Podagra ir jos simptomai

Kai kas nors siejama su karaliais, paprastai tie dalykai būna pozityvūs. Tačiau podagra, nors ir siejama su valdovais, yra liga. Podagra simptomai – šitaip guglina žmonės, norintys surasti informacijos apie „karalių ligą“.

Rizikos veiksniai

Apie simptomus pakalbėsime, bet pirmiausia – apie priežastis. Teigiama, kad podagra dažniausiai būdinga vidutinio amžiaus vyrams, kurių gyvenimo būdas nejudrus. Taip pat išskiriama sąsaja tarp ligos ir maisto bei alkoholio. Reikėtų saikingai vartoti patiekalus, gausius purininių medžiagų. Pavyzdys – riebi mėsa. O alkoholis, kaip ir daugeliu kitu atvejų, anaiptol nesuteikia naudos.

Reikia paminėti ir tai, kad liga gali būti paveldima. Visgi randama informacijos, jog tokie atvejai reti.

Dar apie riziką ir apie simptomus

Aptarus priežastis ir rizikos veiksnius – apie aktualias paieškų frazes ir apie rūpimus dalykus: podagra simptomai, priepuolio apibūdinimas.

Priepuolį lemia ne kas kita, o rizikos veiksniai, pavyzdžiui, didelis kiekis riebaus maisto ir alkoholis. Tačiau yra ir kitų priežasčių: specialistai priskiria badavimą, traumas ir kt. Kiekvienu konkrečiu atveju atsakytų gydytojas, nes situacijos išties individualios. Be minėtų faktorių, podagros simptomų atsiradimui įtakos gali turėti ir tam tikros naujai pradėtų vartoti vaistų rūšys.

Kaip pirmasis simptomas įvardijamas sąnario užgedimas.

Podagros priepuolis gali prasidėti be užuomazgų, įprastai pasitaiko nakties arba ankstyvo ryto metu, bet gali būti ir kitu laiku. Atsiranda stiprus skausmas, sąnarys ne tik sutinsta ar parausta, bet ir įkaista. Negana to, tikėtina aukštesnė kūno temperatūra, gali imti krėsti šaltis, pradėti skaudėti galvą. Yra ir miego sutrikimų tikimybė.

Priepuolio trukmė nesigydant – iki savaitės. Remiantis tendencijomis, antras priepuolis gali pasireikšti po 1–2 metų. Nekreipiant dėmesio ir nesikreipiant į gydytojus, priepuolių gausėja, jie trunka vis ilgiau. Todėl ne šiaip rekomenduojama, o privalu pasirodyti medikams.

Gydymas

Kaip ir kitos ligos, taip ir ši atrodo galinti užklupti iš įvairių pusių. Bet tai nereiškia, kad paskaičius internete porą straipsnių reikėtų įsibauginti. Atsakymas šiuo ir daugybe kitų atžvilgių – kreipimasis į atitinkamos srities gydytojus, o ne būrimas iš kavos tirščių, kaip mėgstama vaizdžiai sakyti.

O kaip gydoma? Priklausomai nuo situacijos, skiriamas vienoks ar kitoks režimas: dieta, fizioterapija, vaistai, sanatorija.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutiškių duoną mėgsta ir užsienio lietuviai

Prieš dešimt metų šilutiškei verslininkei Virginijai Vaitiekienei į rankas atsitiktinai pateko duonos receptas. Nuo tada kvapni bemielė duona buvo kepama tik jos namuose, o ypatingoms progoms – ir bičiuliams. Dabar ši dešimtmetį puoselėta duona jau kepama ir Šilutėje duris atvėrusioje kavinėje „Trukio stotelė”. Anot kavinės šeimininkės, šilutiškiai pamėgo jų kepamą duonelę, mėgsta net išeivijoje gyvenantys lietuviai. Deja, gardžios duonelės kepaliuką ne visi gali parsinešti į namus… Recepto istorija Verslininkė Virginija Vaitiekienė neslėpė, jog duoną pradėjo kepti atsitiktinai. Sakoma, geriausia reklama

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.