Poezijos gerbėjams – Birutės Morkevičienės „Būties namai“

Knygos autorė B. Morkevičienė.

Šilutiškė Birutė Morkevičienė, daug metų dirbusi tuometinės Traksėdžių pagrindinės mokyklos direktore, išleido poezijos knygą „Būties namai“. Naujos knygos sutiktuvės sutraukė į Šilutės F. Bajoraičio viešąją biblioteką daug miestelėnų bei svečių, skambėjo gitaros ir smuiko muzika, skaityti eilėraščiai iš naujos knygos bei naujausi, kurie galbūt pateks į kitą poezijos rinkinį.

Poezijos knygos „Būties namai“ įžangoje mokytoja Irena Arlauskienė rašo: „Jautriai išgyventa Birutės Morkevičienės poezija skatina susimąstyti ir apie savuosius būties namus, apie greta esančius. O gal kam nors tie kuklūs posmai padės pamatyti, kad visa, kas svarbu gyvenime, prasideda nuo įsižiūrėjimo, įsiklausymo į medį, į žolę, į dangų, kalbantį apie bėgantį laiką. Laiką, kuris, kad ir skubėdamas, išsaugo pačias gražiausias gyvenimo valandas, klosto prisiminimus, kuria žmogaus istoriją. O ji juk turi tęsinį…“
B. Morkevičienė dukroms Indrei ir Agnei skirtą 96 puslapių eilėraščių knygą suskirsto į 6 skyrius – kviečia pabūti „Po dangumi“, pasiklausyti „Minčių“, pabūti „Dviese“, „Su vaikų vaikais ir mokiniais“, „Su malda“ ir devynis eilėraščius skiria „Lietuvai“. Kas ji knygos autorei?
„…Smaugta ir klupdyta,/ Išlikus didi,/ Šventa, stipri ir/ Brangiausia/ Šalis/ LIETUVA“,– šiais žodžiais autorė užbaigia pirmąją savo poezijos knygą.
Platus draugų ratas
Knygos sutiktuvių šventei vadovavo I. Arlauskienė, atkreipusi dėmesį į ekrane rodomas nuotraukas – gražūs Lietuvos, Graikijos, Latvijos, kitų valstybių vaizdai. Tai – B. Morkevičienės nuotraukos, ji daug keliauja ir fotografuoja. Priminta, kad B. Morkevičienė yra redagavusi kitų autorių knygas, kolekcionuoja knygų skirtukus, rašo straipsnius Šilutės ir Pagėgių krašto laikraštyje „Pamarys“, dalyvauja „Moterų seklyčios“ veikloje, jos šeima užaugino dvi dukras, dabar turi jau 4 anūkus.

Platus draugų ratas.

Jame ir „Būties namus“ iliustravusi menininkė Violeta Astrauskienė, ir gitara grojęs bei dainavęs Jonas Jurkšas, ir smuikininkė Remigija Kasparaitytė, ir eilėraščius skaitęs šilutiškis aktorius Vygantas Paldauskas, buvęs mokytojos I. Arlauskienės mokinys. Knygos sutiktuvių nesulaukė Amžinybėn pašaukta Birutės draugė mokytoja Renata Petrenkienė, kuriai knygoje skirti žodžiai: „…Gali ateiti bet kada…“ Taip buvo sutarta: nuo Renatos gėlių padovanojo jau kitas žmogus…

Nuotrauka atminčiai: sėdi (iš kairės) dailininkė Violeta Astrauskienė, mokytoja Irena Arlauskienė, knygos autorė Birutė Morkevičienė, šalia jų – knygos sutiktuvių dalyvės.

Gėlių buvo tiek daug, kad jos nesutilpo Birutės glėbyje – teko pagelbėti artimiesiems, kurie irgi susirinko pasidžiaugti mamos, močiutės švente. „Džiaugiuosi visus jus matydama. Sunku man lygiuotis į mokytojos Irenos žodį… Aš jus visus pažįstu… Per 30 metų išdirbau mokykloje, daugelis esate mano kolegos ir bendraminčiai. Sako, jeigu turi svajonę, ji gali išsipildyti. Išleisti knygą ragino daugelis draugių ir pažįstamų. Ėmiau dėlioti – susidarė per 80 eilėraščių. Palikau mažiau. Yra ir liūdnokų – tokia nuotaika tuomet buvo. Gyvenime yra labai daug džiaugsmo. Auga keturi anūkai. Vienas, pamenu, gydėsi ligoninėje. Ten gimė daug mano eilėraščių. Liūdesys gulė į juos. Viskas – iš širdies, paprastai, natūraliai… Dėkoju mokytojai Irenai, kad sutiko eilėraščius perskaityti, o Violetai, kad nupiešė gražias iliustracijas. Esu prašiusi – tik tų angelų tegul būna daug… Jau pora metų nedirbu. Smagu, kai galiu kasdien išvirti pietus. Trisdešimt metų jų kartu su vyru nevalgiau, dabar jau galiu. Esu laiminga. Toliau rašysiu. Gal ir vaikams knygutė bus. Turiu daug darbų. Nemanau, kad liūdna gyventi. Labai ačiū visiems, be kurių nebūtų šios knygos. Ačiū atėjusiems šią pavakarę pabūti kartu…“ – kalbėjo B. Morkevičienė.
Autorei jaudulio nuslėpti nepavyko. Jo tik daugėjo, kai gėlių dovanojo ir šviesiais, šiltais eilėraščiais pasidžiaugė atėję 10 bendraminčių iš „Moterų seklyčios“. Mokytoja lituanistė Sandra Tamašauskienė priminė, kad filologų, jaunųjų kūrėjų konkursuose Traksėdžių mokyklos vaikai dalyvaudavę aktyviai, jų kūrinėliai būdavę „išvalyti“. Moteris su gėlėmis dėkojo Birutei už meilę Lietuvai, savo kraštui, vyras – už straipsnių redagavimą… Visus bibliotekos salėje siejo džiaugsmas, kad išleista knyga, kad Birutės eilėraščių šiluma ir paprastumas jaudina, žadina, pakylėja virš kasdienybės ir skatina pasižvalgyti savo būties namuose, kad kartu teko ar tenka dirbti, kurti, kad kartu teko vaikus mokyti lietuvių kalbos, gyvenimo išminties…

Įvertinimas

Anot I. Arlauskienės, Birutė nerašė siekdama pripažinimo, išskirtinumo, ji tiesiog kalbasi su mumis apie tai, kas daugumai nesvetima, ką išgyvename, dėl ko liūdime ar džiaugiamės. „Būties namai“ išleisti 200 egzempliorių tiražu Birutės šeimos ir jos brolio lėšomis. Knyga – moterų dueto vaisius. Knygą iliustravusi V. Astrauskienė pasakojo Birutę pažinojusi iš nuotraukų ir rašinių spaudoje, buvę įdomu susitikti. Ir štai Birutės prašymas iliustruoti jos pirmąją eilėraščių knygą. Net šaltas prakaitas išmušęs, o atsisakyti nemokanti. „Sutikau, priėmiau tą savotišką iššūkį…“ – pasakojo dailininkė, knygų autorė, fotografė V. Astrauskienė, neslėpdama, kad iliustracijas sudaro detalių kompozicijos, kurias reikia sugalvoti, sudėlioti ir įvilkti į minties rūbą. O laiko tam buvę duota mažai.
„Jos poezijoje labai daug simbolių, kaip ir mano piešiniuose – angelai, paukščiai, medis, knygos, raidės, vaivorykštės… Tai tarsi papildymas to, apie ką rašo Birutė. Sumaniau iš savo sukurtų ciklų perpiešti naujus. Knygos iliustracijose nerasite nė vieno tokio, kokius jau esu anksčiau sukūrusi“, – pasakojo V. Astrauskienė.
Gitara grojęs ir dainavęs J. Jurkšas paprašė Birutės žodžių dainai… Šventėje dalyvavo mokytojai ir knygų autoriai Dalia ir Anatolijus Žibaičiai. „Birutė – ypatinga moteris, lituanistė, ji sugeba visiems padėti. Buvau nustebusi, kiek daug darbo ji yra įdėjusi į Audriaus Šikšniaus kūrybos redagavimą, dirba „Pamario“ laikraštyje, esu dėkinga jai už nuoširdų rašinį apie mano kūrybos vakarą. Besiklausant jos eilėraščių, mane nusmelkė lapkritis… Nereikia daug žodžių. Žodis eina su didžiule jėga ir su potekste („Lapkritis – lapų kritimas,/ Lapkritis – liūdesio laikas,/ Lapkritis…/ Vėjas debesis vaiko…) Ačiū, Birute. Noriu pasakyti apie tuos žodžius, ir aš kaip tik apie žodžius rašiau. Eina, teka tie žodžiai, sakoma, kaip žirniais į sieną, pabyra, nesurenkame mes jų, ir kažkaip tuos žodžius mes atsirenkame, gal vėlai vakare… Tada jie sugula kaip į maldą. Tada jie išlieka. Noriu, kad tie tavo žodžiai išliktų“, – kalbėjo D. Žibaitienė.
Ant staliuko ir kėdžių Birutė sukrovė glėbį sudovanotų gėlių, nusidriekė eilutė norinčių turėti „Būties namus“ su autorės dedikacija, kartu nusifotografuoti.
Sakoma, kad Lietuvoje nėra paminklo Knygai. Gal tas paminklas ir susideda iš knygų, kurių vis sulaukiame naujų. Ir Birutė prisidėjo statant šį paminklą.

Stasė SKUTULIENĖ,
autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Geriausias automobilis šiuolaikinei šeimai – miesto visureigis

Į klausimą, koks automobilis geriausiai tinka lietuviškai šeimai, atsakyti gali tik pačios šeimos, žinančios, kur renkantis reikia sudėti visus akcentus: ar skaičiuoti litrus bagažinėje, ar matuoti erdvę ant galinės sėdynės, ar patikrinti, kiek telefono įkrovos lizdų salone. Dėl šios priežasties „Lietuvos metų automobilio 2020“ nominaciją – „Šeimos automobilį 2020“ – rinkti patikėta ne kam kitam, o šeimoms, į specialius automobilių bandymus atkeliavusioms iš visos Lietuvos. „Šeimos automobilis 2020“ – viena iš svarbiausių „Lietuvos metų automobilio 2020“ rinkimų nominacijų, mėgstama tiek

E.skautas – šių dienų superherojus

Įgyvendinant projektą „Prisijungusi Lietuva“: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“ sukurtas e.skautų tinklas, skirtas 14-29 metų jaunimui, norinčiam dalyvauti savanoriškoje veikloje ir gebančiam naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis. Vydūno viešosios bibliotekos interneto svetainėje bei Facebook paskyroje paviešinus informaciją apie kuriamą e.skautų tinklą ir pakvietus Pagėgių krašto jaunimą aktyviai prie jo jungtis, Vydūno viešojoje bibliotekoje, Kentrių, Lumpėnų, Piktupėnų bei Žukų filialuose užsiregistravo 20 jaunuolių iš Algimanto Mackaus gimnazijos, Piktupėnų pagrindinės mokyklos, Vilkyškių J. Bobrovskio gimnazijos bei kitur. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios

„Prašom prekių apžiūrėti, turguje paklegėti“

Tikriausiai bent viena ausimi esate girdėję, kad nuo pat XVI a. pabaigos Šilutę lydėjo vienintelis įvaizdis – miestelis, kur vyksta milžiniški turgūs. Į juos susirinkdavo ir vietinių gyventojų, ir žemaičių, ir užsienio pirklių, kuriuose žmonės parduodavo ir įsigydavo žemės ūkio produktų, žvejybos laimikio, pramonės prekių, knygų, rankdarbių ir kitko, bendraudavo ir pramogaudavo. Tokios prekyvietės išsilaikė iki pat Antrojo pasaulinio karo, o nuo 1944 m. sumenko, jų veiklą labai apribojo sovietinio ekonominio-ūkinio režimo įvedimas. Parodoje pabandėme atkurti senojo klestinčio turgaus šurmulį

Emigrantai keičia tradicijas

Per dešimt mėnesių Šilutės r. savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruoti 384 naujagimiai, 486 mirę asmenys, 333 santuokos ir 134 ištuokos. Spalį sulaukta 35 naujagimių, mirė 50 asmenų, susituokė 20 porų, iširo 14 šeimų. Naujagimių gausa išsiskyrė liepa, jų užregistruota 60: 30 berniukų ir tiek pat mergaičių. Po 44 naujagimius registruota balandį ir birželį. Po 50 asmenų į Amžinybę išėjo spalį ir balandį. Sausį jų buvo net 55. Po 52 – kovą ir birželį. Tik vienintelį liepos mėnesį sulaukta 60 naujagimių,