Kristijono Donelaičio „Metų“ vertimai į Europos Sąjungos kalbas

Minint lietuvių literatūros klasiko, poeto ir Mažosios Lietuvos lietuvių grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio (1714–1780) 300-ąsias gimimo metines Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje eksponuojama literatūros ir fotodokumentikos paroda „Kristijonas Donelaitis. „Metų“ vertimai į Europos Sąjungos kalbas“.

Tai vienas iš pirmųjų akcentų vykdant viešosios bibliotekos tarptautinį projektą „Donelaitika: knyga, žodis, konfesija ir menas epochų kultūriniuose perskaitymuose“, skirtą K. Donelaičio metams paminėti.
Prieš trejetą amžių šviesą išvydęs pirmasis mūsų poetas Kristijonas Donelaitis apie 1765–1775 metus sukūrė įžymiausią ir svarbiausią, iki šiol nepralenktą lietuvių literatūros šedevrą – poemą „Metai“. Tai kartu ir epinis, ir lyrinis kūrinys, vaizduojantis Mažosios Lietuvos lietuvių valstiečių baudžiauninkų (būrų) gyvenimą XVIII a. viduryje. Slenkantys amžiai išsaugojo „Metus“ ir dabar, XXI amžiuje, turime galimybę pamąstyti apie jos svarbą, reikšmę bei vietą Lietuvos, Europos ir viso pasaulio kultūroje. Į pasaulinės literatūros aukso fondą įeinantis kūrinys sulaukė nemažo tarptautinio pripažinimo. Jis buvo ir yra verčiamas į daugelį pasaulio bei Europos regiono kalbų.
Viešosios bibliotekos Periodikos skaitykloje eksponuojama paroda, kurioje galima susipažinti su klasiko sukurtos poemos „Metai“ ar jos dalies vertimų leidimais ES kalbomis: anglų, čekų, estų, ispanų, italų, latvių, lenkų, švedų, vengrų ir vokiečių. Parodos lankytojai turi galimybę pamatyti ir bibliotekos Knygos muziejuje saugomus poemos „Metai“ leidinius, išspausdintus Lietuvoje ir kitose Europos šalyse.
Poema „Metai“ ispanų kalba („Lasestacionesdel ano“) pirmą kartą pasirodė tik 2013 m. Ją išleido Sevilijos leidykla „Renacimiento“. Vilniaus universiteto Užsienio kalbų instituto Romanų kalbų katedroje dirbanti ispanė Carmen Caro, versdama šį lietuvių grožinės literatūros kūrinį, stengėsi parodyti ispanams metų kaitą, kuri Ispanijoje nėra tokia ryški kaip Lietuvoje. Iš „Metų“ ispanai sužinos, ką reiškia po ilgos ir sunkios žiemos laukti pavasario. Vertimo pratarmės autorė – kraštietė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedros profesorė Dainora Pociūtė-Abukevičienė.
Dėl meninių ypatybių į poemą „Metai“ dar XIX a. pradžioje atkreipė dėmesį čekų filologai ir rašytojai. Kristijono Donelaičio kūryba susidomėjo Karolio universiteto profesorius Františekas Ladislavas Čelakovskis, ketinęs į čekų kalbą išversti keletą šio kūrinio fragmentų. Visas poemos „Metai“ vertimas į čekų kalbą („Ročnídoby“) publikuotas 1960 m., vertė Hana Jechova.
Kristijono Donelaičio „Metų“ dalies „Pavasario džiaugsmai“ į italų kalbą išvertė Vincas Mincevičius, tai buvo publikuota 1964 m. ELTA-Press Romoje. Darbas liko nebaigtas iki šių dienų.
„Metų“ fragmentai į latvių kalbą buvo išversti gana anksti. Tai padarė Karlas Fridrihas Vatsonas 1821 m. O visas „Metų“ vertimas „Gadalaiki“ pasirodė 1963 m. Rygoje. Išvertė poetas ir vertėjas Paulis Kalva. 2006 m. „Metai“ buvo išleisti pakartotinai.
„Metus“ į lenkų kalbą 1860 m. išvertė Mikalojus Akelaitis, tačiau neišleido, liko tik rankraštis. Visas Kazimiero Petkevičiaus „Metų“ vertimas „Rok“ pasirodė 1933 m. Antrąjį lenkišką vertimą „Pory roku“ 1982 m. paskelbė Zigmantas Laurinavičius.
1991 m. Geteborge Lenarto Šelbergo į švedų kalbą išversti Kristijono Donelaičio „Metai“ („Årstiderna“) suskambo skandinaviškai. Ne tik išvaizda, bet ir visuma leidinys pulsuoja skandinaviška dvasia. Knygoje pateiktos išraiškingos iliustracijos. Tad ir šiandien švedai turi savitą skandinavišką Kristijoną Donelaitį.
Vengrų kalba Kristijono Donelaičio kūrinys „Metai“ („Évszakok“) buvo išleistas 1970 m. Budapešte.

Rašinio autorė – prie parodos stendo.
Petro Skutulo nuotr.

Lietuvių literatūros klasiko poema pirmą kartą į vokiečių kalbą („Das Jahr in vier Gesängen“) išversta 1818 m. Karaliaučiaus universiteto profesoriaus Martyno Liudviko Rėzos. Tai yra pirmas poemos vertimas į užsienio kalbą. „Metų“ leidimų vokiečių kalba yra keletas, jie pasirodė XIX, XX ir XXI a. 2010 m. Kaune buvo išleistas poemos „Metai“ („Das Jahr“) faksimilinis 1818 m. Karaliaučiuje skelbtų Kristijono Donelaičio „Metų“ leidinys.
Kada pirmą kartą poema išversta į anglų kalbą („Theseansons“), šiandien sunku pasakyti. Parodoje eksponuojami knygų vertimai išleisti XX ir XXI amžiuje. Poemos vertimo fragmentų galima rasti ir 2011 m. išleistoje knygoje „Gyvas atodūsis = BreathingFree: lietuvių poezijos vertimai“.
Kristijono Donelaičio „Metai“ yra paženklinti pasaulinei klasikinei literatūrai būdingu amžino aktualumo ženklu. Jo rašytinis palikimas, išverstas į ES šalių kalbas, leidžia tos šalies žmonėms susipažinti su Lietuvos istorija, tradicijomis, papročiais, gyvensena, pajusti lietuvių kalbos grožį, skambesį ir išraiškingumą bei atskleisti lituanistinį paveldą, tuo pačiu pažinti ir kalbinę Europos įvairovę.
Šilutiškiai literatūros ir fotodokumentikos parodą „Kristijonas Donelaitis. „Metų“ vertimai į Europos Sąjungos kalbas“ iki vasario mėnesio pradžios gali apžiūrėti Šilutės viešosios bibliotekos Periodikos skaitykloje (I aukštas), o vėliau ši paroda visus 2014 m. keliaus po bibliotekos filialus. Su šia paroda susipažinti turės galimybę ir rajono miestelių bei kaimų gyventojai. Informacija bus skelbiama „Pamario“ laikraštyje.
Parodos elektroninę versiją interneto lankytojai galės rasti Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos interneto svetainėje www.silutevb.lt→skaitytojams→virtualios parodos.

Informaciją parengė Daiva Jucikaitė
Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Ką verta žinoti apie betoninius gyvenamųjų namų elementus?

Betoninių namų statyba suteikia namų savininkams daug privalumų, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą, ilgaamžiškumą ir neprideda nereikalingos priežiūros. Be to, betoniniai namai sukuria saugią, patogią ir sveiką aplinką, taip pat teigiamai prisideda prie aplinkos. Daugelis šių privalumų suteikia namų savininkams ilgalaikių finansinių santaupų. Betoniniai blokai prieš izoliuotas betonines formas Dvi sienų sistemos, dažniausiai naudojamos betoniniams namams statyti, yra betoniniai blokai ir izoliuotos betoninės formos (ICF). Abu metodai suteikia daug betoninio namo statybos pranašumų. Tačiau, skirtingai nei ICF sienos, betono blokeliai turi

Lietuvos banko sukauptas meno kūrinių lobynas – viename albume

LB-menas

Lietuvos bankas, pernai paminėjęs 100 metų sukaktį, šia proga parengė ir išleido albumą „Lietuvos banko dailės rinkinys“. Jame pirmą kartą koncentruotai pristatomi centriniame banke tarpukariu ir po 1990 m. sukaupti dailės kūriniai – paveikslai, keramikos dirbiniai, skulptūros, vitražai. Dailės kūrinių rinkinys – ne tik puošybai „Visuomenei pristatome šiek tiek mažiau žinomą, bet vieną įdomiausių Lietuvos banko veiklos sričių, kurios pradžia siejama su Lietuvos banko rūmų, esančių K. Donelaičio ir Maironio gatvių sankirtoje, Kaune, atsiradimu. Pirmojo Lietuvos banko valdytojo Vlado Jurgučio

Policija: išpjovė 1000 eurų vertės medžių

Tauragės apskrities VPK informuoja apie savaitgalio įvykius Šilutės rajone ir skelbia kitas žinias, į kurias gyventojai turėtų atkreipti dėmesį. Sausio 28 d. rytą vyras, gim. 1986 m., pastebėjo, kad sklype Labatmedžio k., Švėkšnos sen., išpjauti medžiai. Nuostolis 1000 eurų. Sausio 29 d.  Žemaitkiemio k. neblaivus (1,57 prom.) vyras, gim. 1999 m., vairavo automobilį „VW Passat“. Sausio 28 d. naktį Lietuvininkų gatvėje, Šilutėje,  nenustatyti asmenys užpuolė neblaivius vyrus (gim. 1981 m. ir gim. 1990 m.) ir vieną iš jų sužalojo. Sausio

Menininkė unikaliai pavaizdavo internetą 

Žinoma menininkė Jolita Vaitkutė trimis meniniais kūriniai pavaizdavo internetą – naudodama namuose randamus daiktus ji įkūnijo su kokiomis savybėmis jai siejasi naujos kartos 5G internetas. Neįprasta, nauja forma lietuvių kūrėja perteikė namų interneto greitį ir stabilumą. „Užduotis pavaizduoti internetą buvo sunki. Juk internetas mums – būtinas, tačiau jo apčiuopti ar pamatyti negalime. Dažnai internetą priimame kaip duotybę – kad jis tiesiog yra. Visgi jam dingus vos akimirkai, iškart jo pasigendame. Kurdama ieškojau formų kaip perteikti svarbiausias interneto savybes – tam

Taip pat skaitykite