Po pasaulį pasižvalgę jaunieji ūkininkai kuriasi kaime

Vainuto seniūnijos ūkininkų Ksaveros ir Jono Stirbių svajonė išsipildė – po studijų į namus sugrįžęs sūnus Ernestas tęsia ūkininkavimo tradiciją. Apie ūkininkavimą išmano ir jauniausias Stirbių sūnus, Vainuto gimnazijos septintokas Lukas.

Stirbiai.

Stirbiai.

Tarp studentų – vienintelis ūkininkas
Ernestas – tikras vainutiškis, čia gimė, augo, baigė vidurinę. Ksavera pamena, kad dar mokyklos suole sūnus pasvajodavo apie tai, kad norėtų gyventi mieste, bet netoli namų, gal Klaipėdoje.
Ernestas pasirinko geodezijos studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete. Į egzaminus išskubėjo apsėjęs laukus, buvo, bene vienintelis VGTU geodezijos kursą studijuojantis jaunasis ūkininkas.
Ir tuometinėje Vainuto vidurinėje mokykloje Ernestas buvo vienintelis kartu su brandos atestatu turėjęs ir kitą – jaunojo ūkininko pažymėjimą. Ernesto tėvai, matydami sūnaus polinkį prie žemės ūkio, patys puoselėdami mintį apie ūkininkavimo tradicijų tęsimą, tokiam žingsniui pritarė.
Namuose – geriausia

Broliai Ernestas ir Lukas.

Broliai Ernestas ir Lukas.

Studijų metais Ernestas netruko suprasti, kad nesijaučia miesto žmogumi. Kasmet vis labiau miestas jam darėsi svetimas. Supratęs, kad neliks gyventi mieste, iš „valdiško“ atlyginimo namo nepasistatys, audė mintį apie grįžimą į kaimą. Abejojo, ar jo išrinktoji draugė Karolina sutiks Vilnių iškeisti į kaimą. Bet abejonės netruko išsisklaidyti, mat Ernestas ir Karolina turi daug bendrų bruožų. Jie panašūs ne tik išoriškai, bet ir savo pomėgiais.Vienas jų – pažintinės kelionės.
Dar studijuodami abu taupė ir aplankė daugybę šalių. Kelionių įspūdžiai atsispindi gausybėje, profesionaliai padarytų nuotraukų. Pačių fotografuotas akimirkas patys maketavo, aprašė ir dabar turi geros kokybės spausdintų nuotraukų albumus. Pirmajame albumo puslapyje yra žemėlapis, kuriame nubrėžtos linijos nuo Lietuvos iki Rumunijos, Bulgarijos, Čekijos, Turkijos, Austrijos, Graikijos, Olandijos, Italijos, Anglijos ir kitų šalių žymi Ernesto ir Karolinos pažintines keliones. Tik viena kelionė į Suomiją buvo ir pažintinė, ir davusi finansinės naudos. Ernestui teko padirbėti statybose Suomijoje. Karolina nenusiminė – neradusi darbo su gardžiais valgiais laukdavo iš darbo grįžtančio Ernesto. Uždirbtos lėšos statybose netrukus tapo geru priedu prie jaunosios poros sumanymo pasistatyti savus namus.

Ūkininkų sodyboje netrūksta įvairių veislių šunų. Savo augintinį, belgų aviganį Lordą  iš Vilniaus atsivežė  Karolina. Nepratęs gyventi pririštas prie būdos, Lordas apie tai visada praneša garsiai. Draugiškai bendrystei visada nusiteikęs Lordo kaimynystėje įsikūręs haskių veislės šuo Haris.

Ūkininkų sodyboje netrūksta įvairių veislių šunų. Savo augintinį, belgų aviganį Lordą iš Vilniaus atsivežė Karolina. Nepratęs gyventi pririštas prie būdos, Lordas apie tai visada praneša garsiai. Draugiškai bendrystei visada nusiteikęs Lordo kaimynystėje įsikūręs haskių veislės šuo Haris.

Nieko nėra tvirčiau ir patikimiau, kaip savo gyvenimo pamatus statyti ten, kur yra tėvų, senelių šaknys. Jaunoji pora namą pasistatė Vainuto miestelyje, toje pačioje vietoje, kur stovėjo Ernesto senelių namas.
Vilnių iškeitė į kaimą
Ne viena Karolinos draugė stebėjosi jos sprendimu gyvenimą Vilniuje iškeisti į kaimą. Ir Karolina pripažįsta, kad tokį sprendimą padarė tik mylėdama savo išrinktąjį. Vilniuje gimusi, augusi Karolina į Vainutą atvažiavo ir neišsigando, nors sostinės ir kaimo gyvenimo privalumai bei skirtumai buvo akivaizdūs. „Kaime net artimiausio kaimyno negreit prisišauksi“, – tarsteli Karolina. Na o fermos gyventojai jos negąsdino. Biologiją studijuojanti Karolina nuo vaikystės mylėjo ir pati augino įvairiausių gyvūnų, planavo studijuoti veterinariją.

Naujoji ferma.

Naujoji ferma.

Statybos
Statybos vyksta ir Ernesto tėvų ūkyje. Prieš kelis dešimtmečius pastatytame gyvenamajame name bemaž visi medžio darbai yra padaryti šeimininko Jono rankomis. Dar prieš dešimtmetį statytoje ūkininkų Ksaveros ir Jono Stirbių fermoje yra laikoma 70 raguočių, dar tiek pat – kitose fermose.
Pažangūs, ekonomiškai stiprūs ūkininkai savo ūkį plėtoja pagal naujausias technologijas. Pernai išdygo nauja ferma. Ji prisiglaudė prie senesnio ūkinio pastato. Naujoje fermoje baigiama montuoti įranga, čia netrukus bus perkelti ūkininkų Ksaveros ir Jono bei jaunojo ūkininko Ernesto Stirbių auginami galvijai. Planuojama, kad čia kol kas sutalpins per 40 buliukų.
Ūkininkai domisi naujovėmis, jas diegia savo ūkyje, dalyvauja įvairiose programose. Prieš kelerius metus įsigytas Europoje pripažinimą pelnęs žolės presas su moderniausiomis kompiuterinėmis technologijomis, vaizdo kameromis labai pasiteisino ruošiant pašarus. Pernai paruošta 1200 rulonų šienainio. Darbštūs ir kryptingai dirbantys ūkininkai yra rajono geriausiųjų ūkininkų sąraše. Apdovanojimų pelnė ir jaunieji ūkininkai Karolina ir Ernestas Stirbiai. Pernai jiems įteiktas Šilutės r. savivaldybės mero padėkos raštas už iš kartos į kartą perimamą šeimos ūkį ir jo tradicijų puoselėjimą.

Laima PUTRIUVIENĖ

Hits: 51

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Ką minėsime 2022 metais?

Seimas svarstys ir priims nutarimą, ką minėsime kitais metais. Paskelbimo atmintinais metais nutarimai priimami iš anksto, tad dabar Seimas dėmesį skiria 2022 metams. Pradžia padaryta: Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pritarė 12 nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais.   Švietimo ir mokslo komitetas posėdyje svarstė 12 Seimo nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais. Atsižvelgiant į projektų gausą ir siūlomų minėti progų įvairovę, komiteto nariams buvo pasiūlyta įvertinti, ar visi projektai yra vienodai svarbūs ir reikšmingi. Komiteto

Pasiruoškite – siuntos iš ne ES valstybių brangs ir keliaus ilgiau

Kiekvieną dieną Lietuvoje registruojama po kelias dešimtis tūkstančių mažaverčių siuntų iš ne Europos Sąjungos (ES) valstybių. Nuo liepos 1 d. visi Bendrijos gyventojai gaunantys tokias siuntas susidurs su pokyčiais, kurie nebus malonūs ─ reikės ne tik daugiau pinigų, bet ir daugiau kantrybės. Šiuo metu siuntų iki 22 Eur deklaruoti nereikia, tačiau netrukus tvarka pasikeis. Liepos 1 d. neliks importo PVM lengvatos, o tai reiškia, kad net mažiausios vertės siuntos su prekėmis, atkeliaujančios iš trečiųjų šalių, bus apmokestintos. Pavyzdžiui, jūsų iš

Siūlymas skiepytis nuo COVID-19 tarsi išmaldos prašymas?

Šiandien, balandžio 14 d., Šilutės Vydūno gimnazijos sporto salėje duris atvėrė vakcinavimo centras. Šilutės r. savivaldybės vyr. specialistė-savivaldybės gydytoja Gintarė Tamašauskienė nuo pat ryto buvo su 8 darbuotojų komanda. Dirba Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro ir Visuomenės sveikatos biuro specialistai. Per pirmąją dieną suplanuota paskiepyti 216 rajono ugdymo įstaigų darbuotojų, kurie dirba kontaktiniu būdu mokyklose, vaikų darželiuose ir kt. panašiose įstaigose. Didžiulis krūvis medikams ir slaugytojams Kam teko lankytis Šilutės šeimos gydytojų centruose, ko gero, pastebėjo, kiek darbo dabar turi

Ką valgyti netoleruojantiems fruktozės?

Užvalgius kai kurių vaisių atsiranda nemalonių pojūčių? Gali būti, kad jūsų organizmas netoleruoja fruktozės.  Fruktozė – natūralus vaisių cukrus, kurio yra meduje, vaisiuose, daržovėse ir uogose. Duomenys rodo, kad Europoje fruktozės netoleruoja maždaug 30 proc. gyventojų. Laimė, kad ne visuose vaisiuose, daržovėse ar uogose gausu fruktozės, todėl tiems, kurie jos netoleruoja – svarbu žinoti kiek ir ko valgyti.   „Yra dvi fruktozės netoleravimo formos: įgimtas arba įgytas fruktozės netoleravimas. Žmonėms, kurie netoleruoja fruktozės pavalgius tam tikrų produktų gali atsirasti nemalonių

Taip pat skaitykite