Poledinės žūklės varžybos

Pagėgių savivaldybės Krakeniškių kaime, ant Nemuno senvagės ledo, Pagėgių rinktinės pasieniečių surengtose poledinės žūklės varžybose nugalėjo Bardinų užkardos komanda. Toks renginys organizuotas pirmą kartą.

Poledinės žūklės varžybose iš viso varžėsi 9 komandos – pareigūnai ir valstybės tarnautojai iš Pagėgių rinktinės štabo, Kriminalinės žvalgybos skyriaus, Vileikių, Plaškių, Bardinų, Specialiosios paskirties, Viešvilės, Rociškių bei Kudirkos Naumiesčio užkardų.

Varžybos vyko pagal mėgėjiškos žūklės taisykles, dalyviai žvejybai galėjo naudoti bet kokius augalinius ir gyvulinius masalus ir pašarus, išskyrus gyvas žuveles. Žvejai negalėjo žūklauti arčiau nei 5 metrai iki kito žvejo pažymėtos eketės.

Po keturių valandų teisėjai ėmėsi sverti laimikį, o renginio dalyviai su apetitu kirto karštą kopūstienę, kurią išvirė Bardinų užkardos darbuotojos.

Paaiškėjo, kad Pagėgių rinktinės poledinės žūklės entuziastai iš ekečių ištraukė 25,1 kg žuvies.

Komandinėje įskaitoje nugalėjo Pagėgių rinktinės Bardinų užkardos komanda. Jos nariai Egidijus Dambrauskas, Arūnas Jucius ir Marius Gagys sugavo 8,440 kg žuvies.

Antra vieta atiteko Viešvilės užkardos atstovams Gintarui Slivinskui, Dariui Tribuišiui ir Remigijui Kosenkai, sugavusiems 3,720 kg žuvies. Trečia – Kriminalinės žvalgybos skyriaus komanda, sugavusi 3,260 kg žuvies. Jos garbę gynė Mindaugas Noreikis, Rimas Ubartas ir Andrius Čiulkovas.

Asmeninėje įskaitoje nepralenkiamas buvo Bardinų užkardos žvejys E. Dambrauskas. Jis ištraukė 3,98 kg laimikio. Didžiausią žuvį sugavo kitas Bardinų užkardos komandos narys – A. Juciui užkibusi raudė svėrė 360 g.

Komandinių ir asmeninių varžybų nugalėtojus bei prizininkus Pagėgių rinktinės vadas Rimantas Timinskis apdovanojo diplomais ir rėmėjų įsteigtais prizais. Bardinų užkardos komandai taip pat atiteko poledinės žūklės varžybų pereinamojo taurė.

VSAT Viešųjų ryšių vyresnioji specialistė Asta Šimkuvienė

Hits: 77

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Geriausia dovana mokyklai – knygos

Šilutės rajone mokyklas baigusieji, pasirinkusieji savo gyvenimo ir jau nemažai juo nuėjusieji, pasiekusieji ne tik mintyse saugo šviesų savosios mokyklos paveikslą. Jie ir jų sutuoktiniai kartais į savo mokyklą sugrįžta su dovanomis. Štai į Vainuto gimnazijos istoriją su dėkingumu įrašyti Nijolė ir Valdas Petrauskai. Nijolė 1961 m. baigė tuometinę Vainuto vidurinę mokyklą, ji dirba redaktore. Jos vyras Valdas – vertėjas, verčia knygas iš anglų, prancūzų, italų, lenkų, ispanų, švedų, portugalų kalbų. V. Petrausko vertimo žanrai: proza, drama, poezija. Vertėjas gimė

Naujausiuose pašto ženkluose – nykstantys pilkasis ruonis ir lūšis

Lietuvos paštas penktadienį Išleidžia Lauros Aleknavičiūtės kurtų pašto ženklų seriją „Europa. Nykstanti nacionalinė laukinė gamta“. Serija sudaryta iš dviejų pašto ženklų. Abiejų ženklų nominalas – po 0,75 Eur, tiražas – po 22 000 vnt. Kartu su pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyksta Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8. Viename iš pašto ženklų pavaizduotas pilkasis arba kitaip dar žinomas kaip ilgasnukis ruonis. Lotyniškasis ilgasnukio ruonio pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „maža

Šilutės pirmajai gimnazijai sukako 103 metai

Ypatingas balandis Šilutės pirmajai gimnazijai: balandžio 16 d. vadinama šios mokyklos gimtadieniu. Tokia žinia gimnazijos interneto svetainėje pasidalino istorijos mokytoja Laima Toliušienė. 1918 m. balandžio 16 d. Princo Joachimo gatvėje (dabar – Lietuvininkų g. 20) savo veiklą pradėjo Šilokarčemos realinė gimnazija – licėjus. Mokytoja Laima Toliušienė rašo: „Turtingą istoriją turime: susikūrę Vokietijos imperijos laikais, suklestėjome Lietuvos Respublikos laikotarpiu, išgyvenome nacių, sovietų diktatūras, gimnazijos statusą susigrąžinome nepriklausomoje Lietuvoje. Šiandien mokomės gražiame gimnazijos pastate, pastatytame tarpukario Lietuvos Respublikos laikais (1930 m.).“ Jeigu

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Taip pat skaitykite