Šilutės rajono mokyklose šiuo metu mokosi 5020 mokinių, rugsėjį tikimasi sulaukti 4887. Kiek jų susės į suolus, paaiškės po rugsėjo 1-osios. O gal rugpjūčio viduryje? Kas žino, kada beprasidės naujieji mokslo metai, nes užmojis ilginti juos pora savaičių –
tebesvarstomas.

Mokinių folkloro kolektyvai ir dabar dažnai koncertuoja.

Linksmoji gaida
Rugsėjo 1 d. uždrausta prekiauti alkoholiu. Jeigu savivaldybės ar net mokyklos rinksis, kada pradėti ar užbaigti mokslo metus, juos pailginus pora savaičių, gal su mokyklų skambučiais vėl skambės ir buteliai?
Tokia būtų linksmoji rimtos temos dalis. Kur kas svarbesnis klausimas, kaip gyvena ir ištveria politikos skersvėjus tų tuštėjančių Pamario krašto mokyklų bendruomenės?
Naujausia žinia: mokyklose turi būti privalomos etnologijos pamokos, kurias vestų šios specialybės pedagogai. O juk dar 2012 m. švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patvirtino etninės kultūros bendrąsias programas: tik rinkitės, tik mokykitės. Kas draudė? Galbūt prievarta pasiteisins labiau, tik yra nedidelė kliūtis, – rodos, tik vienas universitetas ruošė etnologus, kurių nebežada ruošti…
Šilutės r. savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Birutė Tekorienė patvirtino, kad etnologija, etnokultūra mokyklose yra pasirenkamasis dalykas, tačiau etnologijos mokytojų nėra. Nuo vaikų darželių iki gimnazijų – visose rajono švietimo įstaigose yra liaudies šokių, folkloro kolektyvų, ansamblių, dramos būrelių, veikia gausybė įvairių būrelių, švenčiamos Užgavėnės, Kalėdų, Velykų, Atvelykio šventės, puoselėjamos senosios tradicijos, primenami papročiai ir t. t. Nė vienoje mokykloje vaikai ar jaunimas varu nevaromi domėtis etnologija, tačiau besidominčių netrūksta.
Sugrįžkime prie politinių skersvėjų nešamų žinių, kurios iš Vilniaus vis skrieja į mokyklas.
Į pirmą klasę – nuo šešerių metų. Pasakyta, tik neaišku, kada taip bus?
Mokyklose ruošti krašto apsaugos rezervą. Kada, kaip, kur?
Švietimo įstaigos direktoriui – tik dvi darbo kadencijas, po to – konkursas. 2019-2021 metais švietimo įstaigų vadovai turi būti pakeisti. Taškas.
Vaikams ir senjorams – nemokamas valstybės teatrų ir muziejų lankymas. Ar jau? Universitetų – mažinti. Abiturientui – nežinomybė. Viena aišku: ikimokyklinukai tautinių rūbų dovanų nebegaus, kaip buvo žadėjęs vienas vadas.
Rimtai apie mokslus
B. Tekorienė abejoja, ar dviem savaitėmis ilgesni mokslo metai atneš didelių permainų, jeigu nebus keičiama mokymo programų. Mokymo turinys ir kokybė – tai dabar turėtų rūpėti labiausiai. Galbūt nuo to ir reikia pradėti? Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė televizijos reportažuose akcentuoja, kad bendruomenės, savivaldybės turės spręsti, kada mokslo metus pradėti ir kada užbaigti. Tačiau tas dvi pridedamas savaites mokyklos esą galėtų skirti pažintinei bei ugdomajai veiklai. Verta suklusti. Žygiai į gamtą, susitikimai, ekskursijos, išvykos? Ar tik toks mokslo metų ilginimo tikslas?
B. Tekorienė priminė, kad mokiniai turi ketverias atostogas: rudens, žiemos kalėdines, pavasario velykines ir vasaros. Jeigu mokslo metai ilginami, kad mokiniai daugiau išmoktų, nebūtų skubos dėstant dalykus, būtų mažiau namų darbų, galbūt mokslo metus verta pradėti rugpjūčio viduryje?
B. Tekorinės nuomone, svarbu išklausyti mokyklų bendruomenių nuomonę, jų argumentus. Viena aišku, kad mokslo metų pradžia Šilutės rajono mokyklose turėtų būti tą pačią dieną. Ši diena yra šventė mokytojams, mokiniams ir jų tėvams. Nepamokinei veiklai per mokslo metus yra skirta 10 dienų, jos ir tenka išvykoms, ekskursijoms ir t. t. Jeigu pailginus mokslo metus padaugėtų pamokų, mažėtų mokymosi krūviai ir namų darbų, ko gero, net ir mokinių tėvai suprastų to naudą.
Kaip parankiau mokytojui, to dar niekas neklausia, nors galima nuspėti. Per mokinių atostogas nereikia vesti pamokų.
Palyginimai
Lietuvoje pradinių klasių mokiniai per metus mokosi 32 savaites, vyresniųjų klasių mokiniai – 34 savaites. Europos Sąjungoje mokslo metai vidutiniškai trunka 37-40 savaičių. Europos Sąjungos statistikos duomenimis, Lietuvoje mokiniai mokosi trumpiausiai, o atostogauja – ilgiausiai, namų darbų gauna daugiausiai. Ilgiau už lietuvius atostogauja Graikijos, Portugalijos ir Trukijos moksleiviai. Tačiau namų darbams paruošti Lietuvos mokiniai per savaitę skiria 6,7 valandos – tai vienas iš didžiausių skaičių Europoje. Palyginus su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, pagal namų darbams skiriamą laiką Lietuvos mokinys patenka į pirmaujančiųjų ketvertuką.
Pavyzdžiui, 2015-2016 mokslo metais dalykų dėstymo laikas Danijoje sudarė 1051 val., Nyderlanduose – 940, Liuksemburge – 924, Estijoje – 661, Latvijoje – 598, Lietuvoje – 552, valstybių sąrašo gale po Lietuvos beliko Rumunija – 501 ir Bulgarija – 469.
Penkiolikmečiai 2015 m. vidutiniškai per savaitę namų darbams atlikti skyrė: Italijoje – 8,7 val., Rumunijoje – 7,3, Estijoje – 6,9, Lietuvoje – 6,7, Lenkijoje – 6,6, Latvijoje – 6,2, Slovakijoje – 3,2, Čekijoje – 3,1, Suomijoje – 2,8 val.
Švietimo ir mokslo ministerija, remdamasi šia Europos statistika, siūlo kelis mokslo metų prailginimo variantus: ilgiau mokytis birželį, mokslo metus pradėti rugpjūtį ar leisti rinktis mokyklai, kada jai pradėti ir kada baigti mokslo metus pagal nustatytą mokslo dienų skaičių.
„Dabar Lietuvos mokinių pasiekimai prastėja, atsilieka nuo kitų šalių, daug praleidžiama pamokų, ugdymo turinys sudėtingas, o jį išdėstant per gana trumpus mokslo metus mokiniai patiria nemažą įtampą. Pailginus mokslo metus, ugdymo turinį būtų galima išdėstyti tolygiau, mokiniams būtų skiriama mažiau namų darbų. Trumpiau atostogaudami vasarą, daugelis prasmingiau praleistų laiką mokyklose“, – pranešime spaudai skelbia ministrė Jurgita Petrauskienė.
Tarptautiniai tyrimai rodo, kad Lietuvos mokinių žinios yra prastokos, o štai Estijos vaikai ir jaunimas pagal žinias atsidūrę geriausiųjų dešimtuke. 2015 m. tirtas matematikos raštingumas Estijai garantavo 9 vietą, Lietuvai – 36, pagal skaitymo gebėjimus Estija – 6, Lietuva – 36, pagal gamtos mokslų žinias Estija – 3, Lietuva – 38.
Beveik visose diskusijose mokinių, jų tėvų atstovai turi vieną reikalavimą: atnaujinti mokinių mokymo programas bei metodus. Gal nuo to pradėjus, kitaip būtų vertinamas ir mokslo metų ilginimas?

Stasė SKUTULIENĖ