Popierinė žiemos pasaka Ramučiuose

Gruodžio 1 dieną Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Ramučių filiale vyko edukacinis užsiėmimas „Popierinė žiemos pasaka“, skirtas nacionalinei akcijai „Knygų Kalėdos“. Užsiėmimą vedė ir savo kūrybinius darbus pristatė tautodailininkė, knygų autorė Teresė Lorenčienė.

Lapkritis užleido vietą gruodžiui, dienos trumpėja, šis laikas pokyčių atneša ne tik gamtai, bet ir sielai. Advento ramybė ir susikaupimas veda į didžiąją šventę –  Kalėdas. Jau aštuntą kartą akcija „Knygų Kalėdos“ kviečia dovanoti knygas Lietuvos bibliotekoms.

Ramučių bendruomenės moterys ir jaunieji bibliotekos lankytojai Ramučių bibliotekoje grožėjosi Teresės Lorenčienės sukurtais kalėdiniais atvirukais, prakartėlėmis. Dalyviai mokėsi, kaip iškarpyti snaigę, kuri būtų graži, nepakartojama, nes ir gamtoje nėra identiškų snaigių.

Muzikavimu visus džiugino tautodailininkės vyras Erikas Lorenčas. Vėliau užsiėmimo dalyviai džiaugėsi savo kūrybos vaisiais, nutarė snaigėmis ir girliandomis papuošti biblioteką.

Tautodailininkė Teresė Lorenčienė pasakojo vaikystės prisiminimus apie adventą, Kūčias, Kalėdų laukimą. Jos vaikystės laikais Kūčių stalas nebūdavo taip gausiai nukrautas valgiais, svarbiausi patiekalai – kalėdaitis ir mamos kepta šventinė duona. Viešnia paskaitė savo kūrybos eilėraščių iš knygos „Mes karpome, vaidiname, deklamuojame“.

Visiems užsiėmimo dalyviams tautodailininkė dovanojo savo karpinių, vaikai gavo ir autorės knygelių. Teresei Lorenčienei palinkėta kūrybinės sėkmės, padėkota už mokymus.

Susirinkusiems smagu buvo pabendrauti prie arbatos puodelio. Bibliotekininkė susitarė su tautodailininke dėl karpinių  parodos, kurią bibliotekos lankytojai galės pamatyti 2019 metais.

 

 

Raimonda Lomsargytė,
Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos
Ramučių filialo bibliotekininkė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorija. II dalis

Šilutės etnografinio muziejaus įkūrimas Po H. Šojaus mirties 1937 m. dvarą ir jame įkurtą muziejų paveldėjo anūkas Verneris Šojus. Priartėjus karo frontui, 1944 m. rudenį jis su šeima pasitraukė į Vakarus, palikęs dvarą likimo valiai. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (1944 m. spalio 9 d.) Šilutę užėmę Raudonosios armijos daliniai apsistojo dvare, daugelis muziejaus eksponatų dingo arba buvo sunaudoti „karo reikmėms“. Frontui pasitraukus, Šilutės vykdomojo komiteto pirmininku buvo paskirtas klaipėdiškis Horstas Toleikis. Jis 1945 m. vasario 19 d. pavedė savo pusbroliui

Kokia Lietuvos investicija – „kiečiausia“?

Sausio 11 d. Šilutėje lankėsi žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Į susitikimą Savivaldybėje susirinko daug ūkininkų, žemės ūkio įmonių bei su žemės ūkio veikla susijusių įstaigų, organizacijų atstovų. Svečio palydoje taip pat buvo dešimtys ministerijos, Nacionalinės mokėjimų agentūros specialistų, Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų. Anot Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, tiek žmonių į susitikimą su ministru anksčiau nėra buvę susirinkę, net kai švietimo ir mokslo ministrė buvo atvykusi. „Žemės ūkis lenkia…“ – apibendrino meras. Kalbą ministras G. Surplys pradėjo

Padėkos vakaras Švėkšnoje

Švėkšnoje tapo įprasta, kad naujų metų pradžioje seniūnas Alfonsas Šeputis sukviečia aktyvius ir geradariškais darbais garsius švėkšniškius bei jų draugus į Padėkos vakarą. Sausio 11-osios vakare į tokią šventę Tradicinių amatų centre sugužėjo pilnutėlė salė žmonių. Atvyko Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, kraštietis Aldas Kliukas, kurio vadovaujama UAB „Pamario restauratorius“ atkuria Švėkšnos žydų sinagogą, baisoka išvaizda ilgai žmones gąsdinusį pastatą. Suplanuota tvarkyti pastato perdangą, stogą, restauruoti mūro sienas, atkurti autentišką fasadą, langus, duris, lauko

„Tegul Sausio 13-osios aukos mums primena…“

Šiemet sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena – išpuolė sekmadienį. Šią valstybinę šventę būrys šilutiškių paminėjo Šventojo Kryžiaus katalikų bažnyčioje. Šventės proga centrinėje miesto gatvėje trispalvės kažkodėl neplazdėjo… Šv. Mišių pradžioje klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius pranešė, kad ši diena yra Kristaus krikšto šventė. Simboliška, kad kartu pagerbiami ir Lietuvos laisvės gynėjai: „1991 metų sausio 13-ąją mūsų broliai ir seserys buvo pakrikštyti kraujo krikštu, kada apsisprendė nusimesti nelaisvės grandines…“ Kartu su klebonu šv. Mišias aukojo šios bažnyčios vikaras Viktoras Daugėla. Po