įrenginys yra nesuderinamas su kitu vien dėl to, jog yra skirtingų gamintojų.

Anot U. Eidžiūnaitės, skirtingų įrenginių suderinamumas tarpusavyje yra vienas iš labiausiai akcentuojamų dabartinių technologijų privalumų. Kai prietaisų yra tokia galybė, tikrai labai save apsiribotume, jei rinktumės tik vieno gamintojo produktus. Belieka tik džiaugtis, kad turėdami skirtingų gamintojų telefonus, ausines ar išmaniuosius laikrodžius mes vis tiek galime jais pilnavertiškai naudotis.

 

Mitas Nr. 5. Planšetiniai kompiuteriai neskirti žaidimams, nes nėra pakankamai techniškai galingi 

Kompiuteriniai žaidimai yra viena iš dažniausiai sutinkamų laisvalaikio praleidimo formų. Svarbu ir tai, jog kompiuterinių žaidimų entuziastai gali jaustis kaip niekada laimingi: skirtingų prietaisų, kuriuose galima žaisti mėgstamus žaidimus yra labai daug. Visgi, ne taip retai galime išgirsti, jog planšetiniai kompiuteriai neskirti žaidimams, nes nėra tokie techniškai galingi kaip nešiojamieji arba stacionarūs kompiuteriai.

„Sutikčiau, kad anksčiau planšetiniai kompiuteriai savo galingumu šiek tiek galėjo nusileisti stacionariems kompiuteriams. Tačiau nieko nenustebinsiu sakydama, kad planšetinių kompiuterių gamintojai šią savo spragą jau seniai suprato ir prisitaikė prie visų vartotojų įgeidžių. Šiuo metu parduodamų planšetinių kompiuterių procesoriai, vaizdo plokštės bei vidinės atminties talpa ne tik kad nenusileidžia įprastiems kompiuteriams, bet kartais net juos ir lenkia. Pavyzdžiui, naujosios planšetės „Huawei MatePad 11“ ekranas pasižymi net 120 Hz atnaujinimo dažniu, o tuo gali pasigirti toli gražu ne bet kuris išmanusis įrenginys. Pastarasis įrenginio aspektas, beje, itin svarbus žaidžiantiems intensyvius žaidimus prieš kitus žaidėjus tinkle“, – sako U. Eidžiūnaitė.

 

Mitas Nr. 6. Išmaniųjų laikrodžių programėlės, skirtos sekti sveikatą, nėra tikslios 

Abejojantys išmaniųjų laikrodžių sveikatos būklės matavimo pajėgumais teigia, kad programėles, esančios laikrodžiuose, nėra patikimos, tad geriau gaunamais duomenimis nepasitikėti. Nors išmaniųjų laikrodžių programėlių, skirtų sekti sveikatai yra nemažai, tačiau bent dvi iš jų: pulso ir kalorijų skaičiuoklė – veikia gana tiksliai.

„Išmanieji laikrodžiai kraujo pulsą seka dėl laikrodyje esančių žalių šviesos diodų, kurie leidžia  išmatuoti kraujo kiekį praeinantį per riešą. Kraujas yra raudonas, todėl jis atspindi raudoną spalvą ir sugeria žalią. Plakanti širdis susijusi su padidėjusia riešo kraujotaka, tad automatiškai padidėja ir sugeriamos žalios šviesos kiekis. Pati technologija yra patikima, tačiau netikslumų gali iškilti tuomet, kai pulsas matuojamas aktyviai bėgant ar einant. Norintys maksimalaus tikslumo turėtų matuotis pulsą būdami ramybės būsenoje“, – sako U. Eidžiūnaitė

Ekspertė teigia, kad su kalorijų skaičiavimu situacija yra kiek kitokia: „Kalorijų skaičiavimo tikslumas priklauso nuo naudojamo matematinio modelio – į kuo daugiau duomenų jis atsižvelgs, tuo rezultatas bus patikimesnis. Naujausi laikrodžiai atsižvelgia ne tik į fizinį žmogaus veiklos tipą (bėgimas, važiavimas dviračiu), bet ir fizinius duomenis (ūgį, svorį) bei judesių atlikimo teisingumą. Tad norėdami tiksliausių duomenų – turėtų galvoti apie pažangiausią išmanųjį laikrodį“.

 

Mitas Nr. 7. Nuolat prie kūno nešiojamas išmanusis laikrodis skleidžia bangas, kenkiančias sveikatai

„Ar gali sveikatos problemų sukelti išmaniojo laikrodžio skleidžiamos bangos? Tai – gana dažnas klausimas, ypač tarp tų, kurie svarsto įsigyti šį įrenginį. Visgi, atsakymas yra paprastas – išmaniosios apyrankės ir laikrodžiai neskleidžia sveikatai pavojingų bangų. Šie prietaisai skleidžia tik „Bluetooth“ signalą, o pats „Bluetooth“ yra daugeliui įprasta ir viena iš labiausiai paplitusių technologijų. Todėl svarstantys, ar išmanusis laikrodis galėtų sukelti kokių sveikatos problemų turėtų nusiraminti ir nebebijoti“, – atskleidžia U. Eidžiūnaitė.

 

Mitas Nr. 8. Kreditinės kortelės laikymas šalia mobiliųjų telefonų jiems kenkia 

Norintys patogumo ir kreditinę kortelę nešiojantys kartu su telefonu (dėkle) ar šalio telefono, piniginėje, vis suabejoja dėl įrenginio ar pačios kortelės saugumo. Visgi, technologijų ekspertė tikina, kad bankinė kortelė telefonui pakenkti tikrai negali. Specialistė sako, kad išmanusis telefonas nei pats magnetizuoja, nei yra magnetizuojamas kortelės. Telefono garsiakalbyje esantis magnetas yra labai mažas, o ir vienintelis, tad jokių nesklandumų tikrai nereikėtų bijoti.

 

Mitas Nr. 9. Viena operacinė sistema yra geresnė už kitą 

Turbūt ne vienas iš mūsų esame girdėję, kad viena ar kita išmaniųjų įrenginių operacinė sistema (OS) yra tituluojama kaip geresnė ar pažangesnė. Ši dvikova ypatingai dažnai pasitaiko tarp „iOS“ ir „Android“ naudotojų.

„Galvodami apie „geriausią OS“, turėtume nepamiršti, kad kiekvieno iš mūsų individualūs interesai yra skirtingi. Geriausia operacinė sistema dažnam gali būti vis kita, kadangi reikia turėti omenyje įvairiapusius išmaniųjų įrenginių turėtojų poreikius:  kaina, suderinamumas su kitais prietaisais, procesoriaus galingumas, sąsaja (angl. interface) ir kiti dalykai yra nevienodai svarbūs kiekvienam iš naudotojų. Tad tik suprasdami unikalius vartotojų poreikius galime spręsti apie tinkamiausią OS kiekvienam naudotojui ir šiandien visos operacinės sistemos yra savaip išskirtinės“, – argumentuoja ekspertė.

 

Mitas Nr. 10. Naršant „incognito“ režimu esame visiškai nepastebimi 

„Vos įvairiose informacijos naršymo programėlėse pasirodė galimybė įsijungti „incognito“ režimą, atsirado manančių, kad jis visiškai mus apsaugo ir niekas nesužinos, kur naršome. Realybėje, šis režimas tiesiog leidžia nesekti mūsų naršymo istorijos, tad aplinkiniai nežinos, kur naršėme ar ko ieškojome. Kita vertus, tiek svetainės, kuriose lankysimės, tiek mūsų interneto tiekėjas šią informaciją matys ir žinos, tad „incognito“ režimą verta naudoti protingai“, – apibendrina U. Eidžiūnaitė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kodėl alergologo konsultacija reikalinga kiekvienam profilaktiškai?

Gera gyventi sveikai ir laimingai, tačiau toli ne kiekvienas gali džiaugtis tokia prabanga. Žinoma, skyrus užtekinai dėmesio savo sveikatai dažniausiai gero gyvenimo kokybė pasiekiama gana greitai, tačiau siūlome nepamiršti, kad skirti dėmesio reikia ne tik internetu skaitant straipsnius, tačiau taip pat ir reguliariai lankantis pas medikus.   Šiuo metu labai dažnas skundžiasi įvairiomis alergijomis, kurias dažniausiai sukelia maistas. Affidea imunologai tikina, kad reguliariai lankytis pas medikus apžiūrai dėl alergijų – verta. Apie tai kalbamės su alergologu-imunologu. Bet kokia alergija –

Viskas, ką reikia žinoti apie čiužinius

Čiužinys yra bene vienas iš dažniausiai naudojamų daiktų namuose. Nuo jo priklauso ir mūsų laimė bei gyvenimo kokybė. Tačiau kai pradedi ieškoti sau tinkamo miego palydovo, paaiškėja, kad ne viskas taip paprasta. Ką reikia žinoti apie čiužinio medžiagas? Renkantis čiužinį, rekomenduojama atkreipti dėmesį į medžiagas, iš kurių susideda čiužinio šerdis, nes jos lemia čiužinio kietumą, jo pritaikomumą prie kūno ir kitas savybes. Šiuo metu yra šiūlomas platus čiužinių asortimentas, įskaitant viskoelastinius, poliuretano putos ir spyruoklinius čiužinius su lateksu, kokosų, arklių

Arkivyskupas G. Grušas išrinktas Europos vyskupų konferencijų tarybos pirmininku

2021 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas Gintaras Linas Grušas išrinktas naujuoju Europos vyskupų konferencijų tarybos (CCEE) pirmininku. Jį išrinko Europos vyskupų konferencijų pirmininkai, susirinkę į plenarinę asamblėją Romoje. Arkivyskupas Gintaras Linas Grušas, kuriam rugsėjo 23 d. sukako 60 metų, CCEE pirmininko poste pakeičia italų kardinolą Angelo Bagnasco, vadovavusį šiai organizacijai nuo 2016 iki 2021 metų. Plenarinės asamblėjos Romoje metu išrinkti ir du nauji CCEE vicepirmininkai: Liuksemburgo arkivyskupas Jean-Claude Hollerich ir Tarptautinės šventųjų Kirilo ir Metodijaus vyskupų konferencijos Belgrade pirmininkas vyskupas Ladislav

Saulių Bukantą – į „Auksinės krivūlės riterius“

Šilutės r. savivaldybės taryba svarstys, ar teikti Rusnės bendruomenės „Rusnės sala“ pirmininko Sauliaus Bukanto kandidatūrą Lietuvos savivaldybių asociacijos apdovanojimui „Auksinės krivūlės riteris“. Šis apdovanojimas teikiamas Savivaldos dienos proga. S. Bukantas Rusnės bendruomenės „Rusnės sala“ pirmininku išrinktas 2017 m. Jis  organizuoja įvairius renginius, į įvairias iniciatyvas įtraukdamas įvairaus amžiaus bendruomenės narius. Savo dideliu noru ir užsidegimu prisidėjo prie naujų bendruomenės namų įkūrimo ir atidarymo šventės. Uostadvario kaime įrengė vaikų žaidimų aikštelę, prisidėjo išleidžiant Stasio Mėlinausko knygą „Rusnė Šaktarpio skaitiniai“, kartu su

Taip pat skaitykite