Pėdos pirmojo piršto iškrypimas, lotyniškai vadinamas Hallux valgus, – viena labiausiai paplitusių moterų pėdų deformacijų, dėl kurios skauda pėdas, jos tinsta, parausta. Jei jaučiate šiuos simptomus, Šilutės ligoninės ortopedai traumatologai ragina nedvejoti ir kreiptis – kartu bus rastas sprendimas, kaip sumažinti skausmą ir pėdos deformaciją.

Simptomai ir priežastys

Iššokęs kojos piršto kauliukas sukelia daug nepatogumų: moterys negali avėti mėgstamų batų, dažnai tenka pirkti naują avalynę, net keliais dydžiais didesnius batus. Atšilus orams, nešiojama laisva avalynė, basutės ar šlepetės, kurios nespaudžia kojos, todėl dažniausiai skausmai moteris vargina žiemą.

„Deformacija vystosi ne vienerius metus, todėl žmonės nejaučia pirmųjų simptomų ar nepastebi kojų pokyčių. Ilgainiui pradeda tinti nykščio srityje, ima skaudėti“, – aiškina VšĮ Šilutės ligoninės ortopedas traumatologas A. Pauža. Pasak specialisto, kojos nykščio sąnario deformaciją sukelia siaura, spaudžianti avalynė, kasdienis avėjimas aukštakulniais. Įtakos turi ir  paveldimumas. Jei kauliukas buvo iškrypęs mamai, didelė tikimybė, kad iššoks ir dukrai. Ortopedas traumatologas G. Drūlia, pabrėžia, kad paveldimas yra ne iššokęs kauliukas, bet pats pėdos tipas. Anot specialisto, gali vaikščioti su kokiais tik nori batais, tačiau vis tiek deformacijos nepavyks išvengti. Beje, deformuoti pėdos kauliukai dažniausiai vargina moteris, vyrus – rečiau.

Ortopediniai įtvarai negelbsti

Nuo skausmo ir diskomforto kenčiančios moterys dažnai pasikliauna interneto reklamomis, kuriose skelbiami nuo deformacijos gelbstintys ortopediniai įtvarai. Gydytojo A. Paužos nuomone, tikėtis, kad juos užsidėję pacientai išgydys kojos piršto deformaciją, naivu. Tai – laikinas sprendimas.

„Žmonės tiki, kad įtvarai padeda sumažinti deformaciją, deja, turiu juos nuvilti. Tarpupirščiais ir kitais įtvarais šio proceso sustabdyti neįmanoma. Ar galima sulėtinti – sunku atsakyti. Įtvaras skirtas tik tam kartui. Jį užsidėjus vaizdas pagerėja – pirštas tiesus, tačiau įtvarą nuėmus – vėl tas pat. Argi žmogus nešios įtvarą visą gyvenimą?“ – retoriškai klausia ortopedas traumatologas A. Pauža.
Gydytojai vieningai teigia, kad šiai problemai spręsti yra patikimesnių sprendimo būdų negu nešioti įtvarus su viltimi, kad deformacija toliau nesiplėtos. „Norime, kad moterys žinotų, jog iš tikrųjų gali nebekentėti skausmo. Nereikia bijoti operacijos ar sveikimo laikotarpio. Žinokite, jog yra galimybė vėl turėti sveiką gražią pėdą“, – praneša ortopedas traumatologas G. Drūlia.

Patikimas sprendimo būdas

Europoje taikomos trys populiariausios Hallux Valgus deformacijų operacijų metodikos, kurios taikomos ir Šilutės ligoninėje. Ortopedai traumatologai aiškina, jog pagal deformacijos dydį, sprendžiama ir operacijos apimtis. Jos metu koreguojama piršto ašis, minkštieji audiniai.

„Jei žmogus nesikreipia laiku, vystosi ir kitų pirštų deformacija. Tada pacientės akimirksniu atskuba pas mus, mat nebegali iškęsti skausmo“, – sakė A. Pauža.

Iššokusio kojos piršto kauliukų deformacijų yra pirmo, antro, trečio laipsnių. Kai tėra pirmas laipsnis – operacijos nereikia. Antro ir trečio laipsnių deformacijoms jau būtina operacija. „Kuo ilgiau pacientas atidėlios, tuo didės nykščio, kitų pirštų deformacija, pakis pėdos ašis, kentės kelio, klubo sąnariai, skaudės nugarą.

Prasidėjus kojos piršto deformacijai, Šilutės ligoninės medikai pacientams rekomenduoja nedvejoti ir kreiptis į juos ir kartu nuspręsti, kokio gydymo imtis. „Pirmieji skausmai – tai  signalas, kad reikalinga pagalba. Negydomi kauliukai tik dar labiau darosi skausmingi ir deformuojasi kiti pėdos pirštai bei visa pėda“, – sakė A. Pauža. Jam antrino ir kolega, pridurdamas, kad pajutus pirmuosius pėdos deformacijos požymius ir skausmą, svarbu kuo ankščiau kreiptis į ortopedą traumatologą. Tada gydymo eiga bus lengvesnė ir greitesnė.

Kitą dieną po operacijos – namo

Pastebima, jog ne visi pacientai ryžtasi operacijai, nes baiminasi, kad nebegalės vaikščioti. Ortopedai traumatologai informuoja, jog pacientui atliekama operacija tik kartu su gydytoju suderinus patogiausią dieną ir laiką. Priklausomai nuo deformacijos sudėtingumo, operacija trunka apie 1 valandą. Kitą dieną, gydytojui įvertinus rezultatus, pacientas išleidžiamas namo. Esant poreikiui, pacientui pritaikomas įtvaras, su kuriuo galima vaikščioti, tačiau tik remiant kulną.

„Moterys dažniausiai nerimauja, jog negalės minti išoperuotos kojos. Pabrėžiu: jau kitą  dieną pacientė gali minti koją, tačiau ne pirštais. Galima koją statyti ant kulno“, – akcentuoja gydytojas  G. Drūlia. Galutinai pasveikstama per 5 savaites.

Viktorija SKUTULIENĖ