Pirmosios Velykos senjorų namuose prie Šyšos

Pernai, Joninių išvakarėse, atidaryti privatūs Pamario senjorų namai netrukus minės pirmąsias veiklos metines, o savaitgalį čia gyvenantys 17 senjorų šventė Velykas.

Prie Velykų stalo.

Smagu susidaužti velykiniais margučiais.

Vieno iš savininkų Antano Anskaičio po ankstesnio apsilankymo buvau pakviesta ateiti ir vėl. Ruošdamasi susitikimui su globos namų gyventojais ir darbuotojais su dukra Indre gaminome visiems velykinių atvirukų, atnešiau knygų į bibliotekėlę.
Kieme pasitiko velykinės dekoracijos – margučiais pasipuošę medžiai, krepšeliai su margučiais ir Velykų zuikučiais. Ir viduje lydėjo darbuotojų rankomis velykinėmis dekoracijomis papuoštos sienos.
Susirinkę bendrai vakarienei senjorai jau sėdėjo prie bendro stalo, kurį puošė margučiai, degančios žvakelės ir paruošta šventinė vakarienė.
Šeimininkas Leonas Anskaitis, kreipdamasis į senjorus, pakvietė visus bendrai maldai, palinkėjo visiems sveikatos ir Dievo palaimos. Pasidžiaugė, kad dirba puiki komanda, kuri myli ir gerbia čia gyvenančius žmones.
Stebėdama moteris, globojančias vakarienės metu prie stalo sėdinčius žmones, slapčia nubraukiau ašarą: taip gera buvo matyti nuoširdų abipusį bendravimą, besišypsančias moteris ir susigraudinusius vyrus, kurie, atrodo, gyvenime nebūna tokie jautrūs…
Darbuotojos pasakojo, kad senjorų kasdienybę praskaidrina juos aplankantys mokiniai. Prieš Velykas buvo atvykę pradinukai iš Žibų pradinės mokyklos, velykinę nuotaiką kūrė Pamario pagrindinės mokyklos septintokai su tikybos mokytoja ir bibliotekininke. Mokiniai padovanojo velykinių atvirukų, kuriuos padarė kartu su technologijų mokytoja Jurgita Balčytiene, ant lankstinukų surašytos Šventojo Rašto citatos buvo išdėliotos ant palangių didžiajame kambaryje. Taip pat pasidžiaugė, kad vaikai parodė seneliams gavėniai skirtą programėlę „Prisikėlimo kelionė“.
Smagu buvo stebėti senelius, daužančius margučius su slaugytojomis. Tradicijos, kurios keliauja iš kartos į kartą, išlikusios iki mūsų dienų ir teikia džiaugsmo kiekvienam.
Išėjau iš svetingų namų, pasižadėjusi čia ir vėl užsukti – knygą ar eilėraščių paskaityti, o gal tiesiog pasikalbėti prieš saulutę tyliame gražiame kieme – juk artėja vasara.

Birutė Morkevičienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Festivalio atidarymas – ant Kuršmarių kranto, saulei leidžiantis

Šeštasis tarptautinis Kintų muzikos festivalis atidarytas vokiečių kompozitoriaus Peter Michael Hamel koncertu Kuršių marių pakrantėje. Kintų muzikos festivalio organizatoriai džiaugiasi, kad kūrėjas turėjo galimybę vieną koncertą surengti ir Lietuvoje. Minimalizmo pradininko 70-ąjį jubiliejų šiemet Europoje švenčia svarbiausios pasaulio koncertų salės bei festivaliai. Kompozitorius yra dirbęs kartu su įžymiausiais muzikos kūrėjais: John Cage, Terry Riley, La Monte Young ir Carl Orff, o koncertų geografija nusidriekia per visą pasaulį – nuo Paryžiaus ir Maskvos iki Tokijo, Niujorko ir Mumbajaus. Specialiu kompozitoriaus pageidavimu,

Kokie Natkiškiai be Oninių…

Ar dar yra tokių, kurie negirdėjo apie Natkiškiuose kas vasarą rengiamą šventę „Šventa Ona – duonos ponia“? Abejoju, mat šventė šiemet vyko jau 20 kartą. Kas bežino, kodėl būtent Oninės buvo pasirinktos pagrindine visos seniūnijos vasaros švente… Gal kad Onų, Onučių ir Onyčių nemažai apylinkėse gyvena? Pagal Natkiškių seniūnės Vilytos Sirtautienės sudarytą sąrašą jų priskaičiuojama penkiolika. Tiesa, ne visos į šventę atvyko, tačiau varduvių proga be dėmesio neliko. Antradienį seniūnė su socialine darbuotoja Rita Joneliene aplankė visas, kurias namuose rado ir

Juodi nesantaikos debesys virš baltųjų gandrų lizdo

Garbaus amžiaus Regina ir Pranas Kasparai iš Grabupių kaimo, savo sodyboje tinkamai pasirūpinę gandrais, sulaukė kaimynų reikalavimo: „Kad gandralizdžio neliktų…“ Laiškas iš užsienio „Pamario“ redakcija elektroniniu paštu gavo Kamilijos Kasparaitės laišką iš užsienio. Ji – Tujų gatvėje 4, Grabupiuose (Šilutės sen.) gyvenančių Reginos ir Prano Kasparų anūkė, parašiusi redakcijai vaikų, anūkų ir net proanūkės vardu. „Senelio sodyboje jau 5 metus gyvena gandrai, kurie pirmaisiais metais jiems atnešė proanūkę. Gandrai susilaukdavo jauniklių, visi kaimynai džiaugėsi mūsų gandriukais. Dabar jie atskrenda kasmet.

„Šilutė – vieta, kur visada sugrįšiu…“

Pokalbis su Dovydu Pancerovu, tyrimų žurnalistu, pelniusiu apdovanojimų už kokybišką žurnalistiką, knygos „Kiborgų žemė“ autoriumi, savo darbais garsinančiu Šilutės miesto vardą. – Esate kilęs iš nedidelio miestelio. Ar kada nors dėl to kilo problemų didmiesčiuose? – Oi ne, niekada dėl to neturėjau jokių problemų. Sakyčiau priešingai – būti šilutiškiu Vilniuje yra labai malonu, nes žmonėms patinka Pamarys. Tiek gamta, tiek architektūra, tiek išskirtinė istorija. Sako: „Labai mielas miestelis“. – Papasakokite apie savo vaikystę Šilutėje? Galbūt yra iki šiol likusi kokia