Pokyčiai darželiuose ir mokyklose nuo rugsėjo

Visi jau nekantriai laukiame rugsėjo. Kaip visada, mokyklose ir darželiuose – nemažai pasikeitimų, o tarp jų ir maitinimo srityje. Pagrindinius vaikų maitinimo pokyčius mokymo įstaigose apžvelgia sveikatai palankios vaikų mitybos iniciatorė, knygos „Sveikatai palankus technologinių kortelių ir valgiaraščių rinkinys“ autorė, maisto technologė Raminta Bogušienė.

Praeitą savaitę daug diskusijų sukėlė nauji reikalavimai dėl pieno produktų vaikų mityboje. Šį klausimą iškėlėme, nes vaikams reikalingas ne tik kalcis, bet ir kiti vitaminai bei mineralinės medžiagos, o kalcio vaikai gauna ne tik iš pieno, jogurto ar varškės, bet ir iš kitų maisto produktų. Nors sveikoje mityboje, sveikam žmogui pienas ir jo produktai buvo ir bus rekomenduojami, ypač rauginti, tačiau ne jų perteklius. Todėl, naudojant pakankamą kiekį pieno ir jo produktų kituose patiekaluose, siūlome nereikalauti vaikams tą dieną papildomai duoti pieno ar jo produktų.

Į darželius nuo rugsėjo – jokių užkandžių

Vaikai darželiuose dažnai nevalgo jiems patiekiamo maisto. Kodėl taip nutinka? Jei prieš pietus vaikai užkandžiauja – valgo sausainius ar saldainius, po to nevalgo nei sriubos, nei salotų. Nes saldumynai gadina natūralų skonio suvokimą ir sveikas maistas vaikui tampa neskanus. Blogiausia, kad vaikas negauna maisto medžiagų – tik menkavertes kalorijas. Todėl įstatyme nurodytų produktų neštis nebebus galima. Tėveliai galės įdėti vaikams uogų, vaisių, daržovių ar kitų sveikatai palankių produktų.

Su šiuo įsakymu mokyklose turėtų būti peržiūrėti užkandžių automatai ir bufetai su menkaverčiais gardumynais, nes apribotas desertų, konditerinių gaminių cukrų kiekis iki 16 g/100 g, gėrimuose cukrų ne daugiau kaip 5 g/100 g, o tarp saldiklių negali būti netgi net steviolio glikozido (E960), kuris dažnai sutinkamas gėrimuose be cukraus. Jei mokykla norės pardavinėti šaltus užkandžius, ji turės tai raštiškai suderinti su tėvelių atstovais.

Mokyklose vaikams turi būti sudaryta galimybė laikyti ir maitintis tą dieną iš namų atsineštu maistu. Tėveliai turės atidžiau stebėti priešpiečių turinį, kad maistas būtų ne tik saugus, bet ir kokybiškas, nebūtų draudžiamų maisto produktų su iš dalies hidrintais riebalais, per dideliu cukraus kiekiu. Negalima vaikams dėti saldainių, šokolado, pieno produktų ar konditerinių gaminių su glaistu, rūkytų mėsos ar žuvies gaminių, traškučių, kramtomosios gumos.

Pietums – tik subalansuoti patiekalai

Pica, populiariausias mokyklos pietų patiekalas, nėra priskiriamas sveikai mitybai. Todėl, su nauju teisės aktu, vaikai mokyklose, tikėtina, nebegaus picų. Pietums turės būti patiekiami tik subalansuoti patiekalai, kuriuose bus ne tik baltymai, riebalai, angliavandeniai, bet ir vitaminai bei kitos vertingos maistinės medžiagos. Nuo šiol per pietus vaikai gaus mėsos, bent kartą per savaitę žuvies, net tris kartus per savaitę darželiuose pietums ar vakarienei ankštinių daržovių, o trečdalį pietų patiekalo turės sudaryti daržovės darželiuose ir mokyklose.

Sriubos kultas nyksta

Vaikas, mokykloje pavalgęs sriubos, antro patiekalo jau nebenori. Nuo šiol sriubos bus tiekiama mažiau – vos pusė stiklinės (100-150 ml). Ir nesvarbu tau 1 ar 18 metų. Nes svarbu, kad vaikas valgytų kuo įvairiau, gautų visų reikalingų maistinių medžiagų. Taip pat siekiama sumažinti maisto švaistymo problemą. Galima pietums tiekti tik antrą patiekalą, o sriubą vaikams siūlyti papildomo maitinimo metu.

Mažiau bulvių, nebus saldintų gėrimų

Įstatymu apribotos bulvės ir jų patiekalai, nes krakmolo turintys produktai apsunkina virškinimo sistemą, nukenčia maisto įvairovė. Bulvių plokštainis, cepelinai galės būti tiekiami, tik retai ir be spirgučių padažo. Vaikų taip mėgstamos bulvės nėra uždraustos, išskyrus bulvių traškučius ir fri bulvytes, tačiau apribota, kad bulvės darželiuose prie karšto patiekalo galės būti valgomos ne dažniau kaip tris kartus per savaitę. Virtų bulvių patiekalai – ne dažniau nei kartą per savaitę, o tarkuotų bulvių – ne dažniau kaip kartą per dvi savaites. Bulvių patiekalai negali būti su riebiais padažais, tik su liesesniais jogurtais, pomidorų padažu.

Nei saldinti kompotai, nei saldintos arbatos, nei sultys nebus tiekiami su patiekalais, išimtis galima taikyti priešpiečiams ar pavakariams prie užkandžių, tik gėrimuose ribojant cukrų kiekį iki 5 g/ 100 g. Šis reikalavimas priimtas siekiant sumažinti cukraus suvartojimą, atpratinti nuo saldintų gėrimų ir todėl, kad geriant saldintus gėrimus su maistui trikdomas virškinimas. Geriausias gėrimas vaikams – vanduo, nesaldinta arbata.

Mažiau cukraus, druskos, daugiau skaidulinių medžiagų

Nuo rugsėjo maisto produktai mokymosi įstaigose turės būti tiekiama atsižvelgiant į nustatytus cukraus ir druskos bei skaidulinių medžiagų kiekius. Duona mokymosi įstaigose turės atitikti net tris kriterijus: cukrų kiekis ne didesnis nei 5 g, druskos ne daugiau nei 1 g, o skaidulinių medžiagų – ne mažiau nei 6 g šimte gramų. Pagal šį reikalavimą, vaikams negalima bus tiekti saldžių sausų pusryčių – leidžiamas cukraus kiekis iki 16 g/ 100 g. Galime pasidžiaugti, kad vaikai jau nebebus „užkemšami“ tuščias kalorijas turinčiais batonais. Taip pat vaikų meniu pradings ir saldinti jogurtai, kurių cukraus kiekis neturės viršyti 10 g/ 100 g, o kiekvienais mokslo metais bus mažinama po 1 g pridėtinio cukraus jogurtuose, kol pasieks 5 g/100 g. Sveikatai palankios mitybos specialistė Raminta Bogušienė pataria tėvams skaityti produktų etiketes ir rekomendacijų laikytis taip pat ir namie. Nes perteklinis cukraus, druskos kiekis mityboje ne tik kenkia sveikatai, bet ir išderina natūralaus skonio suvokimą, todėl sveikas maistas tampa neskanus.

Daugiau daržovių, vaisių ir uogų

Rekomenduojama vaikams kasdien patiekti šviežių daržovių ir vaisių. Įstatymas rekomenduoja daržoves ir jų patiekalus tiekti pagal sezonus, pavyzdžiui, burokėlių sriubą rudenį, šaltibarščius – pavasarį. Daržovių salotos negalės būti maišomos su grietine, jos turėtų būti gardinamos šalto spaudimo nerafinuotais aliejais arba jogurtu. Mokyklose, jei vaikai valgys tik pietus, kasdien turės gauti ne tik trečdalį daržovių pietų lėkštėje, bet ir vaisių. Darželiuose vaisiai bus tiekiami bent kartą per dieną.

Į mokyklas atkeliauja pilno grūdo miltai

Nuo naujų mokslo metų, darželių ir mokyklų meniu negalės sudaryti vien manai, rafinuoti ryžiai, rafinuotų miltų makaronai ir kvietinių miltų gaminiai. Nuo šiol pirmenybė teikiama viso grūdo produktams. Vaikai turės valgyti kuo įvairesnes kruopas ar dribsnius, viso grūdo ruginę duoną, o makaronai taip pat bus sveikesni – iš kietųjų kviečių arba viso grūdo miltų.

Dešrelės – leidžiamos, valgomieji ledai – draudžiami

Įstatymas numato pirmenybę šviežiai, nešaldytai mėsai: paukštienai, triušienai, veršienai, jautienai, kiaulienai, avienai. Tačiau mokyklose ir darželiuose išlieka virti mėsos gaminiai. Džiugu nors tai, kad dešreles ar „daktarišką“ dešrą vaikai galės valgyti tik ne dažniau kaip kartą per savaitę. Vaikai mokyklose ir darželiuose nevalgys nei rūkytos dešros, nei rūkytos žuvies. Nuo vaikų stalo pranyks cukruoti vaisiai,  o auksinės razinos ir ryškiai oranžiniai abrikosai turės būti keičiami tamsiais – be sulfitų. Neliks glaistytų varškės sūrelių, kremu ar glajumi gardintų saldžių gaminių. Nebus galima tiekti ir valgomųjų ledų.

Jokio pridegusio maisto!

Apskrudę blynai, pridegę karbonadai – šalin iš lėkštės! Maisto pervirimas, perkepimas ir apskrudinimas – draudžiamas. Maistas turės būti gaminamas troškinant, verdant, ant garų ar orkaitėje, kad išsaugotume kuo daugiau vertingų maistinių medžiagų. Neliks Kijevo kotletų, karbonadų, nes džiūvėsėliais volioti ar barstyti kepti mėsos, paukštienos ir žuvies gaminiai nuo šiol bus draudžiami.

Darželiuose net 80 proc. visų per tris savaites patiekiamų patiekalų turės būti tausojantys, o mokyklose bent pusę tausojantys arba augaliniai. Jei ikimokyklinio ugdymo įstaigoje yra 3 maitinimai per dieną (15 per savaitę), tai iš jų 12 turi būti tausojantys, o 3 gali būti kitaip pagaminti patiekalai. Jei bendrojo ugdymo mokykloje organizuojami tik pietūs (iš viso 5 per savaite). 3 patiekalai turi būti tausojantys arba augaliniai, o du – kitaip pagaminti.

Tausojantis patiekalas – tai maistas, pagamintas maistines savybes tausojančiu gamybos būdu: virtas vandenyje ar garuose, troškintas, pagamintas konvekcinėje krosnelėje, keptas įvyniojus popieriuje ar folijoje. Anksčiau tausojantys turėjo būti ne mažiau kaip pusė pietų patiekalų. Tausojantiems patiekalams nepriskiriami tarkuotų bulvių patiekalai.

Daugiau augalinio maisto

Darželiuose vaikai kasdien turės gauti bent vieną patiekalą iš augalinės kilmės maisto produktų. Tai šaltas arba šiltas patiekalas, pagamintas be pieno produktų (sviesto, pieno, grietinės ir kt.), be kiaušinių, be mėsos, be žuvies – be jokio gyvūninės kilmės maisto. „Esame sudarę naujus, perspektyvinius valgiaraščius, kurie ne tik atitinka naujausius vaikų maitinimo reikalavimus, bet yra dar labiau pritaikyti mokykloms ir darželiams“, – pasakoja maisto technologė Raminta Bogušienė.

Nelieka margarino

“Vasaros pradžioje iškėliau klausimą apie tai, kad vaikų mitybos rekomendacijose buvo siūloma “sviestą kur įmanoma keisti margarinu”. Kiti sveikos mitybos specialistai bei gydytojai taip pat pasisakė už sviestą ir netrukus buvo priimtos įstatymo pataisos, kur tokio reikalavimo nebėra” – džiaugiasi Raminta Bogušienė, – “ nė viename VšĮ “Sveikatai palankus” valgiaraštyje margarinas nėra ir nebus naudojamas. Viliamės, kad aliejų, kuriuos siūloma naudoti vaikų maitinime, kokybė taip pat bus aiškiau reglamentuota, nors rengdami žaliavų specifikacijas ugdymo įstaigoms viešiesiems pirkimams iškeliame aiškius kriterijus, kad vaikus pasiektų kokybiški maisto produktai tarp jų ir aliejus.”

 

Mitybos specialistė ir VšĮ „Sveikatai palankus“ direktorė Raminta Bogušienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Pagėgių savivaldybės taryba. Nukraujavę valdantieji vis dar pirmauja: 9:8

Vasario 6 d. Pagėgių savivaldybės VI šaukimo  12-ajame posėdyje turėjo įvykti šios mažos savivaldybės valdžios perversmas. Taip buvo iš anksto paskelbta viename laikraštyje. Perversmas neįvyko, tiesa, pasikeitimų visokiausių radosi. 2020-uosius metus Pagėgių savivaldybė pradėjo netekusi Savivaldybės administracijos direktorės Jūratės Mažutienės – ji paliko šias pareigas pateikusi atsistatydinimo prašymą. Administracijai laikinai vadovavo direktoriaus pavaduotojas Virginijus Komskis. Sausio pabaigoje pasklido žinia, kad pasirašyta Pagėgių savivaldybės tarybos naujos valdančiosios daugumos sutartis. Skelbta, kad ją pasirašė E. Kuturio vadovaujamo visuomeninio rinkimų komiteto nariai Edgaras

Vytautas Jovaiša: „Mums nieko nestinga“

Taip sakė Šilutės miesto Garbės pilietis Vytautas Jovaiša, „Pamario“ paprašytas įvertinti pastaruosius Lietuvos Nepriklausomybės 30 metų, ir pridūrė: „Gyvename gerai“. Šilutės Garbės piliečiu V. Jovaiša paskelbtas 2018 m., o 2010 m. jo vadovaujamas Šilutės politinių kalinių ir tremtinių mišrus choras „Pamario aidas“ buvo apdovanotas garbingiausia Šilutės rajone „Sidabrinės nendrės“ premija. – Į jus kreipsiuosi ypač garbingu žodžiu – vadinsiu Mokytoju. Sakykite, Mokytojau, ką jums reiškia Vasario 16-oji? – tokia buvo pokalbio su Vytautu JOVAIŠA pradžia. – Per šią šventę mes

Premjeras ragina visuomenę iškelti trispalves

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis jau ne pirmus metus globoja trispalvės akciją „Lietuvos vėliava“ ir kviečia Lietuvos žmonės iškelti vėliavas ne tik per valstybines šventes. Artėjant vienai iš svarbiausių metų švenčių – Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, kaip ir praėjusiais metais, premjero iniciatyva bus keliama didžiausia Lietuvos trispalvė ant Vilniaus televizijos bokšto. Premjeras ragina Lietuvos žmonės išreikšti pasididžiavimą savo valstybe iškeliant vėliavas ir aktyviai įsitraukti į visą savaitę vyksiančius šventinius renginius. „Darniai ir nevaržomai plevėsuojančios vėliavos atspindi mus kaip stiprią ir vieningą

VMVT: atliekant patikrinimus dėl „Maximoje“ parduodamos šviežios mėsos, rasta trūkumų ir taršos

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), atlikusi prekybos tinklo „Maxima“ parduodamos šviežios mėsos ir pusgaminių patikrinimus, aptiko taršos bei užfiksavo atsekamumo trūkumų. „Atlikus patikrinimus galime konstatuoti, kad inspektoriai rado taršą, buvo nustatyta atsekamumo trūkumų. „Maxima“ nepateikė įrodančių dokumentų, kad atsekamumas tinkamas“, – žurnalistams pirmadienį sakė Valstybės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus pavaduotojas Mantas Staškevičius. „Tai yra 3 partijos mėsos, apie 20 tonų mėsos. (…) Tikrinant vienoje iš mėsos perdirbimo vietų, identifikavome, kad gauta mėsa ir pagaminamas produktas neatitinka. Vadinasi,