Plečiamos profilaktinio testavimo galimybės: savikontrolės tyrimai jau ir mokyklose

Nuo šiol šalies mokyklos galės rinktis dar vieną naują profilaktinio testavimo būdą – savikontrolės tyrimus. Tirtis savikontrolei skirtais greitaisiais antigenų testais, imant nosies landų ėminį ir įvertinti rezultatus galės patys mokinai, prižiūrimi atsakingų mokyklos darbuotojų.

Fiksuojama, kad dažniau nei suaugę besimptome koronaviruso ligos forma serga vaikai, kurie gali lengviau pernešti virusą rizikos grupėje esantiems visuomenės nariams. Būtent dėl šios priežasties daugiau ligos protrūkių skaičiuojama būtent ugdymo įstaigose, kur atstumų laikymasis ir kiti su viruso plitimu susiję veiksniai valdomi sudėtingiau.

Profilaktinio testavimo galimybių plėtimas ugdymo įstaigose – didžiulis žingsnis pažabojant viruso plitimą. Testavimas yra būtinas tose savivaldybėse, kuriose atvejų skaičius yra didesnis nei 200 atvejų šimtui tūkstančių gyventojų per 14 dienų.

4 žingsniai, kaip atliekamas profilaktinis testavimas mokyklose

1.    Ugdymą planuojančios atnaujinti mokyklos administracija informuoja mokinių tėvus, globėjus ar rūpintojus apie testavimo metodus, jų tikslus, atlikimą. Testavimas nėra privalomas – tėvai gali pasirinkti, ar sutikti, kad jų vaikai profilaktiškai testuotųsi.

2.    Tais atvejais, kai profilaktinis testavimas ugdymo įstaigoje atliekamas kaupinių PGR metodu arba naudojant greituosius antigeno testus, tik po to, kai bus gautas mokinių tėvų, globėjų ar rūpintojų sutikimas, mokiniai ir darbuotojai ne vėliau kaip prieš 48 val. prieš sugrįžtant į klases turi atlikti greitąjį antigeno testą mobiliajame punkte. Saugiai sugrįžti į klases gali tie mokiniai, kurių tyrimų rezultatai yra neigiami. Dėl testavimo prieš grįžtant į mokyklas taikomos išimtys toms savivaldybėms, kuriose jau buvo vykdomas ugdymas kontaktiniu būdu.

3.    Vykstant ugdymui kontaktiniu būdu, mokiniai ir darbuotojai gali rinktis vieną iš trijų profilaktinio testavimo būdų. Ėminiai visiems šiems tyrimams gali būti imami pačių mokinių, savarankiškai imant ėminį iš priekinės nosies landos – tai greita ir nesukelianti nemalonių pojūčių procedūra:
a)    kas 4-7 dienas kaupinių PGR metodu, kai ėminį iš priekinės nosies landos ima pats mokinys. Ėminio paėmimą prižiūri visuomenės sveikatos specialistas. Tyrimo rezultatų vertinimą atlieka laboratorija, kurioje tiriami ėminiai;
b)    kas 3-4 dienas greitaisiais antigeno testais, kai ėminį iš priekinės nosies landos ima pats mokinys, prižiūrimas visuomenės sveikatos specialisto, arba šią procedūrą atlieka asmens sveikatos priežiūros specialistas. Testus atlieka ir rezultatus vertina pasitelktas asmens sveikatos priežiūros specialistas;
c)    kas 3-4 dienas savikontrolei skirtais greitaisiais antigeno testais, kai ėminį iš priekinės nosies landos ima pats mokinys. Testus atlieka ir rezultatus vertina pats mokinys, padedant atsakingam mokyklos darbuotojui.

4.    Gavus neigiamą tyrimo ar testo rezultatą bet kuriuo iš nurodytų profilaktinio testavimo būdų  – ugdymas tęsiamas kontaktiniu būdu. Gavus teigiamą rezultatą:
a)    kaupinių PGR tyrimo atveju klasė turi izoliuotis, kaupinyje dalyvaujantys mokiniai turi pasitikrinti  dėl COVID-19 ligos nustatymo mobiliame punkte, registruojantis interneto svetainėje www.1808.lt arba Karštosios linijos telefonu 1808;
b)    asmens sveikatos priežiūros specialistui atlikus greitąjį antigeno testą mokykloje, mokinys laikomas sergančiu, klasėje besimokantys vaikai turi izoliuotis;
c)    atlikus savikontrolei skirtą antigeno testą mokiniui įtariama COVID-19 liga, rekomenduojama atlikti tyrimą PGR metodu dėl ligos nustatymo mobiliame punkte, registruojantis interneto svetainėje www.1808.lt arba Karštosios linijos telefonu 1808. Ugdymas tokiam mokiniui organizuojamas Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.

Kaip saugiai atlikti savikontrolės tyrimą vaikams iki 16 metų?

1.    Mokiniui ir atsakingam mokyklos darbuotojui – atidžiai perskaityti antigeno testo instrukciją;
2.    Mokiniui – atlikti rankų higieną šiltu vandeniu ir muilu arba dezinfekcine priemone;
3.    Mokiniui – paimti ėminį, o atsakingam mokyklos darbuotojui – įvertinti testo rezultatą pagal gamintojo nurodytas instrukcijas;
4.    Mokiniui, esant poreikiui, padedant atsakingam mokyklos darbuotojui – saugiai supakuoti panaudotą greitojo antigeno testo rinkinį į atskirą maišelį, jį išmesti į tam skirtą uždaromą konteinerį bei atlikti rankų higieną.

Kaip saugiai atlikti savikontrolės tyrimą 16 metų ir vyresniems mokiniams?

1.    Atidžiai perskaityti antigeno testo instrukciją;
2.    Atlikti rankų higieną šiltu vandeniu ir muilu arba dezinfekcine priemone;
3.    Paimti ėminį ir įvertinti savo testo rezultatą pagal gamintojo nurodytas instrukcijas;
4.    Saugiai supakuoti panaudotą greitojo antigeno testo rinkinį į atskirą maišelį, jį išmesti į tam skirtą uždaromą konteinerį bei atlikti rankų higieną.

Mokykloje, kurioje vykdomas savikontrolės tyrimas, mokinių ugdymas galės būti organizuojamas kontaktiniu arba mišriu būdu, kai savikontrolės tyrime sutinka dalyvauti 60 proc. ir daugiau klasės mokinių, sutikusiems dalyvauti mokiniams. Jeigu dalyvauti tyrime atsisakys daugiau nei 40 proc. klasės mokinių, pamokos bus tęsiamos nuotoliniu būdu.

Mokyklose testų atlikimo metu turi būtų išlaikomi saugūs mokinių judėjimo srautai ir higienos sąlygų laikymasis. Priemonėmis, kurios reikalingomis kaupinių PGR tyrimo ėminių paėmimui ir greitaisiais antigeno testais mokyklas aprūpins Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos specialistai.

Įsakymą dėl pavedimo organizuoti, koordinuoti ir vykdyti savikontrolę greitaisiais antigeno testais ugdymo įstaigose rasite čia.

 

Sveikatos apsaugos ministerijos informacija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prieš 93 metus – Didysis potvynis Kaune ir Vilniuje

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba nuolat skelbia ne tik orų prognozes, apžvalgas, bet ir primena įdomių istorijų. Šilutės krašte potvynis – nebe naujiena, bet prieš 93 metus vanduo sėmė ir Kauną, Vilnių. Meteo.lt primena, kad prieš 93 metus, 1931 m. balandžio viduryje, Kaune, kaip ir Vilniuje, vyko didelis potvynis.  Nors jį prognozavo VDU profesorius hidrologas Steponas Kolupaila, tačiau potvyniui nebuvo pasiruošta. Potvynis prasidėjo dar 1931 m. balandžio 13 d. vakarą, ledams pajudėjus, vanduo ėmė kilti, o labiausiai jis kilo balandžio 14-osios naktį.

Nauja virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“

LIMIS svetainėje paskelbta LEM virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“. Lietuvos etnografijos muziejaus religinių knygų rinkinyje saugomos lietuvininkų, evangelikų liuteronų religinės knygos, atspausdintos XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje lietuvių kalba, gotišku šriftu įvairiose Mažosios Lietuvos ir kitose Vokietijos imperijos spaustuvėse. Tai – Biblijos, giesmynai, Mišių knygos, maldaknygės. Muziejininkai šias knygas įgijo iš vietinių gyventojų Šilutės, Klaipėdos rajonų apylinkėse, taip pat pirko iš kolekcionierių. Lietuvininkų religinių knygų rinkinys Lietuvos etnografijos muziejuje atskleidžia, kad Mažojoje Lietuvoje labiausiai paplito surinkimų

Kovas pasaulyje ir Europoje – šiltesnis nei įprasta

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba apžvelgia kovo mėnesio orus pasaulyje ir Europoje. 2024 m. kovo mėn. vidutinė oro temperatūra (14,14 °C) pasaulyje buvo 0,73 laipsnio aukštesnė už 1991-2020 m. vidurkį (arba net 1,68 laipsnio aukštesnė nei priešindustriniu laikotarpiu). Kovas buvo pats šilčiausias per visą tokių stebėjimų istoriją (tai jau dešimtas toks mėnuo iš eilės). Iki 2024 metų šilčiausiu laikytas 2016 m. kovas (+0,63° anomalija). Didele dalimi šilumos rekordą nulėmė anomaliai šilta tropinio Atlanto vandenyno dalis bei El Niño reiškinys Ramiajame vandenyne, tačiau

Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę

Meteo.lt skelbia praėjusio sekmadienio-pirmadienio, balandžio 14-15 d., maksimalaus vėjo greičio per sekundę duomenis, kurie buvo užfiksuoti dešimties metrų aukštyje. Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę. Nuo sekmadienio dienos iki pirmadienio ryto stipriausi vėjo gūsiai buvo registruoti: Klaipėdos uoste – iki 23 m/s; Šilutėje – iki 23 m/s; Šventojoje, Ventės rage ir Laukuvoje – iki 22 m/s; Klaipėdos meteorologijos stotyje (24 m aukštyje) – iki 22 m/s. Primename vėjo apibrėžimus: pavojingas vėjas ≥15 m/s (≥54 km/h); stichinis vėjas ≥28

Taip pat skaitykite