Kristijono Donelaičio „Metų“ vertimai į Europos Sąjungos kalbas

Minint lietuvių literatūros klasiko, poeto ir Mažosios Lietuvos lietuvių grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio (1714–1780) 300-ąsias gimimo metines Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje eksponuojama literatūros ir fotodokumentikos paroda „Kristijonas Donelaitis. „Metų“ vertimai į Europos Sąjungos kalbas“.

Tai vienas iš pirmųjų akcentų vykdant viešosios bibliotekos tarptautinį projektą „Donelaitika: knyga, žodis, konfesija ir menas epochų kultūriniuose perskaitymuose“, skirtą K. Donelaičio metams paminėti.
Prieš trejetą amžių šviesą išvydęs pirmasis mūsų poetas Kristijonas Donelaitis apie 1765–1775 metus sukūrė įžymiausią ir svarbiausią, iki šiol nepralenktą lietuvių literatūros šedevrą – poemą „Metai“. Tai kartu ir epinis, ir lyrinis kūrinys, vaizduojantis Mažosios Lietuvos lietuvių valstiečių baudžiauninkų (būrų) gyvenimą XVIII a. viduryje. Slenkantys amžiai išsaugojo „Metus“ ir dabar, XXI amžiuje, turime galimybę pamąstyti apie jos svarbą, reikšmę bei vietą Lietuvos, Europos ir viso pasaulio kultūroje. Į pasaulinės literatūros aukso fondą įeinantis kūrinys sulaukė nemažo tarptautinio pripažinimo. Jis buvo ir yra verčiamas į daugelį pasaulio bei Europos regiono kalbų.
Viešosios bibliotekos Periodikos skaitykloje eksponuojama paroda, kurioje galima susipažinti su klasiko sukurtos poemos „Metai“ ar jos dalies vertimų leidimais ES kalbomis: anglų, čekų, estų, ispanų, italų, latvių, lenkų, švedų, vengrų ir vokiečių. Parodos lankytojai turi galimybę pamatyti ir bibliotekos Knygos muziejuje saugomus poemos „Metai“ leidinius, išspausdintus Lietuvoje ir kitose Europos šalyse.
Poema „Metai“ ispanų kalba („Lasestacionesdel ano“) pirmą kartą pasirodė tik 2013 m. Ją išleido Sevilijos leidykla „Renacimiento“. Vilniaus universiteto Užsienio kalbų instituto Romanų kalbų katedroje dirbanti ispanė Carmen Caro, versdama šį lietuvių grožinės literatūros kūrinį, stengėsi parodyti ispanams metų kaitą, kuri Ispanijoje nėra tokia ryški kaip Lietuvoje. Iš „Metų“ ispanai sužinos, ką reiškia po ilgos ir sunkios žiemos laukti pavasario. Vertimo pratarmės autorė – kraštietė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedros profesorė Dainora Pociūtė-Abukevičienė.
Dėl meninių ypatybių į poemą „Metai“ dar XIX a. pradžioje atkreipė dėmesį čekų filologai ir rašytojai. Kristijono Donelaičio kūryba susidomėjo Karolio universiteto profesorius Františekas Ladislavas Čelakovskis, ketinęs į čekų kalbą išversti keletą šio kūrinio fragmentų. Visas poemos „Metai“ vertimas į čekų kalbą („Ročnídoby“) publikuotas 1960 m., vertė Hana Jechova.
Kristijono Donelaičio „Metų“ dalies „Pavasario džiaugsmai“ į italų kalbą išvertė Vincas Mincevičius, tai buvo publikuota 1964 m. ELTA-Press Romoje. Darbas liko nebaigtas iki šių dienų.
„Metų“ fragmentai į latvių kalbą buvo išversti gana anksti. Tai padarė Karlas Fridrihas Vatsonas 1821 m. O visas „Metų“ vertimas „Gadalaiki“ pasirodė 1963 m. Rygoje. Išvertė poetas ir vertėjas Paulis Kalva. 2006 m. „Metai“ buvo išleisti pakartotinai.
„Metus“ į lenkų kalbą 1860 m. išvertė Mikalojus Akelaitis, tačiau neišleido, liko tik rankraštis. Visas Kazimiero Petkevičiaus „Metų“ vertimas „Rok“ pasirodė 1933 m. Antrąjį lenkišką vertimą „Pory roku“ 1982 m. paskelbė Zigmantas Laurinavičius.
1991 m. Geteborge Lenarto Šelbergo į švedų kalbą išversti Kristijono Donelaičio „Metai“ („Årstiderna“) suskambo skandinaviškai. Ne tik išvaizda, bet ir visuma leidinys pulsuoja skandinaviška dvasia. Knygoje pateiktos išraiškingos iliustracijos. Tad ir šiandien švedai turi savitą skandinavišką Kristijoną Donelaitį.
Vengrų kalba Kristijono Donelaičio kūrinys „Metai“ („Évszakok“) buvo išleistas 1970 m. Budapešte.

Rašinio autorė – prie parodos stendo.
Petro Skutulo nuotr.

Lietuvių literatūros klasiko poema pirmą kartą į vokiečių kalbą („Das Jahr in vier Gesängen“) išversta 1818 m. Karaliaučiaus universiteto profesoriaus Martyno Liudviko Rėzos. Tai yra pirmas poemos vertimas į užsienio kalbą. „Metų“ leidimų vokiečių kalba yra keletas, jie pasirodė XIX, XX ir XXI a. 2010 m. Kaune buvo išleistas poemos „Metai“ („Das Jahr“) faksimilinis 1818 m. Karaliaučiuje skelbtų Kristijono Donelaičio „Metų“ leidinys.
Kada pirmą kartą poema išversta į anglų kalbą („Theseansons“), šiandien sunku pasakyti. Parodoje eksponuojami knygų vertimai išleisti XX ir XXI amžiuje. Poemos vertimo fragmentų galima rasti ir 2011 m. išleistoje knygoje „Gyvas atodūsis = BreathingFree: lietuvių poezijos vertimai“.
Kristijono Donelaičio „Metai“ yra paženklinti pasaulinei klasikinei literatūrai būdingu amžino aktualumo ženklu. Jo rašytinis palikimas, išverstas į ES šalių kalbas, leidžia tos šalies žmonėms susipažinti su Lietuvos istorija, tradicijomis, papročiais, gyvensena, pajusti lietuvių kalbos grožį, skambesį ir išraiškingumą bei atskleisti lituanistinį paveldą, tuo pačiu pažinti ir kalbinę Europos įvairovę.
Šilutiškiai literatūros ir fotodokumentikos parodą „Kristijonas Donelaitis. „Metų“ vertimai į Europos Sąjungos kalbas“ iki vasario mėnesio pradžios gali apžiūrėti Šilutės viešosios bibliotekos Periodikos skaitykloje (I aukštas), o vėliau ši paroda visus 2014 m. keliaus po bibliotekos filialus. Su šia paroda susipažinti turės galimybę ir rajono miestelių bei kaimų gyventojai. Informacija bus skelbiama „Pamario“ laikraštyje.
Parodos elektroninę versiją interneto lankytojai galės rasti Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos interneto svetainėje www.silutevb.lt→skaitytojams→virtualios parodos.

Informaciją parengė Daiva Jucikaitė
Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Šventuosius Jokūbo metus pasitikome tradiciniame piligrimų žygyje

2021 metai – Šventieji Jokūbo metai. Tai metai, kai liepos 25 d. yra sekmadienis, o per šimtmetį tai nutinka keliolika kartų. Šv. Jokūbo kelias (isp. Camino de Santiago) – katalikų piligriminis kelias į Kompostelos Santjago katedrą Ispanijoje kur, manoma, yra palaidotas Apaštalas Jokūbas. Šis kelias žinomas nuo viduramžių, jam jau virš 1000 metų. Važiuodami pernai specialiais šio kelio ženklais sužymėtu keliu susipažinome su mūsų krašto kultūros ir istorijos paveldu. Išvykstančius piligrimus palaimino ir išlydėjo Šilutės katalikų parapijos dekanas Remigijus Saunorius.

Bitininkai kviečiami teikti paraiškas

Bičių laikytojai, bitininkų asociacijos, bitininkų kooperatyvai, mokslo ir studijų institucijos jau gali teikti paramos paraiškas Paramos Lietuvos bitininkystės sektoriui 2020–2022 metų programos priemonėms įgyvendinti. Šiam kvietimui skirta 180 954 Eur. Programoje numatytos priemonės, kurioms įgyvendinti bitininkai gali gauti valstybės paramą: techninė pagalba bitininkams ir jų grupėms; kova su avilių kenkėjais ir bičių ligomis, ypač varoatoze; bičių avilių transportavimo į ganyklas racionalizavimas; medaus fizinių ir cheminių savybių analizė; bičių šeimų atnaujinimas; bitininkystei ir bitininkystės produkcijai skirtos taikomųjų mokslinių tyrimų programos; rinkos

Savaitė prasidėjo vagystėmis

Pirmąjį vasaros mėnesį pagausėjo vagysčių, sulaikytų neblaivių vairuotojų bei, kaip įprasta, netrūko smurtautojų. Šios savaitės pirmadienį ir antradienį Šilutės rajono policijos komisariate užfiksuoti šie įvykiai, kuriuos tiria pareigūnai. Birželio14 d. pavakare iš garažo Užkardos g., Gaidelių kaime, Šilutės sen., buvo pavogtas suvirinimo aparatas ir virinimo vielos ritės. Nuostolis 500 eurų. Policija tiria ir birželio 5 d. įvykį, kai buvo pastebėtas išdaužtas autobusų stotelės Lietuvininkų g., Šilutėje, šoninis stiklas. Nuostolis 220 eurų. Birželio14-15 d. Liepų g., Šilutėje,  iš automobilio „Honda Accord“

Europos automobilių kroso čempionato etape Vilkyčiuose bus ir lietuvių

Praėjusiais metais dėl pasaulinės pandemijos Lietuva neteko itin aukštos klasės renginio – Europos automobilių kroso čempionato etapo, kuris turėjo būti surengtas Vilkyčiuose. Tąkart šias varžybas, kaip ir dalį kitų etapų Europos čempionato kalendoriuje, teko atšaukti. Tačiau šiemet automobilių kroso gerbėjai šias lenktynes tikrai išvys. Geriausi Europos automobilių kroso lenktynininkai, besivaržantys bagiais bei kėbuliniais automobiliais, Lietuvoje pasirodys liepos 3-4 d. Tai bus antrasis Europos autokroso čempionato etapas. Dvi dienas varžysis Europos automobilių kroso čempionato dalyviai. Tarp iškeltų daugelio senojo žemyno šalių

Taip pat skaitykite