Pernai, Joninių išvakarėse, atidaryti privatūs Pamario senjorų namai netrukus minės pirmąsias veiklos metines, o savaitgalį čia gyvenantys 17 senjorų šventė Velykas.

Prie Velykų stalo.

Smagu susidaužti velykiniais margučiais.

Vieno iš savininkų Antano Anskaičio po ankstesnio apsilankymo buvau pakviesta ateiti ir vėl. Ruošdamasi susitikimui su globos namų gyventojais ir darbuotojais su dukra Indre gaminome visiems velykinių atvirukų, atnešiau knygų į bibliotekėlę.
Kieme pasitiko velykinės dekoracijos – margučiais pasipuošę medžiai, krepšeliai su margučiais ir Velykų zuikučiais. Ir viduje lydėjo darbuotojų rankomis velykinėmis dekoracijomis papuoštos sienos.
Susirinkę bendrai vakarienei senjorai jau sėdėjo prie bendro stalo, kurį puošė margučiai, degančios žvakelės ir paruošta šventinė vakarienė.
Šeimininkas Leonas Anskaitis, kreipdamasis į senjorus, pakvietė visus bendrai maldai, palinkėjo visiems sveikatos ir Dievo palaimos. Pasidžiaugė, kad dirba puiki komanda, kuri myli ir gerbia čia gyvenančius žmones.
Stebėdama moteris, globojančias vakarienės metu prie stalo sėdinčius žmones, slapčia nubraukiau ašarą: taip gera buvo matyti nuoširdų abipusį bendravimą, besišypsančias moteris ir susigraudinusius vyrus, kurie, atrodo, gyvenime nebūna tokie jautrūs…
Darbuotojos pasakojo, kad senjorų kasdienybę praskaidrina juos aplankantys mokiniai. Prieš Velykas buvo atvykę pradinukai iš Žibų pradinės mokyklos, velykinę nuotaiką kūrė Pamario pagrindinės mokyklos septintokai su tikybos mokytoja ir bibliotekininke. Mokiniai padovanojo velykinių atvirukų, kuriuos padarė kartu su technologijų mokytoja Jurgita Balčytiene, ant lankstinukų surašytos Šventojo Rašto citatos buvo išdėliotos ant palangių didžiajame kambaryje. Taip pat pasidžiaugė, kad vaikai parodė seneliams gavėniai skirtą programėlę „Prisikėlimo kelionė“.
Smagu buvo stebėti senelius, daužančius margučius su slaugytojomis. Tradicijos, kurios keliauja iš kartos į kartą, išlikusios iki mūsų dienų ir teikia džiaugsmo kiekvienam.
Išėjau iš svetingų namų, pasižadėjusi čia ir vėl užsukti – knygą ar eilėraščių paskaityti, o gal tiesiog pasikalbėti prieš saulutę tyliame gražiame kieme – juk artėja vasara.

Birutė Morkevičienė