Poezijos gerbėjams – Birutės Morkevičienės „Būties namai“

Knygos autorė B. Morkevičienė.

Šilutiškė Birutė Morkevičienė, daug metų dirbusi tuometinės Traksėdžių pagrindinės mokyklos direktore, išleido poezijos knygą „Būties namai“. Naujos knygos sutiktuvės sutraukė į Šilutės F. Bajoraičio viešąją biblioteką daug miestelėnų bei svečių, skambėjo gitaros ir smuiko muzika, skaityti eilėraščiai iš naujos knygos bei naujausi, kurie galbūt pateks į kitą poezijos rinkinį.

Poezijos knygos „Būties namai“ įžangoje mokytoja Irena Arlauskienė rašo: „Jautriai išgyventa Birutės Morkevičienės poezija skatina susimąstyti ir apie savuosius būties namus, apie greta esančius. O gal kam nors tie kuklūs posmai padės pamatyti, kad visa, kas svarbu gyvenime, prasideda nuo įsižiūrėjimo, įsiklausymo į medį, į žolę, į dangų, kalbantį apie bėgantį laiką. Laiką, kuris, kad ir skubėdamas, išsaugo pačias gražiausias gyvenimo valandas, klosto prisiminimus, kuria žmogaus istoriją. O ji juk turi tęsinį…“
B. Morkevičienė dukroms Indrei ir Agnei skirtą 96 puslapių eilėraščių knygą suskirsto į 6 skyrius – kviečia pabūti „Po dangumi“, pasiklausyti „Minčių“, pabūti „Dviese“, „Su vaikų vaikais ir mokiniais“, „Su malda“ ir devynis eilėraščius skiria „Lietuvai“. Kas ji knygos autorei?
„…Smaugta ir klupdyta,/ Išlikus didi,/ Šventa, stipri ir/ Brangiausia/ Šalis/ LIETUVA“,– šiais žodžiais autorė užbaigia pirmąją savo poezijos knygą.
Platus draugų ratas
Knygos sutiktuvių šventei vadovavo I. Arlauskienė, atkreipusi dėmesį į ekrane rodomas nuotraukas – gražūs Lietuvos, Graikijos, Latvijos, kitų valstybių vaizdai. Tai – B. Morkevičienės nuotraukos, ji daug keliauja ir fotografuoja. Priminta, kad B. Morkevičienė yra redagavusi kitų autorių knygas, kolekcionuoja knygų skirtukus, rašo straipsnius Šilutės ir Pagėgių krašto laikraštyje „Pamarys“, dalyvauja „Moterų seklyčios“ veikloje, jos šeima užaugino dvi dukras, dabar turi jau 4 anūkus.

Platus draugų ratas.

Jame ir „Būties namus“ iliustravusi menininkė Violeta Astrauskienė, ir gitara grojęs bei dainavęs Jonas Jurkšas, ir smuikininkė Remigija Kasparaitytė, ir eilėraščius skaitęs šilutiškis aktorius Vygantas Paldauskas, buvęs mokytojos I. Arlauskienės mokinys. Knygos sutiktuvių nesulaukė Amžinybėn pašaukta Birutės draugė mokytoja Renata Petrenkienė, kuriai knygoje skirti žodžiai: „…Gali ateiti bet kada…“ Taip buvo sutarta: nuo Renatos gėlių padovanojo jau kitas žmogus…

Nuotrauka atminčiai: sėdi (iš kairės) dailininkė Violeta Astrauskienė, mokytoja Irena Arlauskienė, knygos autorė Birutė Morkevičienė, šalia jų – knygos sutiktuvių dalyvės.

Gėlių buvo tiek daug, kad jos nesutilpo Birutės glėbyje – teko pagelbėti artimiesiems, kurie irgi susirinko pasidžiaugti mamos, močiutės švente. „Džiaugiuosi visus jus matydama. Sunku man lygiuotis į mokytojos Irenos žodį… Aš jus visus pažįstu… Per 30 metų išdirbau mokykloje, daugelis esate mano kolegos ir bendraminčiai. Sako, jeigu turi svajonę, ji gali išsipildyti. Išleisti knygą ragino daugelis draugių ir pažįstamų. Ėmiau dėlioti – susidarė per 80 eilėraščių. Palikau mažiau. Yra ir liūdnokų – tokia nuotaika tuomet buvo. Gyvenime yra labai daug džiaugsmo. Auga keturi anūkai. Vienas, pamenu, gydėsi ligoninėje. Ten gimė daug mano eilėraščių. Liūdesys gulė į juos. Viskas – iš širdies, paprastai, natūraliai… Dėkoju mokytojai Irenai, kad sutiko eilėraščius perskaityti, o Violetai, kad nupiešė gražias iliustracijas. Esu prašiusi – tik tų angelų tegul būna daug… Jau pora metų nedirbu. Smagu, kai galiu kasdien išvirti pietus. Trisdešimt metų jų kartu su vyru nevalgiau, dabar jau galiu. Esu laiminga. Toliau rašysiu. Gal ir vaikams knygutė bus. Turiu daug darbų. Nemanau, kad liūdna gyventi. Labai ačiū visiems, be kurių nebūtų šios knygos. Ačiū atėjusiems šią pavakarę pabūti kartu…“ – kalbėjo B. Morkevičienė.
Autorei jaudulio nuslėpti nepavyko. Jo tik daugėjo, kai gėlių dovanojo ir šviesiais, šiltais eilėraščiais pasidžiaugė atėję 10 bendraminčių iš „Moterų seklyčios“. Mokytoja lituanistė Sandra Tamašauskienė priminė, kad filologų, jaunųjų kūrėjų konkursuose Traksėdžių mokyklos vaikai dalyvaudavę aktyviai, jų kūrinėliai būdavę „išvalyti“. Moteris su gėlėmis dėkojo Birutei už meilę Lietuvai, savo kraštui, vyras – už straipsnių redagavimą… Visus bibliotekos salėje siejo džiaugsmas, kad išleista knyga, kad Birutės eilėraščių šiluma ir paprastumas jaudina, žadina, pakylėja virš kasdienybės ir skatina pasižvalgyti savo būties namuose, kad kartu teko ar tenka dirbti, kurti, kad kartu teko vaikus mokyti lietuvių kalbos, gyvenimo išminties…

Įvertinimas

Anot I. Arlauskienės, Birutė nerašė siekdama pripažinimo, išskirtinumo, ji tiesiog kalbasi su mumis apie tai, kas daugumai nesvetima, ką išgyvename, dėl ko liūdime ar džiaugiamės. „Būties namai“ išleisti 200 egzempliorių tiražu Birutės šeimos ir jos brolio lėšomis. Knyga – moterų dueto vaisius. Knygą iliustravusi V. Astrauskienė pasakojo Birutę pažinojusi iš nuotraukų ir rašinių spaudoje, buvę įdomu susitikti. Ir štai Birutės prašymas iliustruoti jos pirmąją eilėraščių knygą. Net šaltas prakaitas išmušęs, o atsisakyti nemokanti. „Sutikau, priėmiau tą savotišką iššūkį…“ – pasakojo dailininkė, knygų autorė, fotografė V. Astrauskienė, neslėpdama, kad iliustracijas sudaro detalių kompozicijos, kurias reikia sugalvoti, sudėlioti ir įvilkti į minties rūbą. O laiko tam buvę duota mažai.
„Jos poezijoje labai daug simbolių, kaip ir mano piešiniuose – angelai, paukščiai, medis, knygos, raidės, vaivorykštės… Tai tarsi papildymas to, apie ką rašo Birutė. Sumaniau iš savo sukurtų ciklų perpiešti naujus. Knygos iliustracijose nerasite nė vieno tokio, kokius jau esu anksčiau sukūrusi“, – pasakojo V. Astrauskienė.
Gitara grojęs ir dainavęs J. Jurkšas paprašė Birutės žodžių dainai… Šventėje dalyvavo mokytojai ir knygų autoriai Dalia ir Anatolijus Žibaičiai. „Birutė – ypatinga moteris, lituanistė, ji sugeba visiems padėti. Buvau nustebusi, kiek daug darbo ji yra įdėjusi į Audriaus Šikšniaus kūrybos redagavimą, dirba „Pamario“ laikraštyje, esu dėkinga jai už nuoširdų rašinį apie mano kūrybos vakarą. Besiklausant jos eilėraščių, mane nusmelkė lapkritis… Nereikia daug žodžių. Žodis eina su didžiule jėga ir su potekste („Lapkritis – lapų kritimas,/ Lapkritis – liūdesio laikas,/ Lapkritis…/ Vėjas debesis vaiko…) Ačiū, Birute. Noriu pasakyti apie tuos žodžius, ir aš kaip tik apie žodžius rašiau. Eina, teka tie žodžiai, sakoma, kaip žirniais į sieną, pabyra, nesurenkame mes jų, ir kažkaip tuos žodžius mes atsirenkame, gal vėlai vakare… Tada jie sugula kaip į maldą. Tada jie išlieka. Noriu, kad tie tavo žodžiai išliktų“, – kalbėjo D. Žibaitienė.
Ant staliuko ir kėdžių Birutė sukrovė glėbį sudovanotų gėlių, nusidriekė eilutė norinčių turėti „Būties namus“ su autorės dedikacija, kartu nusifotografuoti.
Sakoma, kad Lietuvoje nėra paminklo Knygai. Gal tas paminklas ir susideda iš knygų, kurių vis sulaukiame naujų. Ir Birutė prisidėjo statant šį paminklą.

Stasė SKUTULIENĖ,
autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite