Po rinkimų: Šilutės rajone permainų nebus?

Vyriausioji rinkimų komisija paskelbė išankstinius savivaldybių tarybų ir tiesioginių merų rinkimų rezultatus. Šilutės rajono savivaldybės Taryboje – tik keturi nauji vietos politikai…

Antrajame tiesioginių merų rinkimų ture varžysis dabartinis Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, surinkęs 39,5 proc. rinkėjų balsų, ir savivaldybės Tarybos narys Tomas Budrikis, gavęs 16,24 proc. rinkėjų balsų.

V. Laurinaičio vadovaujama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ Šilutės rajono savivaldybės taryboje gavo 10 mandatų. Jie rinkėjų valia tenka visiems dabartiniams savivaldybės Tarybos nariams, išskyrus Darijų Pundžių, kuris iš 50 vietos kandidatų sąraše išreitinguotas į 5 vietą ir sugrįžta dirbti į savivaldybės Tarybą, kurioje anksčiau jau yra dirbęs.

T. Budrikio vadovaujami rajono socialdemokratai gauna 6 mandatus. Naujiena – Kęstutis Vaičiūnas, iš 7 vietos sąraše pakilęs į antrą, taip pat mandatą gauna ir Vidmantas Gečas. Jiedu nėra savivaldybės Tarybos nariai. Mandatus gauna ir dabartiniai savivaldybės Tarybos nariai – iš Liberalų sąjūdžio pas socialdemokratus perbėgęs Algirdas Gečas ir iš „valstiečių“ perėjęs Sigitas Majus.

Primename, kad demokratai ir socialdemokratai dabar priklauso savivaldybės Tarybos valdančiajai daugumai. Taryboje bus 25 nariai ir tiesiogiai išrinktas meras. Tad šios dvi partijos jau turi daugumą – 16 mandatų.

Tiesa, partija „Laisvė ir teisingumas“ gavo 2 mandatus: abu tenka dabartinę valdančiąją daugumą palaikantiems ir su ja gerai sutariantiems Daivai Žebelienei ir Edvardui Jurjonui, pastarasis yra savivaldybės Tarybos narys, D. Žebelienė laikinai eina administracijos direktoriaus pareigas.

Opozicija palaikymo nesulaukė

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai gauna 4 mandatus, iki šiol turėjo 5. Kartu su 3 Liberalų sąjūdžio atstovais jie sudarė 8 narių opoziciją. Ji mažėja, nes Liberalų sąjūdis iš turėtų 3 mandatų telaimėjo vieną, jis tenka Daivai Plikšnienei, dabartinei savivaldybės Tarybos narei. Konservatorių atstovai visi lieka tie patys: Žygimantas Kurlianskas, Sandra Tamašauskienė, Zigmantas Merliūnas ir Zigmantas Jaunius.

Švėkšna rajono valdžioje vėl turi 3 savo seniūnijos atstovus vietoj buvusių 4: Ž. Kurlianską, Z. Merliūną ir socialdemokratą Antaną Martinkų.

Regionų partija gavo 2 mandatus. Jie tenka dabartinei savivaldybės Tarybos narei Lijanai Jagintavičienei ir naujokui rajono valdžioje Domantui Kairiui.

„Valstiečių“ neliko…

Nė vieno mandato negavo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos Šilutės skyrius, buvę „valstiečiai“ S. Majus į valdžią vėl patenka su socialdemokratais, Edgaras Padimanskas – su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“…

Į savivaldybės Tarybą neišrinkta ir Darbo partijos atstovų, jų čia nėra ir dabar. Rinkėjų pasitikėjimo nesulaukė ir mandatų negavo Tautos teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai).

Stasė Skutulienė

2 komentarai

  • Vaida

    Bėgiojantiems iš partijos į partiją išvis neleisčiau įrašyti į sąrašus. Jeigu pažiūras vartai kaip blynus keptuvėje, koks iš tavęs politikas?

  • prognozė

    O kas bus, jei laimės Ž. Kurlianskas? Iš ko jis sudarys koaliciją? Konservatoriai – 4, Regionų partija – 2, Liberalai – 1. (7 prieš 18), kažkas neįtikėtino, nors tikėtina, kad politinės šiukšlės A. Pupšys ir A. Gečas gali vėl išduoti dabartines partijas dėl vietos Taryboje. Kas iš likusių ryšis eiti su konservatoriais ir visam gyvenimui palaidoti save?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neišleistos monetos ir banknotai atspindi Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį

Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetis – įdomus laikotarpis Lietuvos istorijoje, kuris atsispindi ne tik to meto sudėtinguose politiniuose įvykiuose, bet ir numizmatikoje bei bonistikoje. Šie mokslai tiria pinigus, monetų gamybos istoriją ir jų reikšmę visuomenei. „Spindulio“ bendrovėje Kaune tarpukariu įkurta nauja monetų kalykla 1936 m. nukaldino ir išleido į apyvartą sidabrines 5 litų monetas, skirtas Jonui Basanavičiui, bei 10 litų monetas, skirtas Vytautui Didžiajam. Tačiau nedaugelis žino, kad 1938 m. planuota išleisti ir sidabrinę 2 litų monetą su Antano Smetonos atvaizdu. Ši

Norite sulos?

Pavasarį atšilus orams, kai sulos mėgėjai pradeda leisti pirmąją sulą, Aplinkos apsaugos departamentas pataria, kaip tai daryti tinkamai tiek nuosavame miške, tiek valstybei priklausančioje žemėje. Kaip tinkamai leisti sulą? Valstybei priklausančioje žemėje sulą leisti galima iš ne plonesnių kaip 20 cm skersmens medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po 5 metų. Jei medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių.  Kuriuos medžius, augančius valstybei priklausančioje žemėje, planuojama kirsti, gali pasakyti miško,

Olimpiadoje – Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazisčių sėkmė

Mažosios Lietuvos regioninė etninės kultūros globos taryba praneša, kad vasario 28 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje įvyko VI Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados II turas Mažosios Lietuvos regione. Olimpiadoje dalyvavo 11 mokinių iš Klaipėdos Sendvario progimnazijos, Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijos, Klaipėdos rajono Vėžaičių pagrindinės mokyklos, Gargždų „Minijos“ progimnazijos, Gargždų „Kranto“ progimnazijos, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos, Šilutės pirmosios, Šilutės rajono Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazijų. Susumavus abiejų Olimpiados užduočių (testo ir etnokultūrinės veiklos ir raiškos) rezultatus, paskelbti Mažosios Lietuvos regione įgyvendinamo

Automobilių vagys vis dar pridaro nuostolių – kaip apsaugoti savo turtą?

Nors automobilių ir jų dalių vagysčių per pastaruosius metus gerokai sumažėjo, tokio pobūdžio nusikaltimai niekur nedingo. Lietuvos Policijos duomenimis, 2022 m. fiksuotos 231, o 2023 m. – 288 automobilių vagystės. Draudimo bendrovė ERGO pernai fiksavo 8 automobilių vagystes, kai 2022 m. tokių buvo 5. Tiesa, krentantys vagysčių skaičiai nereiškia, kad sumažėjo gyventojams padaryta žala: praėjusiais metais vidutinė draudikų sumokėta kompensacija siekė 13,5 tūkst. eurų, kai 2022 m. ši kompensacija sudarė 8 tūkst. eurų. Apie tai, kodėl gyventojų patiriama žala auga

Taip pat skaitykite