Kristijono Donelaičio „Metų“ vertimai į Europos Sąjungos kalbas

Minint lietuvių literatūros klasiko, poeto ir Mažosios Lietuvos lietuvių grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio (1714–1780) 300-ąsias gimimo metines Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje eksponuojama literatūros ir fotodokumentikos paroda „Kristijonas Donelaitis. „Metų“ vertimai į Europos Sąjungos kalbas“.

Tai vienas iš pirmųjų akcentų vykdant viešosios bibliotekos tarptautinį projektą „Donelaitika: knyga, žodis, konfesija ir menas epochų kultūriniuose perskaitymuose“, skirtą K. Donelaičio metams paminėti.
Prieš trejetą amžių šviesą išvydęs pirmasis mūsų poetas Kristijonas Donelaitis apie 1765–1775 metus sukūrė įžymiausią ir svarbiausią, iki šiol nepralenktą lietuvių literatūros šedevrą – poemą „Metai“. Tai kartu ir epinis, ir lyrinis kūrinys, vaizduojantis Mažosios Lietuvos lietuvių valstiečių baudžiauninkų (būrų) gyvenimą XVIII a. viduryje. Slenkantys amžiai išsaugojo „Metus“ ir dabar, XXI amžiuje, turime galimybę pamąstyti apie jos svarbą, reikšmę bei vietą Lietuvos, Europos ir viso pasaulio kultūroje. Į pasaulinės literatūros aukso fondą įeinantis kūrinys sulaukė nemažo tarptautinio pripažinimo. Jis buvo ir yra verčiamas į daugelį pasaulio bei Europos regiono kalbų.
Viešosios bibliotekos Periodikos skaitykloje eksponuojama paroda, kurioje galima susipažinti su klasiko sukurtos poemos „Metai“ ar jos dalies vertimų leidimais ES kalbomis: anglų, čekų, estų, ispanų, italų, latvių, lenkų, švedų, vengrų ir vokiečių. Parodos lankytojai turi galimybę pamatyti ir bibliotekos Knygos muziejuje saugomus poemos „Metai“ leidinius, išspausdintus Lietuvoje ir kitose Europos šalyse.
Poema „Metai“ ispanų kalba („Lasestacionesdel ano“) pirmą kartą pasirodė tik 2013 m. Ją išleido Sevilijos leidykla „Renacimiento“. Vilniaus universiteto Užsienio kalbų instituto Romanų kalbų katedroje dirbanti ispanė Carmen Caro, versdama šį lietuvių grožinės literatūros kūrinį, stengėsi parodyti ispanams metų kaitą, kuri Ispanijoje nėra tokia ryški kaip Lietuvoje. Iš „Metų“ ispanai sužinos, ką reiškia po ilgos ir sunkios žiemos laukti pavasario. Vertimo pratarmės autorė – kraštietė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedros profesorė Dainora Pociūtė-Abukevičienė.
Dėl meninių ypatybių į poemą „Metai“ dar XIX a. pradžioje atkreipė dėmesį čekų filologai ir rašytojai. Kristijono Donelaičio kūryba susidomėjo Karolio universiteto profesorius Františekas Ladislavas Čelakovskis, ketinęs į čekų kalbą išversti keletą šio kūrinio fragmentų. Visas poemos „Metai“ vertimas į čekų kalbą („Ročnídoby“) publikuotas 1960 m., vertė Hana Jechova.
Kristijono Donelaičio „Metų“ dalies „Pavasario džiaugsmai“ į italų kalbą išvertė Vincas Mincevičius, tai buvo publikuota 1964 m. ELTA-Press Romoje. Darbas liko nebaigtas iki šių dienų.
„Metų“ fragmentai į latvių kalbą buvo išversti gana anksti. Tai padarė Karlas Fridrihas Vatsonas 1821 m. O visas „Metų“ vertimas „Gadalaiki“ pasirodė 1963 m. Rygoje. Išvertė poetas ir vertėjas Paulis Kalva. 2006 m. „Metai“ buvo išleisti pakartotinai.
„Metus“ į lenkų kalbą 1860 m. išvertė Mikalojus Akelaitis, tačiau neišleido, liko tik rankraštis. Visas Kazimiero Petkevičiaus „Metų“ vertimas „Rok“ pasirodė 1933 m. Antrąjį lenkišką vertimą „Pory roku“ 1982 m. paskelbė Zigmantas Laurinavičius.
1991 m. Geteborge Lenarto Šelbergo į švedų kalbą išversti Kristijono Donelaičio „Metai“ („Årstiderna“) suskambo skandinaviškai. Ne tik išvaizda, bet ir visuma leidinys pulsuoja skandinaviška dvasia. Knygoje pateiktos išraiškingos iliustracijos. Tad ir šiandien švedai turi savitą skandinavišką Kristijoną Donelaitį.
Vengrų kalba Kristijono Donelaičio kūrinys „Metai“ („Évszakok“) buvo išleistas 1970 m. Budapešte.

Rašinio autorė – prie parodos stendo.
Petro Skutulo nuotr.

Lietuvių literatūros klasiko poema pirmą kartą į vokiečių kalbą („Das Jahr in vier Gesängen“) išversta 1818 m. Karaliaučiaus universiteto profesoriaus Martyno Liudviko Rėzos. Tai yra pirmas poemos vertimas į užsienio kalbą. „Metų“ leidimų vokiečių kalba yra keletas, jie pasirodė XIX, XX ir XXI a. 2010 m. Kaune buvo išleistas poemos „Metai“ („Das Jahr“) faksimilinis 1818 m. Karaliaučiuje skelbtų Kristijono Donelaičio „Metų“ leidinys.
Kada pirmą kartą poema išversta į anglų kalbą („Theseansons“), šiandien sunku pasakyti. Parodoje eksponuojami knygų vertimai išleisti XX ir XXI amžiuje. Poemos vertimo fragmentų galima rasti ir 2011 m. išleistoje knygoje „Gyvas atodūsis = BreathingFree: lietuvių poezijos vertimai“.
Kristijono Donelaičio „Metai“ yra paženklinti pasaulinei klasikinei literatūrai būdingu amžino aktualumo ženklu. Jo rašytinis palikimas, išverstas į ES šalių kalbas, leidžia tos šalies žmonėms susipažinti su Lietuvos istorija, tradicijomis, papročiais, gyvensena, pajusti lietuvių kalbos grožį, skambesį ir išraiškingumą bei atskleisti lituanistinį paveldą, tuo pačiu pažinti ir kalbinę Europos įvairovę.
Šilutiškiai literatūros ir fotodokumentikos parodą „Kristijonas Donelaitis. „Metų“ vertimai į Europos Sąjungos kalbas“ iki vasario mėnesio pradžios gali apžiūrėti Šilutės viešosios bibliotekos Periodikos skaitykloje (I aukštas), o vėliau ši paroda visus 2014 m. keliaus po bibliotekos filialus. Su šia paroda susipažinti turės galimybę ir rajono miestelių bei kaimų gyventojai. Informacija bus skelbiama „Pamario“ laikraštyje.
Parodos elektroninę versiją interneto lankytojai galės rasti Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos interneto svetainėje www.silutevb.lt→skaitytojams→virtualios parodos.

Informaciją parengė Daiva Jucikaitė
Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Dėl subsidijų gali kreiptis ir nuo karantino apribojimų nukentėjusios susijusios įmonės

Dėl subsidijų gali kreiptis ir nuo karantino apribojimų nukentėjusios susijusios įmonės – kontroliuojamos kitos bendrovės arba pačios turinčios akcijų kitoje įmonėje. „Pradedame paskutinį pirmojo paramos verslui paketo etapą. Jo metu susijusioms įmonėms bus paskirstyta iki 100 mln.  eurų subsidijų. Suprantame, kad apribojimus patyręs verslas labai laukia valstybės pagalbos, tad kovo mėnesį suderinę su Europos Komisija tikimės pradėti skirstyti ir antrojo paramos paketo subsidijas labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiems verslams. Išmokoms bus skirta dar 70 mln. eurų“, – sako ekonomikos ir inovacijų

Vaiko teisių gynėja Pagėgiuose: vis dar yra vaikų, kurie nenori sugrįžti į savo namus

„Skaudu matyti, kai tėvai atvyksta susigrąžinti savo vaikų būdami neblaivūs“, – tokiais žodžiais vis dar neretai pasitaikančią realybę apibūdina daugiau nei 20 metų vaiko teisių apsaugos srityje dirbanti Lina Augustinavičiūtė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Pagėgiuose. Vaiko teisių gynėja atvirai pasakoja apie savo pasirinkimą ir iššūkius, kurių šiame darbe netrūksta.  Vaiko teisių apsaugos srityje dirbate šitiek daug metų. Kas lėmė šios profesijos pasirinkimą?  Studijuodama universitete atlikau praktiką Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko

Antrasis karantinas prekybininkams švelnesnis

Į 2021-uosius nustumtas karantinas apkarpė mažmeninės prekybos rezultatus. Vis dėlto, sausį fiksuotas nuosmukis gerokai kuklesnis, nei  per pirmąjį karantiną. Statistikos departamento duomenis, mažmeninės prekybos apyvarta palyginamosiomis kainomis sumažėjo 4 proc. Sparčiausiai – net 14,4 proc. krito prekybos apyvartos ne maisto prekėmis. Vis dėlto, šįkart sektorius smūgį atlaikė kiek lengviau, nes per pirmąjį karantiną stebėjome net 18,6 proc. metinį prekybos ne maistu susitraukimą. Labiausiai nukentėjo tekstile, drabužiais ir avalyne prekiaujančios įmonės. Jų apyvartos buvo net 64,4 proc. mažesnės nei prieš metus. Trečdaliu susitraukė remonto

Dėmesio – saugokitės sukčių siunčiamų pranešimų

Lietuvos bankas įspėja, kad stebima padažnėjusių atvejų, kai sukčiai, prisidengdami banko ar kitos finansų įstaigos vardu, siunčia pranešimus gyventojams, siekdami išvilioti asmens duomenis ar užkrėsti jų kompiuterius.   „Gyventojai būtų saugesni, jei tiesiog ignoruotų SMS žinutes ar el. laiškus, kuriuose prašoma atlikti skubų veiksmą, pavyzdžiui, atsisiųsti ataskaitą, aktyvuoti Smart-ID programėlę ar paspausti ant siunčiamos nuorodos. Visas su bankais ar finansų įstaigomis susijusias operacijas rekomenduojame atlikti tik per saugius, šių įstaigų interneto svetainėse nurodytus kanalus: internetinę bankininkystę, skambučių centrą ar programėlę,“

Taip pat skaitykite