Kristijono Donelaičio „Metų“ vertimai į Europos Sąjungos kalbas

Minint lietuvių literatūros klasiko, poeto ir Mažosios Lietuvos lietuvių grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio (1714–1780) 300-ąsias gimimo metines Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje eksponuojama literatūros ir fotodokumentikos paroda „Kristijonas Donelaitis. „Metų“ vertimai į Europos Sąjungos kalbas“.

Tai vienas iš pirmųjų akcentų vykdant viešosios bibliotekos tarptautinį projektą „Donelaitika: knyga, žodis, konfesija ir menas epochų kultūriniuose perskaitymuose“, skirtą K. Donelaičio metams paminėti.
Prieš trejetą amžių šviesą išvydęs pirmasis mūsų poetas Kristijonas Donelaitis apie 1765–1775 metus sukūrė įžymiausią ir svarbiausią, iki šiol nepralenktą lietuvių literatūros šedevrą – poemą „Metai“. Tai kartu ir epinis, ir lyrinis kūrinys, vaizduojantis Mažosios Lietuvos lietuvių valstiečių baudžiauninkų (būrų) gyvenimą XVIII a. viduryje. Slenkantys amžiai išsaugojo „Metus“ ir dabar, XXI amžiuje, turime galimybę pamąstyti apie jos svarbą, reikšmę bei vietą Lietuvos, Europos ir viso pasaulio kultūroje. Į pasaulinės literatūros aukso fondą įeinantis kūrinys sulaukė nemažo tarptautinio pripažinimo. Jis buvo ir yra verčiamas į daugelį pasaulio bei Europos regiono kalbų.
Viešosios bibliotekos Periodikos skaitykloje eksponuojama paroda, kurioje galima susipažinti su klasiko sukurtos poemos „Metai“ ar jos dalies vertimų leidimais ES kalbomis: anglų, čekų, estų, ispanų, italų, latvių, lenkų, švedų, vengrų ir vokiečių. Parodos lankytojai turi galimybę pamatyti ir bibliotekos Knygos muziejuje saugomus poemos „Metai“ leidinius, išspausdintus Lietuvoje ir kitose Europos šalyse.
Poema „Metai“ ispanų kalba („Lasestacionesdel ano“) pirmą kartą pasirodė tik 2013 m. Ją išleido Sevilijos leidykla „Renacimiento“. Vilniaus universiteto Užsienio kalbų instituto Romanų kalbų katedroje dirbanti ispanė Carmen Caro, versdama šį lietuvių grožinės literatūros kūrinį, stengėsi parodyti ispanams metų kaitą, kuri Ispanijoje nėra tokia ryški kaip Lietuvoje. Iš „Metų“ ispanai sužinos, ką reiškia po ilgos ir sunkios žiemos laukti pavasario. Vertimo pratarmės autorė – kraštietė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedros profesorė Dainora Pociūtė-Abukevičienė.
Dėl meninių ypatybių į poemą „Metai“ dar XIX a. pradžioje atkreipė dėmesį čekų filologai ir rašytojai. Kristijono Donelaičio kūryba susidomėjo Karolio universiteto profesorius Františekas Ladislavas Čelakovskis, ketinęs į čekų kalbą išversti keletą šio kūrinio fragmentų. Visas poemos „Metai“ vertimas į čekų kalbą („Ročnídoby“) publikuotas 1960 m., vertė Hana Jechova.
Kristijono Donelaičio „Metų“ dalies „Pavasario džiaugsmai“ į italų kalbą išvertė Vincas Mincevičius, tai buvo publikuota 1964 m. ELTA-Press Romoje. Darbas liko nebaigtas iki šių dienų.
„Metų“ fragmentai į latvių kalbą buvo išversti gana anksti. Tai padarė Karlas Fridrihas Vatsonas 1821 m. O visas „Metų“ vertimas „Gadalaiki“ pasirodė 1963 m. Rygoje. Išvertė poetas ir vertėjas Paulis Kalva. 2006 m. „Metai“ buvo išleisti pakartotinai.
„Metus“ į lenkų kalbą 1860 m. išvertė Mikalojus Akelaitis, tačiau neišleido, liko tik rankraštis. Visas Kazimiero Petkevičiaus „Metų“ vertimas „Rok“ pasirodė 1933 m. Antrąjį lenkišką vertimą „Pory roku“ 1982 m. paskelbė Zigmantas Laurinavičius.
1991 m. Geteborge Lenarto Šelbergo į švedų kalbą išversti Kristijono Donelaičio „Metai“ („Årstiderna“) suskambo skandinaviškai. Ne tik išvaizda, bet ir visuma leidinys pulsuoja skandinaviška dvasia. Knygoje pateiktos išraiškingos iliustracijos. Tad ir šiandien švedai turi savitą skandinavišką Kristijoną Donelaitį.
Vengrų kalba Kristijono Donelaičio kūrinys „Metai“ („Évszakok“) buvo išleistas 1970 m. Budapešte.

Rašinio autorė – prie parodos stendo.
Petro Skutulo nuotr.

Lietuvių literatūros klasiko poema pirmą kartą į vokiečių kalbą („Das Jahr in vier Gesängen“) išversta 1818 m. Karaliaučiaus universiteto profesoriaus Martyno Liudviko Rėzos. Tai yra pirmas poemos vertimas į užsienio kalbą. „Metų“ leidimų vokiečių kalba yra keletas, jie pasirodė XIX, XX ir XXI a. 2010 m. Kaune buvo išleistas poemos „Metai“ („Das Jahr“) faksimilinis 1818 m. Karaliaučiuje skelbtų Kristijono Donelaičio „Metų“ leidinys.
Kada pirmą kartą poema išversta į anglų kalbą („Theseansons“), šiandien sunku pasakyti. Parodoje eksponuojami knygų vertimai išleisti XX ir XXI amžiuje. Poemos vertimo fragmentų galima rasti ir 2011 m. išleistoje knygoje „Gyvas atodūsis = BreathingFree: lietuvių poezijos vertimai“.
Kristijono Donelaičio „Metai“ yra paženklinti pasaulinei klasikinei literatūrai būdingu amžino aktualumo ženklu. Jo rašytinis palikimas, išverstas į ES šalių kalbas, leidžia tos šalies žmonėms susipažinti su Lietuvos istorija, tradicijomis, papročiais, gyvensena, pajusti lietuvių kalbos grožį, skambesį ir išraiškingumą bei atskleisti lituanistinį paveldą, tuo pačiu pažinti ir kalbinę Europos įvairovę.
Šilutiškiai literatūros ir fotodokumentikos parodą „Kristijonas Donelaitis. „Metų“ vertimai į Europos Sąjungos kalbas“ iki vasario mėnesio pradžios gali apžiūrėti Šilutės viešosios bibliotekos Periodikos skaitykloje (I aukštas), o vėliau ši paroda visus 2014 m. keliaus po bibliotekos filialus. Su šia paroda susipažinti turės galimybę ir rajono miestelių bei kaimų gyventojai. Informacija bus skelbiama „Pamario“ laikraštyje.
Parodos elektroninę versiją interneto lankytojai galės rasti Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos interneto svetainėje www.silutevb.lt→skaitytojams→virtualios parodos.

Informaciją parengė Daiva Jucikaitė
Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miškų savininkus kviečia apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo. Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose gausėjo žievėgraužių

Šilutėje veikianti įmonė „Klasmann-Deilmann“ dalį gamybos žada perkelti į Latviją

Portalas 15min.lt praneša, kad problemos su Kinija kai kuriuos Lietuvos verslininkus skatina keisti savo planus. Keli jau pranešė iškeliantys dalį gamybos iš Lietuvos. Tai planuoja daryti ir durpių substratus gaminanti Šilutėje įsikūrusi „Klasmann-Deilmann“. Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. Vietoj Lietuvos pasirinkusio

Dviem iš trijų lietuvių trūksta vitamino D. Kaip jo gauti su maistu? 

Pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti įvairių ligų grėsmę – tokį poveikį gali turėti pakankamas vitamino D kiekis organizme. Jis padeda užtikrinti tinkamas smegenų funkcijas, sustiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo vėžio, įvairių infekcijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Viena produktų grupė – ypatinga Šeimos gydytojas V. Morozovas akcentuoja vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Anot mediko, šis elementas stiprina sveikatą bei imunitetą, padeda išvengti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerina gyvenimo kokybę. Tiesa, pažymi pašnekovas, kad pilnai atsiskleistų visa vitamino D

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Taip pat skaitykite