Plinta nauja mada: pirkti mažiau, bet kokybiškų prekių

Jau aštuntą kartą spalio 4-13 d. uostamiestyje vyko Klaipėdos mados savaitė (Fashion Week Klaipėda). Įvairiose miesto erdvėse vyko įvairių projektų pristatymai, buvo galima dalyvauti dirbtuvėse, įsigyti unikalių mados kūrinių, o galiausiai išvysti tarptautinį madų šou. Visų šių renginių metu kalbėta apie ekologišką mados vartojimą.

Drabužių parduotuvės „Stilinga kišenė“ savininkė Renata Dotienė festivalio „Fashion Week Klaipėda“ dirbtuvėse, kurių metu iš plastikinių maišelių pasisiuvo delninukę. Nuotrauka iš asmeninio R. Dotienės albumo.

Festivalio dalyvė ir Šilutės išskirtinio dizaino drabužių parduotuvės „Stilinga kišenė“ savininkė Renata Dotienė dalijasi įspūdžiais iš festivalio ir plačiau pasakoja apie tvariąją madą.

Kasmet R. Dotienė dalyvauja įvairiuose mados renginiuose. Ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Latvijoje. Iki šiol panašiuose renginiuose daugiausia dėmesio skirdavo mokymams, tačiau šį kartą dalyvavo festivalio „Fasion Week Klaipėda“ organizuojamose mados dirbtuvėse. „Dažniausiai festivalių metu orientuojamasi į mados kūrėjus. Kuo daugiau susipažįstu ir stebiu jų darbą, tuo labiau suprantu, kad kūrėja aš būti nenoriu. Tai sunkus ne tik kūrybiškai darbas, bet ir brangus. Nebestebina, kad lietuvių gamintojų rūbai tokie brangūs… Kūrėjas turi nueiti ilgą ir sunkų kelią, kol drabužis pakabinamas parduotuvės vitrinoje“, – prisipažino „Stilingos kišenės“ savininkė. Dalyvaudama dirbtuvėse pašnekovė liko sužavėta ekologiškos mados gudrybėmis. Pavyzdžiui, kalbėta, kaip galima perdirbti plastikinius maišelius į tam tikrą medžiagą, iš kurios vėliau siuvami rankinukai ar piniginės. Visa tai padaroma tik su lygintuvu, be sudėtingų mechanizmų. Vieną delninukę pasigamino ir sau.

Klaipėdos mados savaitė baigėsi tarptautiniu madų šou, kuriame dalyvavo ir pašnekovė. Kolekcijas pristatė 11 dizainerių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Moteris pasakoja, kad šiais metais renginys vadinosi gan provokuojamai – „Lūžis“, pagrindinis akcentas, kaip pristatė pati festivalio sumanytoja ir jo prodiuserė Jurga Sutkutė, sąmoningas mados vartojimas.

Tvarioji mada. Kas tai?
Retai kuris susimąstome, tačiau, anot pašnekovės, drabužių pramonė skatina besaikį vartojimą, kai įsigyti drabužiai dėvimi vos vieną kartą, o po mėnesio ar sezono pakeičiami naujais. Nenuostabu, kad drabužių pramonė pirmauja pagal aplinkos taršą, žmonių išnaudojimą, mat jiems mokamas varganas atlyginimas. Dėl šių priežasčių imta vis daugiau kalbėti apie tvariąją madą.

„Mada kone kasdien keičiasi, todėl nereikia stengtis suspėti paskui ją. Juk mados žurnalai dažnai skelbia apie dominuojančias, pavyzdžiui, rudenio spalvas, tačiau nereikia skubėti pirkti būtent tos spalvos drabužių. Visuomenės supratimas turi keistis, o galiausiai mokytis drabužius vartoti sąmoningiau“, – tokią nuomonę išsakė R. Dotienė. Anot jos, verčiau pirkti mažiau, bet kokybiškų prekių. Ir mados guru akcentuoja ilgaamžiškumą, išskirtinumą, kokybę.
Daugeliui moterų vis dar nepriimtina vilkėti tą pačią suknelę kelis kartus, todėl prieš kiekvieną renginį perka vis kitą rūbą. „Moterims baisu, kad aplinkiniai supras, kad ji jau vilkėjo tą suknelę prieš tai buvusiame renginyje. Tačiau tiek festivalio metu, tiek pati skatinu kitas moteris perdaryti rūbą. Pavyzdžiui, uždėti diržą ar naują papuošalą ir panašiai“, – pataria pašnekovė.

Iš marškinių – suknelė
Pastebima, kad visuomenė dabar perka net keturis kartus daugiau daiktų nei prieš kelis dešimtmečius. Anot „Stilingos kišenės“ savininkės, tik įsigyjamos prekės už mažą kainą ir kone kas savaitę keičiamos yra prastesnės kokybės.
R. Dotienė atskleidė, kad ji ir pati stengiasi mažiau pirkti, o jei perka, tai kokybišką daiktą ar rūbą, kurį gali daug ilgiau dėvėti. Taip pat skatina ir kitus kolegas, klientus domėtis tvariąja mada. Prekiaujanti lenkų ir lietuvių drabužių gamintojų prekėmis, moteris sako, kad jų kolekcijos dera tarpusavyje. Tai reiškia, kad, įsigijęs megztinį iš vienos kolekcijos, žmogus galės jį priderinti prie kitos kolekcijos kelnių.

Tai drabužių dizainerės Regina Doseth siūta suknelė iš nepanaudotų vyriškų marškinių.

Taip pat yra kūrėjų, kurie neparduotus drabužius perdirba. Pavyzdžiui, jos kolegė Regina Doseth superka vyriškus nenaudotus marškinius ir iš jų siuva sukneles, sijonus.
Yra pirkėjų, kurie užsukę į „Stilingą kišenę“ vis teiraujasi, kada gi bus naujų prekių siunta. Tačiau, anot R. Dotienės, reikia suvokti, kad drabužio taip greitai pagaminti neįmanoma, nebent jis būtų pigus ir prastos kokybės. Todėl yra kitų gamintojų, kurie kiekvieną savaitę vis skelbia apie naują kolekciją. „Žinoma, sudėtinga, nes visos moterys nori puoštis, pirkti, tačiau verčiau turėti kelis kokybiškus rūbus negu keliolika, kurie tik dulka spintoje. Verta prieš perkant pergalvoti, ar to drabužio tikrai reikia, ir pirkti tik patinkantį, praktišką, kurį vėliau dar bus galima pritaikyti skirtingoms progoms“, – pataria R. Dotienė.

Senelių palikimas
Tikriausiai daugelis šilutiškių jau lankėsi mados guru Alensandro Vasiljevo fondo kolekcijos parodose. Viena jų pristatė XIX a. pab. – XX a. pr. europietišką miestiečių aprangą, o kita – Europos mados permainas 1920–1930 metais. Anų laikų drabužiai, anot pašnekovės, stebina savo kokybe, ilgaamžiškumu, todėl vis dar galime gėrėtis to meto suknelėmis, vyriškais kostiumais ar aksesuarais.

„Kokius dabar drabužius perkame? Abejoju, ar kuris išsilaikys 100 ar daugiau metų“, – sakė R. Dotienė.
Pokalbio metu moteris prisiminė savo senelius, kurie, anot jos, buvo pamišę dėl rūbų.

Nors turėjo ūkį, tačiau senelį anuomet galėjai išvysti tik su švarku. Kartu su seserimi Andžela peržiūrėjusios 70 metų senumo senelio kostiumus stebisi, kad jie nė kiek nepakito. „Taip, juos reikia pavalyti, tačiau būtų gaila juos išmesti ar kam atiduoti. Kostiumai – puikūs, kokybiški! Kiekvieno švarko viduje po keletą kišenėlių. Kam? Pasirodo, vienoje jų buvo laikomas tabakas, laikrodis… Detalėms buvo skiriama daug dėmesio. Jau turime minčių, kaip juos panaudosime, tačiau dar neatskleisiu“, – užsiminė „Stilingos kišenės“ savininkė.

Įdomu ir šilutiškiams
Vis dėlto tvariąja mada domisi ir šilutiškiai. Anot R. Dotienės, jų nėra daug, tačiau po truputį gausėja. Sulaukiama daugiau klausimų apie lietuviškas prekes, kaip jos atkeliavo iki parduotuvės ar kiek žmonių ją gamino. Kai kuriuos gąsdina ir kokybiškos prekės didelė kaina. Žinoma, anot pašnekovės, galima pirkti ir pigesnę prekę, tačiau nebūtina pirkti visko, o apgalvoti, kokio drabužio labiausiai reikia. Koks mano darbas? Kur aš eisiu? Tai klausimai, kurie padės apsispręsti prieš renkantis drabužį.
„Ne tik šilutiškiams, bet ir daugeliui mūsų sunkiausia atsisakyti odinių drabužių, labiausiai kelnių ir avalynės“, – sako moteris. Anot jos, jeigu žmogus nusprendė mažiau pirkti, tačiau batai ar rankinė vis tiek turi būti odinė. Tačiau po truputį vis daugiau dizainerių atsisako ne tik odos, bet ir kailių.

Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Degalų kainos pakito nežymiai

Praėjusią savaitę vidutinė benzino kaina Lietuvoje didėjo nežymiai – 0,2 proc., o dyzelino kaina 0,6 proc. sumažėjo. Euro zonos valstybėse benzino vidutinės kainos praėjusią savaitę sumažėjo apie 0,1 proc., o dyzelino sumažėjo 0,6 procento. Palyginus su Euro zonos valstybių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina yra 16,2 proc. mažesnė, dyzelino – 6,6 proc. mažesnė. Kovo 11-ąją dyzelinas Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,60 Eur/l, vidutinė benzino kaina siekė 1,50 Eur/l. Benzino vidutinės kainos visose lyginamose Baltijos šalyse ir kaimynėse valstybėse didėjo

Ar išsipildys penkiametės Marijos svajonė tapti Lietuvos Respublikos Prezidente?  

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), išklausiusi penkiametės Marijos svajonę, priėmė jos prašymą registruotis dalyvauti 2059 metais vyksiančiuose Respublikos Prezidento rinkimuose.   Prieš metus susigrūmusi su vėžiu, Marija šiuo metu sėkmingai gydosi ir siekia išgyventi. Ji svajoja užaugti ir išpildyti savo svajonę tapti Lietuvos Respublikos Prezidente. Marija tiki, kad pasveikę vaikai, būsimi Lietuvos lyderiai, išgyvenę ir užaugę, atneš daug žadančių permainų mūsų šaliai, kurs naujos kartos valstybę, gins ir tarnaus jai savo širdimi, protu ir atsidavimu. Kovo 14 dieną mergaitė atvyko į

Pasveikino šimtametę šilutiškę Emiliją Baikauskienę

Gyvenimas šilutiškei Emilijai Baikauskienei padovanojo pačią gražiausią dovaną – 100-ąjį gimtadienį. Apsupta gražiausių gėlių žiedų, pačių artimiausių šeimos narių dėmesiu ir globa kovo 13-ąją E. Baikauskienė minėjo šią ypatingą progą! Nuoširdžiausius sveikinimus jubiliatei gimimo dieną atvežė ir Šilutės rajono savivaldybės vicemerė Daiva Žebelienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Barauskienė, Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus ir socialinio darbo organizatorė Oksana Kalitina. Komunikacijos skyrius

Lietuvos bankas: gynybos stiprinimui – mokesčių pajamos ir skolintos lėšos

Didesnes Lietuvos valstybės gynybos išlaidas galima finansuoti gautomis papildomomis pajamomis atsisakius ar sumažinus galiojančias mokesčių lengvatas, peržiūrėjus turto apmokestinimą ir papildomai skolinantis. Tokią išvadą padarė Lietuvos bankas, kuris, reaguodamas į būtinybę didinti gynybos finansavimą, remdamasis savo ekspertine kompetencija ekonomikos ir finansų srityse, išanalizavo galimus lėšų šaltinius valstybės saugumui didinti ir artimiausiu metu analizę bei išvadas pateiks Finansų ministerijai. „Šalies gynybos finansavimas turėtų būti užtikrinamas mišriu modeliu – finansuojamas iš dviejų šaltinių. Nuolatinio palaikomojo pobūdžio gynybos poreikiai turėtų būti finansuojami papildomomis

Taip pat skaitykite