Planuojate dengti stogą ir pageidaujate itin patrauklių išlaidų? Rinkitės bituminę stogo dangą

Stogas – viena svarbiausių pastato elementų, tad renkantis stogo dangą, reikia įvertinti ir ypač daug kriterijų, pavyzdžiui, kaip ilgai ji tarnaus, ar estetiškai atrodys, ar nebus girdima erzinančių garsų ir t.t. Dažnu atveju labai svarbų vaidmenį vaidina ir kaina, ypač, kai stogo danga užima didelį plotą.

Taigi, kokius sprendimus rinktis tiems, kurie nori, kad stogo dengimas nepareikalautų didelių išlaidų?

Pasirodo, tokiu atveju, idealia išeitimi gali tapti bituminė stogo danga, pavyzdžiui, BMI Monier stogo danga.

Taigi, kviečiame sužinoti, kodėl visi, svajojantys apie nedideles išlaidas stogo dengimui, turėtų rinktis bituminę stogo dangą.

Lyginant su kitomis stogo dangomis, viena patraukliausių kainų

Viena iš priežasčių, kodėl visi norintieji patrauklių išlaidų, turėtų riktis bituminę stogo dangą, yra ta, kad lyginant su kitomis stogo dangomis, šios medžiagos kaina yra viena mažiausių. Tačiau ir tai dar ne viskas – nereikia pamiršti, kad bituminei dangai, kaip ir kitiems gaminiams, yra taikoma įvairių akcijų.

Taigi, jei bituminės stogo dangos įsigysite akcijos metu, sutaupysite dar daugiau.

Nesudėtinga montuoti patiems

Vis dėlto, kai kalbame apie stogo dengimui skirtas išlaidas, reikia įvertinti ne tik tai, kiek kainuos danga, bet ir tai, kiek išlaidų pareikalaus dengimas. Neretai pasitaiko atvejų, kai pinigų suma, kurią reikia skirti dengimo darbams, sudaro tokią pat sumą, arba netgi šiek tiek didesnę, kurią teko skirti stogo dangos įsigijimui. Tačiau taip nenutiks, jei įsigysite bituminę stogo dangą – dėmesį verta atkreipti į tai, kad būtent šią stogo dangą, ypač nesudėtinga sumontuoti patiems, taigi, išvengsite papildomų išlaidų.

Ilgai tarnauja, todėl išvengsite atnaujinimo darbų

Tačiau ir tai dar ne viskas – bituminė stogo danga tarnauja labai ilgai. Taigi, ją pasirinkus, tikrai neteks jau po penkmečio atlikti atnaujinimo darbų bei patirti papildomų išlaidų.

Taigi, kaip matyti, bituminė stogo danga yra idealus pasirinkimas, norintiems ypač nebrangios investicijos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Skirs lėšų ir Katyčių vandens malūnui tvarkyti 

Kultūros  ministerija praneša, kad šiemet papildomai skirta lėšų 18-ai paveldo objektų tvarkyti. Šiame sąraše yra ir Katyčių vandens malūnas. Tiesa, čia planuojama finansuoti tik avarijos grėsmės pašalinimo darbus. Į šiaurę nuo Katyčių išlikęs vandens malūnas ir lentpjūvė, statyti 1926 metais. Malūnas ir lentpjūvės gateris buvo varomi užtvankos vandeniu ir garu. Po rekonstrukcijos išliko malūnas, varomas elektra. Šiuo metu pastatas yra avarinės būklės, reikalinga renovacija. Šių metų valstybės biudžete paveldui tvarkyti numatyti papildomi 2 mln. eurų. Šios lėšos leis tęsti seniau

Smulkieji verslininkai: apie 40 proc. prekybininkų, kurie šiuo metu negali vykdyti savo veiklos, bankrutuos

Nuo pirmadienio turgaus prekeiviams galint teikti paraiškas dėl turgavietės mokesčio kompensacijos, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako tokį valdžios žingsnį vertinanti teigiamai, tačiau pažymi, kad ši priemonė dėl ilgo karantino galėtų būti didesnė. Ji taip pat pabrėžė, kad ir toliau ribojant verslų veiklą numatoma, kad 40 proc. šalies smulkiųjų verslininkų laukia bankrotas. „Kadangi karantinas tęsiasi labai ilgai, o išlaidos tikrai yra didžiulės, prašėme didesnės – 500 eurų turgavietės mokesčio kompensacijos. (…) Bet vis dėlto teigiamai vertiname šią

Siūlo atlaisvinti judėjimo kontrolę tarp savivaldybių, tačiau „juodosiose“ savivaldybėse apribojimus ketinama palikti

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) apsisprendė Vyriausybei siūlyti nuo kovo 16 dienos atlaisvinti judėjimą tarp savivaldybių. Visgi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė informuoja, kad savivaldybėse, kuriose koronaviruso sergamumas išlieka didelis, siūloma taikyti išimtį ir judėjimo kontrolės neatsisakyti. „Nepaisant to, kad mes turėjome atlaisvinimus, matome, kad situacija stabilizavosi ir netgi nežymiai gerėja. Vėl turime neigiamą pandemijos pagreitį, taip pat sumažėjo mirtingumas, ir ligoninėse yra fiksuojami tik pavieniai susirgimų atvejai, ir tai aiškiai indikuoja, kad tikrai skiepijimas veikia“, – pirmadienį surengtoje spaudos

Nenaikinkite kovų lizdų!

Naikinti kovų lizdus per vėlu – triukšmą reikia reguliuoti rudenį Yra tokia Kovarnio diena, ir šiemet paminėta kovo 4 d. Aplinkos ministerija ragina netgi leidimus turinčias savivaldybes nenaikinti perėti grįžtančių šios rūšies paukščių. „Jeigu savivaldybės, gavusios leidimus, planuoja netrukus ardyti kovų lizdus, tai prašome to dabar nedaryti – lizdai turi būti ardomi nebent rudenį“, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis. Kovarniai, taip liaudiškai vadinami kovai – paukščiai, kurie kovo pradžioje sugrįžta peržiemoję. Anksčiau Lietuvoje jie buvo mėgstami ir mylimi,

Taip pat skaitykite