Podagra ir jos simptomai

Kai kas nors siejama su karaliais, paprastai tie dalykai būna pozityvūs. Tačiau podagra, nors ir siejama su valdovais, yra liga. Podagra simptomai – šitaip guglina žmonės, norintys surasti informacijos apie „karalių ligą“.

Rizikos veiksniai

Apie simptomus pakalbėsime, bet pirmiausia – apie priežastis. Teigiama, kad podagra dažniausiai būdinga vidutinio amžiaus vyrams, kurių gyvenimo būdas nejudrus. Taip pat išskiriama sąsaja tarp ligos ir maisto bei alkoholio. Reikėtų saikingai vartoti patiekalus, gausius purininių medžiagų. Pavyzdys – riebi mėsa. O alkoholis, kaip ir daugeliu kitu atvejų, anaiptol nesuteikia naudos.

Reikia paminėti ir tai, kad liga gali būti paveldima. Visgi randama informacijos, jog tokie atvejai reti.

Dar apie riziką ir apie simptomus

Aptarus priežastis ir rizikos veiksnius – apie aktualias paieškų frazes ir apie rūpimus dalykus: podagra simptomai, priepuolio apibūdinimas.

Priepuolį lemia ne kas kita, o rizikos veiksniai, pavyzdžiui, didelis kiekis riebaus maisto ir alkoholis. Tačiau yra ir kitų priežasčių: specialistai priskiria badavimą, traumas ir kt. Kiekvienu konkrečiu atveju atsakytų gydytojas, nes situacijos išties individualios. Be minėtų faktorių, podagros simptomų atsiradimui įtakos gali turėti ir tam tikros naujai pradėtų vartoti vaistų rūšys.

Kaip pirmasis simptomas įvardijamas sąnario užgedimas.

Podagros priepuolis gali prasidėti be užuomazgų, įprastai pasitaiko nakties arba ankstyvo ryto metu, bet gali būti ir kitu laiku. Atsiranda stiprus skausmas, sąnarys ne tik sutinsta ar parausta, bet ir įkaista. Negana to, tikėtina aukštesnė kūno temperatūra, gali imti krėsti šaltis, pradėti skaudėti galvą. Yra ir miego sutrikimų tikimybė.

Priepuolio trukmė nesigydant – iki savaitės. Remiantis tendencijomis, antras priepuolis gali pasireikšti po 1–2 metų. Nekreipiant dėmesio ir nesikreipiant į gydytojus, priepuolių gausėja, jie trunka vis ilgiau. Todėl ne šiaip rekomenduojama, o privalu pasirodyti medikams.

Gydymas

Kaip ir kitos ligos, taip ir ši atrodo galinti užklupti iš įvairių pusių. Bet tai nereiškia, kad paskaičius internete porą straipsnių reikėtų įsibauginti. Atsakymas šiuo ir daugybe kitų atžvilgių – kreipimasis į atitinkamos srities gydytojus, o ne būrimas iš kavos tirščių, kaip mėgstama vaizdžiai sakyti.

O kaip gydoma? Priklausomai nuo situacijos, skiriamas vienoks ar kitoks režimas: dieta, fizioterapija, vaistai, sanatorija.

Hits: 233

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite