Politikai menkai tesidomi Šilutės perspektyvomis

Šilutės politikai mėgsta viešai pakalbėti apie būsimus statinius, projektus, privatizuojamus objektus ir statybvietes, tačiau galimybe sužinoti, kaip Šilutė galėtų atrodyti ateityje, pasinaudoti neskubėjo. Specialiai iš Vilniaus atvykę ir Šilutės miesto vandens turizmo bei Šilutės miesto neužstatytų teritorijų formavimo specialiųjų planų koncepcijas pristatę architektai bendravo tik su keliais kolegomis ir Savivaldybės administracijos darbuotojais bei Savivaldybės meru Vytautu Laurinaičiu ir Tarybos nariu Steponu Kazlausku.

Šilutės vandens turizmo ir Šilutės miesto neužstatytų teritorijų formavimo specialiųjų planų koncepcijos aptarime tedalyvavo keli žmonės.

Šilutės vandens turizmo ir Šilutės miesto neužstatytų teritorijų formavimo specialiųjų planų koncepcijos aptarime tedalyvavo keli žmonės.

Šilutės miesto vandens turizmo bei Šilutės miesto neužstatytų teritorijų formavimo specialiuosius planus rengia UAB „Urbanistika“. Į Šilutę atvyko šios įmonės atstovai Linas Naujokaitis ir Alicija Grigūnienė. Specialiųjų planų kūrėjai iš karto perspėjo, kad darbas tėra įpusėtas, tad dabar būtų geriausia proga išsakyti pastabas, siūlyti, ką reikėtų keisti.
Pristatydami Šilutės vandens turizmo specialiojo plano metmenis, autoriai visą savo dėmesį skyrė Šyšos akvatorijai. Nuo Šilutės mažųjų laivų uosto iki pat užtvankos ties AB „Biofuture“ gamykla. Visą upės atkarpą jie suskirstė į tris vandens turizmo plėtros centrus. Jie galėtų būti prie uosto, ties miesto parku ir prie užtvankos.
Koncepcijos autorių manymu, reikėtų įrengti daugiau vietų mažiesiems laivams švartuoti, galėtų atsirasti daugiau vandenyje plaukiojančių statinių, pavyzdžiui, restoranų, kavinių ar gyvenamųjų namų, o vieta ties užtvanka galėtų būti skirta mažam viešbutėliui, ar aikštelei su vietomis palapinėms statyti.
Iš Vilniaus atvykusių projektų autorių idėjomis suabejojo Steponas Kazlauskas: „Nesame Ispanija, kur ilgai būna gražūs orai. Parodyti kažko taip pat nedaug turime. Dvi-trys dienos ir Šilutėje nebėra ką veikti. Šilutės uoste laisvų vietų dar užtenka. Viešbučiai – pustuščiai. Sunku įsivaizduoti, kas galėtų investuoti savo pinigus į Šilutės vandens turizmo infrastruktūrą“.
Po nedidelių diskusijų apie vandens turizmą svečiai pasiūlė aptarti, kaip ir ką Šilutėje derėtų statyti. Neužstatytų teritorijų specialusis planas leidžia nuspręsti, kokias vietas palikti parkams, skverams, rekreacijai, o kokias užstatyti. Specialusis planas gali padėti apsispręsti, ką reikėtų daryti dabar, kai Šilutė įtraukta į Lietuvos Respublikos tikslinių vietovių sąrašą ir turime galimybę sulaukti 30-40 milijonų litų investicijų miesto infrastruktūros plėtrai.
Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojo – vyriausiojo rajono architekto Edmundo Benečio nuomone, labai apmaudu, kad specialiųjų planų koncepcijos tesulaukė labai mažai politikų dėmesio, nes dabar tinkamiausias metas susipažinti su architektų siūlomais planais ir pateikti savo minčių apie galimą tolimesnę Šilutės raidą.
Su specialiųjų planų metmenimis rajono politikai dar bus supažindinti Savivaldybės tarybos komitetų posėdžiuose ir turės nuspręsti, ar svarstyti siūlomą koncepciją Tarybos posėdyje.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nelieka gimnazijos skyriaus Kintuose

Tokį sprendimą priėmė Šilutės rajono savivaldybės taryba. Šilutės pirmoji gimnazija turėjo Kintų skyrių, kurio nuo rugpjūčio 31 d. nelieka. Tad Savivaldybės taryba patvirtino naują šios gimnazijos struktūrą, kai nutraukiamas vidurinio ugdymo programos vykdymas Kintų skyriuje, kurio nebelieka, taip pat pritarė atnaujintiems gimnazijos nuostatams. Pokyčių atsiranda dėl naujų teisės aktų. Tokiems pokyčiams pritarė gimnazijos bendruomenė, gimnazijos Taryba, visus dokumentus Savivaldybei pateikė gimnazijos direktorė Laima Spirginė. Belieka pridurti, kad Kintuose skyriaus nelieka, nes trūksta mokinių. Nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. Kintų

Ar Šilutės rajone bus apgyvendinta nelegalių migrantų?

To pasiteiravome Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Virgilijaus Pozingio. „Iš Vidaus reikalų ministerijos buvo klausimų, ar galėtume priimti nelegalių migrantų, buvo tokių siūlymų. Tačiau atsakymas toks: mes neturime kur jų įkurdinti, tam nepasiruošę. Nėra tam tinkamų pastatų“, – sakė V. Pozingis ir pridūrė, jog tam reikia ne tik pastato, žinoma, aptverto, su apsauga visą parą. Esą tektų tuos pastatus sutvarkyti, kad būtų sąlygos gyventi: reikia sanitarinių sąlygų, pagaliau lovų ir viso kito, stalų, kėdžių, o dar maitinimo organizavimas… „Yra Vyriausybė,

Rusnėje paminėtos 150-osios Hermano Kalenbacho gimimo metinės

Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis savaitgalį lankėsi Rusnės saloje, kur vietiniai gyventojai ir ambasadoriai iš įvairių pasaulio šalių susirinko paminėti Hermano Kalenbacho 150-ųjų gimimo metinių. Tądien įteiktas ir išskirtinis apdovanojimas „Už nuopelnus Lietuvos ir Indijos draugystei”. Šiemet juo apdovanotas Indijos kilmės garbės konsulas Lietuvoje, Hermano Kalenbacho gyvenimo tyrinėtojas, biografas, įvairių kultūros projektų vadovas, mokslininkas iš Izraelio p. Shimon Lev. „Smagu kiekvienais metais dalyvauti ir stebėti vis pilnėjančias gretas taip jau vadinamame „Šeimos susiėjime”. Renginio metu labai jaučiamas visų šalių

Liudo Dovydėno premijai pasiūlytas ir šilutiškis Dovydas Pancerovas

Šilutėje užaugęs, gimnaziją baigęs Dovydas Pancerovas spėjo išgarsėti kaip žurnalistas, tačiau yra išleidęs ir knygų. Žymaus XX amžiaus rašytojo Liudo Dovydėno premijai, kuria apdovanojamas geriausio naujo lietuviško romano autorius, šiemet pristatyti penki kandidatai: Rugilė Audenienė už romaną „Vojago“ (Aukso žuvys, 2020) – pasiūlė leidykla „Aukso žuvys“; Liutauras Degėsys už romaną „Lengva nebus“ (LRS leidykla, 2020) – pasiūlė Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka; Rimantas Kmita už romaną „Remyga“ (Tyto alba, 2020) – pasiūlė leidykla „Tyto alba“; Dovydas Pancerovas už romaną

Taip pat skaitykite