Po pasaulį pasižvalgę jaunieji ūkininkai kuriasi kaime

Vainuto seniūnijos ūkininkų Ksaveros ir Jono Stirbių svajonė išsipildė – po studijų į namus sugrįžęs sūnus Ernestas tęsia ūkininkavimo tradiciją. Apie ūkininkavimą išmano ir jauniausias Stirbių sūnus, Vainuto gimnazijos septintokas Lukas.

Stirbiai.

Stirbiai.

Tarp studentų – vienintelis ūkininkas
Ernestas – tikras vainutiškis, čia gimė, augo, baigė vidurinę. Ksavera pamena, kad dar mokyklos suole sūnus pasvajodavo apie tai, kad norėtų gyventi mieste, bet netoli namų, gal Klaipėdoje.
Ernestas pasirinko geodezijos studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete. Į egzaminus išskubėjo apsėjęs laukus, buvo, bene vienintelis VGTU geodezijos kursą studijuojantis jaunasis ūkininkas.
Ir tuometinėje Vainuto vidurinėje mokykloje Ernestas buvo vienintelis kartu su brandos atestatu turėjęs ir kitą – jaunojo ūkininko pažymėjimą. Ernesto tėvai, matydami sūnaus polinkį prie žemės ūkio, patys puoselėdami mintį apie ūkininkavimo tradicijų tęsimą, tokiam žingsniui pritarė.
Namuose – geriausia

Broliai Ernestas ir Lukas.

Broliai Ernestas ir Lukas.

Studijų metais Ernestas netruko suprasti, kad nesijaučia miesto žmogumi. Kasmet vis labiau miestas jam darėsi svetimas. Supratęs, kad neliks gyventi mieste, iš „valdiško“ atlyginimo namo nepasistatys, audė mintį apie grįžimą į kaimą. Abejojo, ar jo išrinktoji draugė Karolina sutiks Vilnių iškeisti į kaimą. Bet abejonės netruko išsisklaidyti, mat Ernestas ir Karolina turi daug bendrų bruožų. Jie panašūs ne tik išoriškai, bet ir savo pomėgiais.Vienas jų – pažintinės kelionės.
Dar studijuodami abu taupė ir aplankė daugybę šalių. Kelionių įspūdžiai atsispindi gausybėje, profesionaliai padarytų nuotraukų. Pačių fotografuotas akimirkas patys maketavo, aprašė ir dabar turi geros kokybės spausdintų nuotraukų albumus. Pirmajame albumo puslapyje yra žemėlapis, kuriame nubrėžtos linijos nuo Lietuvos iki Rumunijos, Bulgarijos, Čekijos, Turkijos, Austrijos, Graikijos, Olandijos, Italijos, Anglijos ir kitų šalių žymi Ernesto ir Karolinos pažintines keliones. Tik viena kelionė į Suomiją buvo ir pažintinė, ir davusi finansinės naudos. Ernestui teko padirbėti statybose Suomijoje. Karolina nenusiminė – neradusi darbo su gardžiais valgiais laukdavo iš darbo grįžtančio Ernesto. Uždirbtos lėšos statybose netrukus tapo geru priedu prie jaunosios poros sumanymo pasistatyti savus namus.

Ūkininkų sodyboje netrūksta įvairių veislių šunų. Savo augintinį, belgų aviganį Lordą  iš Vilniaus atsivežė  Karolina. Nepratęs gyventi pririštas prie būdos, Lordas apie tai visada praneša garsiai. Draugiškai bendrystei visada nusiteikęs Lordo kaimynystėje įsikūręs haskių veislės šuo Haris.

Ūkininkų sodyboje netrūksta įvairių veislių šunų. Savo augintinį, belgų aviganį Lordą iš Vilniaus atsivežė Karolina. Nepratęs gyventi pririštas prie būdos, Lordas apie tai visada praneša garsiai. Draugiškai bendrystei visada nusiteikęs Lordo kaimynystėje įsikūręs haskių veislės šuo Haris.

Nieko nėra tvirčiau ir patikimiau, kaip savo gyvenimo pamatus statyti ten, kur yra tėvų, senelių šaknys. Jaunoji pora namą pasistatė Vainuto miestelyje, toje pačioje vietoje, kur stovėjo Ernesto senelių namas.
Vilnių iškeitė į kaimą
Ne viena Karolinos draugė stebėjosi jos sprendimu gyvenimą Vilniuje iškeisti į kaimą. Ir Karolina pripažįsta, kad tokį sprendimą padarė tik mylėdama savo išrinktąjį. Vilniuje gimusi, augusi Karolina į Vainutą atvažiavo ir neišsigando, nors sostinės ir kaimo gyvenimo privalumai bei skirtumai buvo akivaizdūs. „Kaime net artimiausio kaimyno negreit prisišauksi“, – tarsteli Karolina. Na o fermos gyventojai jos negąsdino. Biologiją studijuojanti Karolina nuo vaikystės mylėjo ir pati augino įvairiausių gyvūnų, planavo studijuoti veterinariją.

Naujoji ferma.

Naujoji ferma.

Statybos
Statybos vyksta ir Ernesto tėvų ūkyje. Prieš kelis dešimtmečius pastatytame gyvenamajame name bemaž visi medžio darbai yra padaryti šeimininko Jono rankomis. Dar prieš dešimtmetį statytoje ūkininkų Ksaveros ir Jono Stirbių fermoje yra laikoma 70 raguočių, dar tiek pat – kitose fermose.
Pažangūs, ekonomiškai stiprūs ūkininkai savo ūkį plėtoja pagal naujausias technologijas. Pernai išdygo nauja ferma. Ji prisiglaudė prie senesnio ūkinio pastato. Naujoje fermoje baigiama montuoti įranga, čia netrukus bus perkelti ūkininkų Ksaveros ir Jono bei jaunojo ūkininko Ernesto Stirbių auginami galvijai. Planuojama, kad čia kol kas sutalpins per 40 buliukų.
Ūkininkai domisi naujovėmis, jas diegia savo ūkyje, dalyvauja įvairiose programose. Prieš kelerius metus įsigytas Europoje pripažinimą pelnęs žolės presas su moderniausiomis kompiuterinėmis technologijomis, vaizdo kameromis labai pasiteisino ruošiant pašarus. Pernai paruošta 1200 rulonų šienainio. Darbštūs ir kryptingai dirbantys ūkininkai yra rajono geriausiųjų ūkininkų sąraše. Apdovanojimų pelnė ir jaunieji ūkininkai Karolina ir Ernestas Stirbiai. Pernai jiems įteiktas Šilutės r. savivaldybės mero padėkos raštas už iš kartos į kartą perimamą šeimos ūkį ir jo tradicijų puoselėjimą.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Bus kompensuojami nauji tyrimai ir procedūros

Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. „Siekdama užtikrinti pacientams kuo geresnį paslaugų spektro prieinamumą ir kokybę, Sveikatos apsaugos ministerija skatina naujų paslaugų diegimą į sveikatos apsaugos sistemą. Atsižvelgdami į gydymo įstaigų ir medikų bendruomenės siūlymus, taip pat medicinos mokslo pasiekimus, sudarome sąlygas Lietuvoje taikyti pažangiausius diagnostikos ir gydymo metodus“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos

Lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis

Šilutės raj. savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka paviešino žinią apie kraštietį profesorių Kazį Alminą, kurio 120-osios gimimo metinės minėtos balandžio 15 d. Minime lietuvių kalbos vardyno rinkėjo bei tyrėjo profesoriaus Kazio Almino 120-ąsias gimimo metines. Tenka pripažinti, jog lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis nėra plačiai žinomas. Nedaug vietos jam skiriama ir kalbotyros kūrėjams skirtose publikacijose. Tuo tarpu kalbininko nuopelnai yra svarbūs ne tik lietuvių kalbos, bet ir šalies istorijai bei kultūrai. Kazys (Kazimieras) Alminas (iki 1939 m. Alminauskis) priklauso tam

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė šiemet kviečia kalbėti apie Europos vertybes

Kaip ir kiekvieną pavasarį, balandžio 23-29 d., vyks Lietuvos bibliotekininkų draugijos organizuojama Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Tai – svarbiausia metų savaitė visoms šalies bibliotekoms, pristatanti šių kultūros įstaigų veiklą ir iniciatyvas bendruomenei, kviečianti kalbėti apie bibliotekininko profesiją ir jos prestižą. Savaitės metu visose bibliotekose vyks daugybė renginių, o ją vainikuos jau tradicija tapęs masinis bibliotekininkų žygis. Šiųmetė savaitės tema „Europos šeimoje“ akcentuoja vienybę, lygybę ir vertybes. Ji pasirinkta neatsitiktinai – būtent šiemet minimas Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą 20-metis. Pasak

Ar mums pavyks susitarti: artėja referendumas dėl pilietybės išsaugojimo

Gegužės 12 d. vyks referendumas dėl Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės išsaugojimo. Reikia susitarti svarbiu klausimu ir išsakyti pilietinę nuomonę dėl Lietuvos ateities: didesnė ar mažesnė – dviejų ar trijų milijonų piliečių valstybė bus Lietuva. Artėjantis referendumas – ne tik užsienio lietuvių klausimas, juo sprendžiama ilgametė problema. Lietuviai, išvykę po 1990 m. kovo 11 d. ir įgiję kitos valstybės pilietybę, praranda gimimu įgytą LR pilietybę. Taip Lietuva kasmet praranda apie 1 000 savo piliečių. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos

Taip pat skaitykite