Delfi.lt, Vytautė Merkytė, 2023 m. birželio 27 d.

Praėjusiais metais Šilutėje įvykdytas nusikaltimas šokiravo savo brutalumu: 26 metų M. V. nužudė vos šiek tiek jaunesnę sesę. Merginos kūną jis įdėjo į maišą, šį uždėjo ant dviračio ir numynė į mišką. Miške sesers kūną užkasė. Šilutiškis buvo kaltinamas artimo giminaičio – savo 19-metės sesers – nužudymu, slepiant kitus nusikaltimus.

Jam buvo pareikšti kaltinimai dėl nužudymo, išžaginimo ir seksualinio prievartavimo. 2023 metų gegužės 24 dieną Klaipėdos apygardos teismas pripažino šilutiškį M .V. kaltu tik dėl sesers nužudymo. Šilutiškis už grotų praleis 16 metų. Ši istorija stebina ne tik savo žiaurumu, bet ir itin nemaloniomis aplinkybėmis. Nors, tikriausiai, žodis „nemaloniomis“ per daug švelnus.

M. V. 2011 metais buvo teistas už kitos, tuo metu dar mažametės, savo sesers sistemingą žaginimą ir seksualinį prievartavimą, nurodoma Klaipėdos apygardos teismo nuosprendyje. Dabar pirmosios instancijos teismo metu nepavyko įrodyti, kad jo nužudytoji sesuo buvo išžaginta ir patyrė seksualinę prievartą.

Kaip teigia VšĮ Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras vadovė Kristina Mišinienė, sunku patikėti, kad sutrikusį intelektą turėjusi mergina savo noru santykiavo su broliu. K. Mišinienė taip pat įsitikinusi, kad jei Lietuvoje egzistuotų seksualinių nusikaltėlių registras, mergina šiandien būtų gyva. „Delfi“ detaliau aptaria šį nusikaltimą bei pateikia į seksualinius nusikaltimus linkusių žmonių portretą.

Auką apibūdino kaip „neišmylėtą vaiką“

Itin žiaurus nusikaltimas buvo įvykdytas praėjusių metų spalio 26 dieną. Bylos duomenimis, 19-metės merginos, kuri buvo apsistojusi Šilutės socialinių paslaugų centre, įstaigos darbuotojai pasigedo po to, kai ji kelias paras negrįžo į minėtą centrą.

Kaip rašoma teismo nuosprendyje, nužudytoji mergina I. gimė 8 vaikų šeimoje, tačiau jau nuo pirmųjų gyvenimo metų augo vaikų namuose. Tėvai girtaujantys, smurtaujantys. Teismo nuosprendyje pateikiami ir socialinių paslaugų centro darbuotojų liudijimai. Darbuotojos merginą apibūdino kaip neišmylėtą vaiką, kuriam reikėjo apkabinimo, prisiglaudinimo. Auka I., kaip nurodoma teismo nutartyje, turėjo psichinę negalią ir intelekto sutrikimą, o darbuotojos užsiminė ir apie dažną merginos nuotaikų kaitą. Kaip nurodoma teismo nuosprendyje, nužudymo dieną nuteistasis auką pasikvietė į savo namus. Teismo nutartyje toliau nurodoma, kad kaltu pripažintas M. V. teigė, jog sesuo jį dėl kažko įsiutino ir šilutiškis ją nužudė. Nužudęs aukos kūną įdėjo į krepšį ir dviračiu nuvežė iki miško. Ten rankomis ir muiline vaikinas užkasė savo sesers kūną.

Nepavyko įrodyti, kad lytiniai santykiai vyko per prievartą

2023 metų kovo 30 dieną prokuratūra paviešimo pranešimą apie šį nusikaltimą. Prokuratūros pranešime buvo rašoma, kad tyrimo metu surinktų duomenų visuma leidžia įtarti, jog labai sunkų nusikaltimą M. V. galėjo įvykdyti siekdamas nuslėpti kitus galimai jo padarytus nusikaltimus – išžaginimą ir seksualinį prievartavimą. Kaip minėta, teismo metu to įrodyti nepavyko. „Kaltinamojo M. V. parodymai dėl jo turėtų lytinių santykių su seserimi I. proceso metu nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu jis tvirtino niekuomet – nei prieš nužudymą, nei kada nors anksčiau – nėra turėjęs su I. lytinių santykių. O apklausiamas teisme nurodė, jog su seserimi I. ne kartą yra turėjęs lytinių santykių, jie neva vykdavo jos prašymu ir iniciatyva, lytinius santykius turėjo ir prieš nužudymą, tačiau jie vyko abipusiu sutarimu, geruoju, jokios prievartos nebuvo.

Teismo vertinimu, nepaisant kaltinamojo parodymų nenuoseklumo, byloje surinkti įrodymai nepaneigia kaltinamojo teisme iškeltos versijos apie jo prieš nužudymą turėtus lytinius santykius su seserimi abipusiu sutarimu ir nepatvirtina prievartinių lytinių santykių fakto“, – rašoma teismo nuosprendyje.

Nuosprendyje taip pat rašoma, kad nepaneigta ir prielaida dėl galimo kaltinamojo lytinio santykiavimo su seserimi iš karto po jos nužudymo, t. y. tenkinant lytinę aistrą jau su sesers lavonu. Nuosprendyje taip pat minima, kad mergina savo sesėms buvo užsiminusi, jog brolis ją prievartauja.  „Jos [sesės – Delfi] jai sakė rašyti pareiškimą, bet ši labai bijojo, teigė, kad rašyti negali, nes jis jai grasina, muša, skriaudžia, grasino nužudyti, jei pasakys“, – rašoma teismo nuosprendyje.

Yra ir kitas epizodas: teismo nuosprendyje pateikiama vienos iš darbuotojų liudijimo santrauka. Darbuotoja nurodė, kad spalio 17 dienos vakare mergina buvo išėjusi pas savo brolį, o naktį ją į centrą atvežė policija. Teigiama, kad mergina pareigūnus iškvietė, nes brolis ją prievartauja. „Bet paskui ji pradėjo sakyti, kad kvietė, nes nakties metu neįleidžia į socialinių paslaugų centrą. Paskui policininkė pasakė I., kad ji gali kreiptis, jei iš tikrųjų buvo prievartaujama, kad ryte parašytų pareiškimą“, – rašoma teismo nuosprendyje.

Ten pat toliau pažymima, kad mergina juokėsi ir, darbuotojos nuomone, neatrodė patyrusi prievartą. „Delfi“ dėl komentarų apie šią bylą kreipėsi ir į Klaipėdos apygardos prokuratūrą. Gavome atsakymą – kadangi byla nėra vieša, komentarai nebus teikiami.

Ignoravo šalia „tiksinčią bombą“?

K. Mišinienės vadovaujama nevyriausybinė organizacija yra padėjusi daugybei nukentėjusiųjų, aukas palaiko, skatina bendrauti su teisėsauga ir lydi visų teisminių procesų metu. Daug tragiškų likimų mačiusios K. Mišinienės nuomone, šis Šilutėje įvykęs atvejis yra išskirtinis pirmiausia tuo, kad visa informacija viešumą pasiekė jau aukai mirus. „ Ilgus metus truko šios nelaimingos šeimos drama, tačiau neatsirado nė vieno specialisto Šilutės mieste – pareigūno, socialinio darbuotojo, vaikų teisių gynėjo, – kuris būtų surinkęs mūsų numerį ir pakvietęs prisidėti prie pagalbos organizavimo ir teikimo. Kas iš to, kad šiandien bejėgiškai plasnojama rankomis – „nieko negalėjome padaryti, mūsų neklausė“. Esu tikra, jog nedideliame miestelyje matydami, kas darosi su kai kuriais šios šeimos nariais, specialistai suprato, jog gyvena šalia „tiksinčios bombos“. Tad šis atvejis man išliks kaip iš žmogaus kraujo, gyvybės pastatytas monumentas tarnybų abejingumui, uždarumui, neprofesionalumui“, – sako K. Mišinienė.

Ji tęsia, kad jau ėmus gilintis į patį įvykį, matomi išskirtinai toksiški šeimos tarpusavio santykiai. „Analizuoti tikriausiai reikėtų mažiausiai dvi kartas, jeigu ne daugiau, tačiau nedažnai prievartautojai tampa ir žudikais“, – teigia žmogaus teisių specialistė. Pro K. Mišinienės akis nepralįsta ir faktas, kad M. V. jau anksčiau buvo teistas už kitos sesers prievartavimą, o dabar teismas išaiškino, kad tas pats brolis su nužudytąja seserimi santykiavo abipusiu sutarimu. „Manau, čia yra pati baisiausia visos įvykių grandinės dalis – neįgalios jaunutės merginos negalėjimas pasipriešinti brolio vykdomai seksualinei prievartai. Man pačiai kelia neapsakomą nuostabą, kaip aplinkiniai galėjo nors akimirką pagalvoti, jog nužudytai aukai tai buvo „laimingi santykiai“. Tai, kad ji kompulsiškai vis grįždavo pas savo prievartautoją, rodo tik anksti patirtos traumos mastą, profesionalios pagalbos, ne moralizavimo, nebuvimą. Dar suprasčiau, jei įvykiai būtų klostęsi socialinio darbuotojo profesijos užgimimo aušroje, prieš kelis dešimtmečius, bet šiandien, kai turime tiek daug įrankių, programų, sukauptų žinių, nesugebėti apsaugoti tokią pažeidžiamą smurto auką… Nuteistasis taip pat gyveno kaip sugebėjo, darau prielaidą, jog ir jis negavo nei pagalbos, nei rimtesnės priežiūros. Iš viso kodėl jam, atlikus bausmę, buvo leista grįžti į tą pačią vietą, kur jis jau buvo prievartavęs savo mažametę seserį? Tikėtina, jog jo paties istorija, patirtos kančios sugeneravo tokį pyktį, neapykantą savo šeimos nariams, jog savo keršto objektais pasirinko bejėges seseris, ir čia, žinoma, pasitelkė klasikinį galios „ginklą“ – seksualinę prievartą“, – savo nuomonę išreiškia K. Mišinienė. Ji dar kartą pabrėžė, kad toks žmogus, jos nuomone, jokiais būdais negalėjo grįžti į ankstesnio nusikaltimo ir savo vaikystės kančių vietą. „Tačiau kam tai rūpėjo? Kas Šilutėje dėjo pastangas, kad užsimezgusi „meilė“ tarp brolio ir sesers būtų ne tik apkalbų objektu, bet ir skubiai spręstina problema? Tikriausiai šiame mieste teisėsaugai ir socialinėms tarnyboms bendradarbiauti yra neįprasta, nepriimtina, tad jokių bendrų veiksmų ir nebuvo. Užtenka pasklaidyti bylos medžiagą ir matai, jog nužudyta mergina bijojo savo prievartautojo, ji savaip daugybę kartų prašė pagalbos, dėl turimos negalios negalėjo pati nutraukti tų toksiškų santykių, tam reikėjo aktyvaus aplinkinių įsikišimo“, – mano K. Mišinienė.

Seksualinių nusikaltėlių registras būtų galėjęs išgelbėti gyvybę

Šioje byloje atsikartojo seksualinių santykiu su artimu giminaičiu – incesto – motyvas. Pasiteiravus, ar tokie atvejai Lietuvoje dažni, KOPŽI vadovė atsako, kad Lietuvoje šia tema nėra jokių tyrimų. „Rimtai, o kodėl? Seksualinės prievartos prieš artimiausius šeimos narius nusikaltimai turi savo nuolatinį procentą, ir jis tikrai ne toks mažas! Neretai informaciją valdančių įstaigų analizė čia apsiriboja keliais bereikšmiais sakinukais, jog „prievartautojai dažniausiai būna apsvaigę „bedarbiai“, iš „socialinės rizikos šeimų“. O jeigu jie neapsvaigę, o sąmoningai, metų metais prievartauja savo vaiką, seserį, brolį, anūką? Alio, kriminologai, esate griežtai prieš Seksualinių nusikaltėlių registrą, tai paaiškinkite mums visiems apie šias situacijas ir kaip su jomis tvarkytis.

Grįžtant prie mano darbe pasitaikančių atvejų, tai galiu atvirai pasakyti, jog su jais susidūriau jau labai seniai, tik pradėjusi dirbti kovos su prekyba žmonėmis ir seksualine prievarta lauke. Tikriausiai niekada nepamiršiu to vidinio sutrikimo, siaubo, nevilties, kai tolimame Lietuvos kaime pirmą kartą susidūriau su šeima, kurioje viena iš dukterų sūpavo kūdikį, gimusį po „meilės su tėvu“. Ir beviltiškai ieškoję gabaus abituriento daugkartinių bandymų pasitraukti iš gyvenimo priežasčių, netikėtai sužinojome, jog nuo šešerių metukų jis nuolat buvo prievartaujamas savo brolio“, – šokiruojančiomis detalėmis dalinasi K. Mišinienė.

Pašnekovės nuomone, jei Lietuvoje būtų seksualinių nusikaltėlių registras, jauna mergina dabar būtų gyva. „Prievolė atlikusiems bausmę seksualiniams nusikaltėliams teismo nustatytą terminą pranešti apie savo gyvenamąją vietą, draudimas jiems kurtis šalia aukos, kiti panašūs, gerai apgalvoti reikalavimai tikrai turėtų būsimas aukas apsaugančią vertę. Žinoma, kad seksualinių nusikaltėlių registras nėra stebuklinga priemonė, greitai išsprendžianti dešimtmečiais mūsų šalyje slėptas, nelaikytas rimtomis, nesuvoktas problemas, – neturime rimtesnės seksualinės prievartos prevencijos, silpna lytinio švietimo strategija, pagalba aukoms ir jų apsauga užsiima tik nevyriausybininkai, įkalinimo įstaigose nedirbama su prievartautojais, nėra jiems jokios pagalbos ir bendruomenėje. Tačiau šį registrą matyčiau kaip šiandien būtiną priemonę, kuri ir viešintų dalį šių nusikaltėlių, leistų greitai, be didesnės biurokratijos darbdaviams pasitikrinti, ką jie darbina, ribotų atlikusiems bausmę asmenims prieigą prie naujų aukų ir – kas atrodo be galo svarbu – tiesiog priverstų visuomenę matyti seksualinės prievartos problemą, būtinybę ieškoti sprendimų“, – mano K. Mišinienė.

Incestu užsiimančių seksualinių nusikaltėlių portretas

Kad tyrimų apie seksualinius nusikaltimus nedaug, patvirtina ir Respublikinio teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrė ekspertė, laikinai vykdanti direktoriaus funkcijas Vaiva Martinkienė. Anot jos, manoma, kad didelė dalis šios rūšies nusikaltimų lieka neatskleisti. Specialistė priduria, kad seksualiniai nusikaltimai dažnai nėra viešinami, todėl jų tikrasis mastas nežinomas. Anot V. Martinkienės, incestas dažniausiai nebūna vienkartinis, t. y. ši nusikalstama veika atliekama pakartotinai. „Incesto atvejais seksualinės prievartos aukomis dažniausiai tampa nepilnamečiai šeimos nariai dėl jų negalėjimo pasipriešinti, priklausomumo būklės, įbauginimo, o kartais papirkinėjimo. Kaip vienas iš faktorių, dėl kurių egzistuoja kartotiniai seksualinės prievartos reiškiniai prieš šeimos narius, tyrimų duomenimis, yra „lengvo pasiekiamumo“ efektas. Bendra mokslinių tyrimų autorių nuomonė yra tokia, kad incesto atvejais moteriškos lyties auka nukenčia vidutiniškai 4,4 kartus, o vyriškos lyties auka nukenčia vidutiniškai 5,2 kartus nuo šeimos nario atliekamos seksualinės prievartos“, – teigia V. Martinkienė. Savo ruožtu psichologė, psichoterapijos praktikė Gabrielė Chmieliauskaitė sako, kad praktikoje pastebima, jog incesto auka dažnai turi intelekto, raidos sutrikimų. „Tai yra lengvas grobis, kuris, tikėtina, nesupranta, kad vyksta negeri dalykai. Todėl, savaime suprantama, nepasiskųs“, – liūdną tendenciją pabrėžia G. Chmieliauskaitė. Visgi sutrikimų turi ir nusikaltėliai. „Didžiajai daliai jų, nuo 70 iki 89 proc., nustatomi asmenybės sutrikimai – dažnai asocialaus tipo (apie šį sutrikimą „Delfi Plius“ rašė ČIA), tačiau dalis pedofilų gali turėti ir kito spektro asmenybės sutrikimų, kurie jiems neleidžia jaustis visavertiškai suaugusiųjų pasaulyje. Incesto atvejais nemaža dalis nusikaltimus įvykdžiusių asmenų turi tam tikro laipsnio intelekto sutrikimų. Tyrimai parodo, kad gana dažnai seksualiniai nusikaltėliai turi ir kitokių parafilijų – vojerizmą, ekshibicionizmą, froterizmą, neretai – ir seksualinių disfunkcijų. Atliekant plačios apimties tyrimą, įvertinus 8495 seksualinių nusikaltėlių būklę, nustatyta, kad jiems įvairūs psichikos sutrikimai pasireiškia 6 kartus dažniau nei bendroje populiacijoje“, – įvairius tyrimus aptaria V. Martinkienė.

Kaip pasakoja G. Chmieliauskaitė, naujausi tyrimai leidžia kalbėti ir apie šeimas, kuriose kartais užauga tokie nusikaltėliai. „Dažniausiai tai yra socialinės rizikos šeimos, kuriose nevengiama alkoholio ir, jeigu remtumėmės vienu naujesnių tyrimų (2020) šia tema, – tai daugiavaikės šeimos. Vis dėlto, ne visose daugiavaikėse ar alkoholį vartojančiose šeimose stebimas incestas. Dėl to akivaizdu, kad priklausymas socialinės rizikos grupei yra tik šalutinis kintamasis“, – sako specialistė. Specialistė taip pat pabrėžia, kad tokie žmonės dažniausiai nemoka reguliuoti savo seksualinių impulsų. „Dažniausiai seksualiniai impulsai būna pedofilijos pobūdžio, t.y nukreipti į mažus vaikus, o tai naujausias mokslas aiškina kaip tam tikros formos smegenų veikimo sutrikimą“, – teigia psichologė.

O štai V. Martinkienė nurodo statistinį seksualinį nusikaltėlį: Lietuvoje 2020 metais Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyba atliko tyrimą, kurio metu buvo ištirti duomenys apie 271 vyrą, padariusį seksualinių nusikaltimų. „Nustatyta, kad daugiau nei pusės šių asmenų išsilavinimas žemesnis nei vidurinis, apie 36 proc. šių asmenų turėjo intelekto sutrikimų. Tyrimo metu nustatyta, kad seksualinius veiksmus prieš savo šeimos narius atliko 28 proc. suaugusių asmenų bei 6 proc. tirtų suaugusiųjų seksualinę prievartą įvykdė prieš giminaičius. Duomenys parodė, kad net 68,8 proc. šių asmenų niekada nebuvo vedę, 61,4 proc. nedirbo, iš jų pusė turėjo neįgalumą, 30 proc. jų augo alkoholiu piktnaudžiaujančiose šeimose, patys 30 proc. atvejų nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigę nuo alkoholio. Net 54,1 proc. suaugusių seksualinių nusikaltėlių nusikaltimus padarė pakartotinai. Tik 2,6 proc. jų, suaugusių seksualinių nusikaltėlių, atitiko klinikinius pedofilijos sutrikimo kriterijus“, – teigia specialistė. Apie tokią „sausą“ statistiką buvo užsiminusi ir K. Mišinienė.

Incestu užsiimančių žmonių motyvacija

Tokių seksualinių nusikaltėlių portretas kaip ir aiškus. Tačiau nėra aiški jų motyvacija. G. Chmieliauskaitė paaiškina, kad mokslininkai yra išskyrę dvi motyvacijas incesto elgesiui. „ Vienu atveju tai yra žmonės, kuriuos nuo pat brandos pradžios biologiškai traukia vaikai ir jų seksualinis traukos objektas yra biologinio pobūdžio, jų motyvacija yra grynai seksualinė, o ne valdžios ar kito turinio. Antru atveju tai yra suaugę žmonės, kurių pačių seksualinis gyvenimas jiems neteikia pasitenkinimo, o iš vaikų jie sulaukia galimybę perimti ir pajusti kontrolę, galią ir savotišką meilę (iškrypėlišką, aišku). Antras tipas dažniausiai siejamas su asmenybės, savivertės ir kt. sutrikimais. Tačiau, mąstant logiškai, abu šie tipai praktikoje persipynę, nes jeigu pavyksta susijaudinti, vadinasi, tai yra ir dėl biologinių pokyčių. Psichoterapijoje mes žinome, kad vienintelis asmenybės sutrikimas – antisocialus – yra biolioginio pobūdžio ir išsivystęs dėl žmogaus vaikystės nemeilės ir nepriežiūros. Kol formavosi smegenys, nesusiformavo smegenų centrai, jaučiantys empatiją ir pan.“, – sako specialistė.

Savo ruožtu V. Martinkienė taip pat nurodo, kad atliekant tyrimus nurodomi ir rizikos veiksniai, kurie matomi, kai kalbama apie seksualinius nusikaltėlius. Tai nepalanki ankstyvoji raida ir negatyvūs išgyvenimai, kriminalinė ir smurtinė gyvenimo istorija, nusikalstama aplinka, padidėjęs impulsyvumas bei antisocialūs asmenybės bruožai, emocinės sferos ir intelekto sutrikimai, piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis bei empatijos deficitas. G. Chmieliauskaitė paaiškina, kad dažniausiai, kai kalbama apie incestą, turima omenyje tėčio-vaiko, arba brolio-sesės, tačiau egzistuoja ir mamos-vaiko incestas. „Tai reta forma, bet irgi pasitaiko. Taip pat nėra iki galo aišku, ar tai iš tiesų reta forma, ar tai yra per daug subtili forma atpažinimui. Pavyzdžiui, mama maudo savo vaiką ir kažkur jį paliečia. Bet juk prausia, ar ne? Tokios mamos dažniausiai apibūdinamos kaip emociškai reiklios ir priklausomos nuo savo vaiko, kad dėl jo pasijustų geriau. Bet yra tyrimų, kurie sako, kad tik 5 proc. tokių mamų veikia vienos. Dažniausiai jos turi bendrininkų ir vaikai būna įtraukti į kitų vyrų seksualines fantazijas – pavyzdžiui, kiti vyrai, žinant mamoms, tenkina savo aistrą su vaiku, arba vaikai būna įtraukti į vyro ir moters seksualines fantazijas kaip „papildytojai“. Dėl ko mamos tam leidžiasi psichologai aiškina dažniausiai per savivertės prizmę bei asmenybės, kitus psichikos sutrikimus. Taip pat stebima ir finansinė nauda“, – apibendrina G. Chmieliauskaitė.

Laukia pokyčiai

Kaip jau minėta, K. Mišinienė mano, jog naujos šilutiškės gyvybę būtų buvę galima išgelbėti, jei Lietuvoje būtų seksualinių nusikaltėlių registras.

„Delfi“ komentaro kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją. Vienas iš klausimų buvo, ar teisinga būtų sakyti, kad dabar seksualinius nusikaltimus padarę asmenys po bausmės atlikimo gali grįžti į vietą, kur darė nusikaltimą? „Už seksualinius nusikaltimus bausti asmenys yra kontroliuojami policijos ir įtraukiami į rizikos grupės asmenų sąrašą. Svarbu, kad ministerijai pavyko inicijuoti baudžiamojo poveikio priemonę, kuomet asmenys, padarę seksualinio pobūdžio nusikaltimus, privalo pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą, institucijos fiksuoja ir nuolat atnaujina informaciją. Ministerijos vertinimu, reikalinga atlikti ir dar vieną Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimą – asmenims, kurie praeityje yra padarę seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų, įtvirtinti pareigą pranešti ne tik apie gyvenamosios, bet ir apie darbo vietos pakeitimą Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai“, – rašoma ministerijos atsakyme.

Pasiteiravus, kokie numatomi pokyčiai šioje srityje, ministerijos atstovai teigia, kad, siekdama stiprinti nusikaltimų (įskaitant ir seksualinius nusikaltimus prieš vaikus) prevenciją, VRM parengė koncepciją, pagal kurią bus rengiamas naujas Nusikaltimų ir teisės pažeidimų prevencijos įstatymas. „Jame pirmą kartą atsiras teisės pažeidimų prevencijos apibrėžimas, bus aiškiai nustatytos visų prevencijoje dalyvaujančių institucijų funkcijos ir atsakomybės. Įstatymu bus įkurta centrinė koordinuojanti institucija – kompetencijų centras, kuris atliks analizę, vertinimą, identifikuos problemas ir siūlys tikslinių priemonių joms spręsti vietos lygmeniu. Stiprinant savivaldos vaidmenį seksualinių nusikaltimų prieš vaikus prevencijos srityje, svarbu atnaujinti aktualų nusikalstamų veikų žemėlapį pagal švietimo įstaigas. Policijos bendruomenių pareigūnai bus įtraukti į vaikų savisaugos programą, siekiant padidinti jų gebėjimus apsaugoti vaikus nuo seksualinio išnaudojimo“, – rašoma atsakyme.