Pirmosios melžėjų varžytuvės Šilutės rajone

Šilutės rajone pirmą kartą po ilgos pertraukos buvo surengtos melžėjų varžybos, kuriose jėgas išbandė šešios geriausios mūsų rajono melžėjos. Nugalėtojos laurus šiemet pelnė Kazimiero Gudžiūno ūkyje dirbanti Onutė Dačkauskienė.

Varžybų dalyvės (iš kairės): Žibutė Jurgelionienė, Odeta ir Sandra Jurgelionytės, Onutė Dačkauskienė, Irma Aleksonytė ir Reda Vilkienė.

Melžimo varžybos labiau populiarios kaimyninėje Pagėgių savivaldybėje. O respublikinis švietėjiškas renginys „Geriausi melžėjai 2017“ Šilutėje surengtas pirmą kartą. Jį Virginijos Macijauskienės ūkyje organizavo Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šilutės skyrius. Jaudinosi ir organizatoriai, ir šeimininkai, ir varžybų dalyvės. Nors žadėjo atvykti 9 melžėjos, išbandyti jėgas ryžosi tik šešios. Virginijos Macijauskienės ūkį atstovavo šeimyninė komanda: Žibutė Jurgelionienė su dukromis Sandra ir Odeta. Beje, jos suspėjo ne tik dalyvauti melžėjų varžytuvėse, bet ir talkinti organizatoriams. Nepaisant to, kad teko darbuotis daugiau, negu konkurentėms, Jurglelionių šeimos atstovė Sandra Jurgelionytė sugebėjo užimti garbingą antrąją vietą.

Susumavus rezultatus paaiškėjo, kad daugiausiai balų surinko Onutė Dačkauskienė iš K. Gudžiūno ūkio.

Pirmosios melžimo varžytuvės Šilutės rajone sutelkė nemažą rėmėjų būrį, tad joms pasibaigus, vertingų dovanų ir suvenyrų melžėjos gavo tiek, kad vienos neįstengė panešti – kvietėsi pagalbininkų arba teko eiti jas pasidėti ir grįžti…
Pirmą kartą organizuojamas renginys sudomino ir Šilutės rajono vadovus. Pasveikinti varžybų dalyvių atvyko Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, jo pavaduotojas Algis Bekeris ir administracijos direktorius Sigitas Šeputis. Meras sakė mokąs melžti karvę rankomis ir buvo pasiryžęs tai pademonstruoti, tačiau… melžti buvo galima tik su melžimo įranga.

Melžtuvės sanitarinio apdorojimo rungtis.

Melžėjų darbą vertino komisija, kurios pirmininkas – LSMU Veterinarijos akademijos Josifo Taco melžimo technologijų centro vadovas doc. dr. Saulius Tušas. Vertinant atskiras rungtis jam talkino Ramutė Mišeikienė, Aldona Šimkienė, Kristina Odintienė, Gediminas Gerulis, Antanina Greičiuvienė ir kiti komisijos nariai.

Iš kairės. pirmųjų Šilutės rajone melžėjų varžytuvių dalyvių pasveikinti atvyko Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis, meras Vytautas Laurinaitis ir jo pavaduotojas Algis Bekeris.

Melžėjos varžėsi šešiose rungtyse: teorijos, melžtuvės sanitarinio apdorojimo, sanitarinio pasirengimo, melžimo stovėjimo vietoje, somatinių ląstelių nustatymo bei pieno kiekio ir švarumo stovėjimo vietoje. Vertinimo komisijos nariai ramino susijaudinusias melžėjas, ragino jas neskubėti, susikaupti, geriau prisiminti, ko mokėsi besitreniruodamos ir ką žino iš savo darbo patirties. Daugiausiai laiko užėmė praktinio melžimo rungtis, suteikusi progą pasigrožėti ir gražia Virginijos Macijauskienės banda. Virginija Macijauskienė ūkininkauja Kintų seniūnijoje, Šyšgirių kaime. Ji laiko apie 110 pieninių galvijų ir apie 30 mėsinių veislių mišrūnų. Augina ir sportinių žirgų. Šiame ūkyje dirbama apie 400 ha žemės. Praktiškai visus plotus užima užliejamos pievos ir tik apie 20 ha naudojama javams.


Susumavus rezultatus paaiškėjo, kad daugiausiai balų (114,27) surinko Onutė Dačkauskienė iš K. Gudžiūno ūkio. Nuo jos nedaug atsiliko antrą vietą užėmusi ir 107,75 balo surinkusi V. Macijauskienės ūkyje dirbanti Sandra Jurgelionytė. Trečioji vieta atiteko Redai Vilkienei iš žemės ūkio bendrovės „Sala“. Ketvirtą vietą užėmė prizininkės S. Jurgelionytės sesuo Odeta, o penktoji vieta skirta ŽŪB „Sala“ atstovei Irmai Aleksonytei. Paskutinę vietą užėmė dukras į priekines pozicijas užleidusi Žibutė Jurgelionienė.
Geriausia melžėja pripažinta Onutė Dačkauskienė pasakojo, kad K. Gudžiūno ūkyje dirba jau 12 metų. Jai tenka melžti 180 karvių ir tai daryti jai padeda moderni 16 vietų pieno linija. Paklausta, ar sunku buvo varžybose, moteris sakė, kad labiausiai trukdė ne žinių ir patirties stoka, o jaudulys. Tačiau, anot O. Dačkauskienės, tai buvo vertinga patirtis ir kitose panašaus pobūdžio varžybose jau būtų lengviau.

Vaidotas VILKAS

Po pirmųjų melžimo varžybų Šilutės r. savivaldybėje – bendra dalyvių nuotrauka.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Patarimai kaip elgtis karštą ir saulėtą dieną

Karštą  ir saulėtą dieną Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja: Stengtis būti patalpose, kuriose yra įrengti ventiliatoriai ar oro kondicionieriai. Dažniau gerti skysčių – visą dieną po truputį, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys. Vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Einant į lauką, užsidėti galvos apdangalą ir dėvėti saulės akinius su UVA ir UVB filtru. Dėvėti lengvus, šviesius, natūralaus audinio, neveržiančius, orui pralaidžius drabužius. Naudokite apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi (30 SPF

Kintų muzikos festivalyje skambės garsų dramos ir skleisis erdvi muzikos panorama

Liepos 17-19 d. Kintų muzikos festivalis kviečia į tris muzikos įvairovę patirti siūlančius koncertus, kuriais festivalio klausytojus džiugins ryškūs ir kiekvienas savaip charizmatiški lietuvių atlikėjai – Daumantas Kirilauskas (fortepijonas), Martynas Švėgžda von Bekkeris (smuikas, Vokietija), Mindaugas Bačkus (violončelė) ir Klaipėdos kamerinis orkestras. „D. Kirilauskas, ko gero, priskirtinas prie tų atlikėjų, kuriam žymiai vertingesnė ne žaidybinė, azartinė laikysena, kaitinanti publiką smagiais efektais <…>, bet gili, išgyventa rimtis, artisto priedermėms būdingas sugebėjimas koncerte sukurti garsų dramos atmosferą“, – taip apie atlikėją atsiliepia

Padėka

Brangūs bičiuliai, „Germanikos“ kolektyvo vardu palugniai dėkavojame visiems šišioniškiams, padėjusiems mums į pirmąją kelionę mariomis išleisti mūsų rankomis kurtą kurėną! Ištisus amžius lietuvininkų ir kopininkų kurėnai raižė Kuršių marias – mūsų protėviams tai buvo ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir laisvės, o vėliau – pagarbaus santykio su gamta arba, kaip šiandien sakytume, – ekologijos, simbolis. Prieš 75 metus, daugeliui lietuvininkų pasitraukus iš gimtųjų žemių, kurėnų žėgliai, atrodė, amžiams dingo iš marių, palikdami jų horizontą tuščią ir bedvasį. Vis dėlto daugybės

Prancūzijos futbolininkai antrą kartą tapo pasaulio čempionais (atnaujinta)

(AFP-ELTA). Visa Prancūzija – džiaugsmo svaigulyje: milijonai žmonių sekmadienį iki vėlumos šventė nacionalinės rinktinės triumfą pasaulio futbolo čempionate Rusijoje. Po pergalės rezultatu 4:2 prieš Kroatiją Paryžius ir kiti miestai virto mėlynai baltai raudonų vėliavų jūra. Vis dėl to kai kuriuose miestuose neišvengta riaušių ir nelaimingų atsitikimų.  Didžiausia džiaugsmo šventė Paryžiuje vyko fanų zonoje prie Eifelio bokšto ir garsiajame Eliziejaus laukų bulvare, kur suplūdo 90 000 žmonių. Dievo Motinos katedroje „Equipe Tricolore“ garbei aidėjo varpai. Prezidentas Emmanuelis Macronas euforiškai palaikė komandą