Kristijono Donelaičio „Metų“ vertimai į Europos Sąjungos kalbas

Minint lietuvių literatūros klasiko, poeto ir Mažosios Lietuvos lietuvių grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio (1714–1780) 300-ąsias gimimo metines Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje eksponuojama literatūros ir fotodokumentikos paroda „Kristijonas Donelaitis. „Metų“ vertimai į Europos Sąjungos kalbas“.

Tai vienas iš pirmųjų akcentų vykdant viešosios bibliotekos tarptautinį projektą „Donelaitika: knyga, žodis, konfesija ir menas epochų kultūriniuose perskaitymuose“, skirtą K. Donelaičio metams paminėti.
Prieš trejetą amžių šviesą išvydęs pirmasis mūsų poetas Kristijonas Donelaitis apie 1765–1775 metus sukūrė įžymiausią ir svarbiausią, iki šiol nepralenktą lietuvių literatūros šedevrą – poemą „Metai“. Tai kartu ir epinis, ir lyrinis kūrinys, vaizduojantis Mažosios Lietuvos lietuvių valstiečių baudžiauninkų (būrų) gyvenimą XVIII a. viduryje. Slenkantys amžiai išsaugojo „Metus“ ir dabar, XXI amžiuje, turime galimybę pamąstyti apie jos svarbą, reikšmę bei vietą Lietuvos, Europos ir viso pasaulio kultūroje. Į pasaulinės literatūros aukso fondą įeinantis kūrinys sulaukė nemažo tarptautinio pripažinimo. Jis buvo ir yra verčiamas į daugelį pasaulio bei Europos regiono kalbų.
Viešosios bibliotekos Periodikos skaitykloje eksponuojama paroda, kurioje galima susipažinti su klasiko sukurtos poemos „Metai“ ar jos dalies vertimų leidimais ES kalbomis: anglų, čekų, estų, ispanų, italų, latvių, lenkų, švedų, vengrų ir vokiečių. Parodos lankytojai turi galimybę pamatyti ir bibliotekos Knygos muziejuje saugomus poemos „Metai“ leidinius, išspausdintus Lietuvoje ir kitose Europos šalyse.
Poema „Metai“ ispanų kalba („Lasestacionesdel ano“) pirmą kartą pasirodė tik 2013 m. Ją išleido Sevilijos leidykla „Renacimiento“. Vilniaus universiteto Užsienio kalbų instituto Romanų kalbų katedroje dirbanti ispanė Carmen Caro, versdama šį lietuvių grožinės literatūros kūrinį, stengėsi parodyti ispanams metų kaitą, kuri Ispanijoje nėra tokia ryški kaip Lietuvoje. Iš „Metų“ ispanai sužinos, ką reiškia po ilgos ir sunkios žiemos laukti pavasario. Vertimo pratarmės autorė – kraštietė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedros profesorė Dainora Pociūtė-Abukevičienė.
Dėl meninių ypatybių į poemą „Metai“ dar XIX a. pradžioje atkreipė dėmesį čekų filologai ir rašytojai. Kristijono Donelaičio kūryba susidomėjo Karolio universiteto profesorius Františekas Ladislavas Čelakovskis, ketinęs į čekų kalbą išversti keletą šio kūrinio fragmentų. Visas poemos „Metai“ vertimas į čekų kalbą („Ročnídoby“) publikuotas 1960 m., vertė Hana Jechova.
Kristijono Donelaičio „Metų“ dalies „Pavasario džiaugsmai“ į italų kalbą išvertė Vincas Mincevičius, tai buvo publikuota 1964 m. ELTA-Press Romoje. Darbas liko nebaigtas iki šių dienų.
„Metų“ fragmentai į latvių kalbą buvo išversti gana anksti. Tai padarė Karlas Fridrihas Vatsonas 1821 m. O visas „Metų“ vertimas „Gadalaiki“ pasirodė 1963 m. Rygoje. Išvertė poetas ir vertėjas Paulis Kalva. 2006 m. „Metai“ buvo išleisti pakartotinai.
„Metus“ į lenkų kalbą 1860 m. išvertė Mikalojus Akelaitis, tačiau neišleido, liko tik rankraštis. Visas Kazimiero Petkevičiaus „Metų“ vertimas „Rok“ pasirodė 1933 m. Antrąjį lenkišką vertimą „Pory roku“ 1982 m. paskelbė Zigmantas Laurinavičius.
1991 m. Geteborge Lenarto Šelbergo į švedų kalbą išversti Kristijono Donelaičio „Metai“ („Årstiderna“) suskambo skandinaviškai. Ne tik išvaizda, bet ir visuma leidinys pulsuoja skandinaviška dvasia. Knygoje pateiktos išraiškingos iliustracijos. Tad ir šiandien švedai turi savitą skandinavišką Kristijoną Donelaitį.
Vengrų kalba Kristijono Donelaičio kūrinys „Metai“ („Évszakok“) buvo išleistas 1970 m. Budapešte.

Rašinio autorė – prie parodos stendo.
Petro Skutulo nuotr.

Lietuvių literatūros klasiko poema pirmą kartą į vokiečių kalbą („Das Jahr in vier Gesängen“) išversta 1818 m. Karaliaučiaus universiteto profesoriaus Martyno Liudviko Rėzos. Tai yra pirmas poemos vertimas į užsienio kalbą. „Metų“ leidimų vokiečių kalba yra keletas, jie pasirodė XIX, XX ir XXI a. 2010 m. Kaune buvo išleistas poemos „Metai“ („Das Jahr“) faksimilinis 1818 m. Karaliaučiuje skelbtų Kristijono Donelaičio „Metų“ leidinys.
Kada pirmą kartą poema išversta į anglų kalbą („Theseansons“), šiandien sunku pasakyti. Parodoje eksponuojami knygų vertimai išleisti XX ir XXI amžiuje. Poemos vertimo fragmentų galima rasti ir 2011 m. išleistoje knygoje „Gyvas atodūsis = BreathingFree: lietuvių poezijos vertimai“.
Kristijono Donelaičio „Metai“ yra paženklinti pasaulinei klasikinei literatūrai būdingu amžino aktualumo ženklu. Jo rašytinis palikimas, išverstas į ES šalių kalbas, leidžia tos šalies žmonėms susipažinti su Lietuvos istorija, tradicijomis, papročiais, gyvensena, pajusti lietuvių kalbos grožį, skambesį ir išraiškingumą bei atskleisti lituanistinį paveldą, tuo pačiu pažinti ir kalbinę Europos įvairovę.
Šilutiškiai literatūros ir fotodokumentikos parodą „Kristijonas Donelaitis. „Metų“ vertimai į Europos Sąjungos kalbas“ iki vasario mėnesio pradžios gali apžiūrėti Šilutės viešosios bibliotekos Periodikos skaitykloje (I aukštas), o vėliau ši paroda visus 2014 m. keliaus po bibliotekos filialus. Su šia paroda susipažinti turės galimybę ir rajono miestelių bei kaimų gyventojai. Informacija bus skelbiama „Pamario“ laikraštyje.
Parodos elektroninę versiją interneto lankytojai galės rasti Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos interneto svetainėje www.silutevb.lt→skaitytojams→virtualios parodos.

Informaciją parengė Daiva Jucikaitė
Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Specialistų rekomendacijos, kaip saugoti sveikatą kaitros metu

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja apie karštį:  rugpjūčio 12 d., penktadienį, temperatūra popietę kils iki +24-29°C; šeštadienio naktį vės iki 10-15 laipsnių, dieną oras įkais iki +25-30°C; sekmadienio dieną šils iki +26-31°C; Žolinės dieną temperatūra pakils iki +26-31°C.   Aktualu kiekvienam Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per

Rugpjūčio viduryje – Žolinė

Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinės švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima, – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo

Vilniuje atidaroma viena moderniausių teniso arenų Europoje

Po kiek daugiau nei metus trukusios rekonstrukcijos Vilniuje esantis sporto kompleksas „SEB arena“ jau nuo rugsėjo duris atvers kaip didžiausias uždaras teniso, skvošo ir badmintono centras Vidurio Europoje. Atnaujintoje arenoje įrengtas ir pirmasis regione išmanusis teniso kortas, leisiantis organizuoti tarptautinius aukščiausio  lygio turnyrus. Naujojoje arenos dalyje įrengti 7 papildomi kietosios dangos kortai ir centrinis kortas, kurį supa net 1,5 tūkst. žiūrovų talpinančios tribūnos, 4 badmintono aikštelės ir net 10 patiems jauniausiems tenisininkams skirtų mažųjų teniso kortų. „Šiandien jau galime drąsiai

Prasideda ilgasis savaitgalis. Kokių klaidų nedaryti be priežiūros paliekant namus?

Žolinės savaitgalį dalis Lietuvos žmonių mėgausis besibaigiančia vasara, laisvadienius leisdami kurortuose, sodybose ar prie vandens telkinių. Nors tyrimai rodo, kad mūsų šalies gyventojai labiau negu estai ir latviai rūpinasi namų saugumu, draudikai atkreipia dėmesį, kad vasaros mėnesiais, ypač per Žolinę ar kitus ilguosius savaitgalius, be priežiūros palikti namai nukenčia dažniau nei įprastai. Todėl itin svarbu išvykstant pasirūpinti namų ir juose esančio turto saugumu, kad sugrįžus juos rastumėte tokius, kokius palikote. „Ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių gyventojai pastaraisiais

Taip pat skaitykite