Pirmojo I. Arlauskienės knygos „Kuris į Tolminkiemį?“ skaitytojo laiškas autorei

Daug neintriguodamas iš karto pasakysiu, kad tavo naujoji knyga („Kuris į Tolminkiemį?“) man patiko.

Tokių knygų ypatingai reikia, tačiau kaip tik tokių niekas nesiryžta parašyti. Knygos principas lyg ir paprastas: imti ir fragmentiškai papasakoti apie savo darbinį gyvenimą ir lygiagrečiai pademonstruoti, kaip greta tavojo pasaulio gali funkcionuoti ir tavo kraštiečių būrų pasaulis, kurio tartum jau trys šimtmečiai nebeturime, bet jo aidai, atspindžiai, o gal ir paralelinis egzistavimas gali būti įtikinamas, jeigu yra prisitraukiamas Donelaičio poema.
Gal šiek tiek santūriai paimi dvidešimtąjį, net dvidešimt pirmąjį ir aštuonioliktąjį amžius į paralelinį santykį įvedamais gyvenimais.
Pirmiausia reikia tiksliai tokias lygiagretes įvertinti jų produktyvumo ir literatūriškumo požiūriu. Kuris iš dviejų gyvenimų bus kontekstinis, o kuris – tik citatinis. Iš tikrųjų abu paraleliniai gyvenimai sueina į vieną ir labai produktyvų kontekstą, nes jungtis ne mechaniška, o natūrali ir originali. Simonaitytė buvo įtempusi dviejų šimtmečių juostą. O čia tarsi panaudojamas Laiko teleskopas, ir jau ne per dviejų, o per trijų šimtų metų sienos storį matomas būrų gyvenimas.
Pasakoja du žmonės su pedagoginėmis nuostatomis – lituanistė ir į didaktiką atsistojęs pastorius Donelaitis. Mokytoja ir pastorius yra gana artimi ir geografiškai. Na, o jeigu abu sustojo pedagoginėse pozose, suprantama, kad asmeniškosios gyvenimo detalės pademonstruojamos labai santūriai, o kitą sykį jau ir su santūriais nutylėjimais. Jeigu kalbėčiau dar tiksliau, tai asmeninis gyvenimas paliekamas dažniau prie nuojautų, nes čia kur kas būtų natūralesnis dėlei pasakojimo vieningumo – darbinis gyvenimas, pareiga.
Labiau įsiskaitydamas netrukau suprasti, kad tikroji knygos parašymo priežastis kyla iš aplinkybės, o toji aplinkybė yra patsai Donelaitis, jo didžioji poema. Maždaug taip: atšventėme Donelaičio trijų šimtų gimimo metines, ir vos ne tuojau vėl poema nugrimzta į tylą ir tamsą. Iš tikrųjų lituanistės vietą pasirinkusi moteris privalo ir ne jubiliejiniais metais mokiniui įrodyti, kad Donelaitis nėra tik proginis, šventinis. Jis gali būti labai artimas ir mūsų aktualiajai kasdienybei, nes jo aktualumas amžinas, turi taikomųjų ypatybių, amžinojo gyvybiškumo.
Esu perskaitęs ne vieną knygą, kurios pradžioje, kartais net kiekvieno skyriaus pradžioje cituojama kito rašytojo mintis, eilutė. Tavo knygoje Donelaitis nėra panaudojamas kaip formalus pagražinantis moto. Tu Donelaičio būrų pasaulį prisitrauki prie savo gyvenimo, ir kiekviena jo eilutė natūrali ir atgaivinama, ir aktualizuojama. Žinoma, aš galėjau „pereiti per visą tavo knygą“, norėdamas patikrinti, kaip tikslingai panaudoji poemos eilutes. Tačiau gana greitai supratau, kad toks mano elgesys klaidintų, nes imčiau manyti, jog Donelaičio pritraukimą į savo pasaulį tu atlieki tartum dėl asmeniškųjų savybių.
Tu ne savo, o lituanistikos reikalui pasitarnauji.
Tad ta prasme tu taip pasielgi skatinama Donelaičio kaip tam tikros aplinkybės. Bet pats pagrindinis tavo paieškų objektas, žinoma, yra mokinys – dabartinis skaitytojas. O čia ir tenka susiorientuoti, kad poemos intonacijos jau pernelyg aštrios kaip ir santykiai tarp būrų, kolonistų. Poemos veikėjų balsai labai įtempti, kalbos autarchiškos…
Ir skaitytojas gyvena ne šiaip jau dvidešimtame amžiuje, o demokratiškoje ir laisvoje tėvynėje, kur žmonės pagal šiandienį pareikalavimą bendrauja, šneka tik pagarbiai, tik tolerantiškomis, empatiją demonstruojančiomis intonacijomis. O šit poema parašyta muziejiškuoju, keturkampiškuoju hegzametru. Visa tai labai komplikuoja skaitytojo ir poemos santykius. Nepadės, jei mokiniui ir dešimtį sykių kartosi, jog Donelaitis – vienintelis Lietuvos poetas, susilaukęs pasaulinės šlovės. Štai todėl tavo idėja – siūlymas Donelaičio poeziją suvokti perleistą per dabarties ir aktualaus gyvenimo kontekstą yra tikrai novatoriškas sumanymas. Nesvarbu, kaip tokią idėją atradai – racionaliu ar intuityviu būdu – tik galiu pasveikinti.
Valentinas

Valentinas Zaikauskas – vaikystėje dėl ligos komplikacijų neteko regėjimo, todėl mokėsi Kauno aklųjų internatinėje mokykloje, 1965 m. baigė lituanistikos studijas Vilniaus pedagoginiame institute. Mokytojavo Kaune, dirbo Šiaulių pedagoginio instituto specialiosios pedagogikos mokslinių tyrimų laboratorijoje, vėliau redagavo aklųjų draugijos žurnalą „Mūsų žodis“.
Baigęs tiflopedagogikos studijas Gerceno pedagoginiame institute, nuo 1976 m. pradėjo mokslininko karjerą Vilniaus valstybiniame universitete specialiosios psichologijos mokslinio tyrimo laboratorijoje.
Visuomenei V. Zaikauskas geriau žinomas kaip rašytojas prozininkas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Jau pirmoji jo apsakymų knyga „Iš miesto A į miestą B“ (1982 m.) buvo įvertinta Gabrielės Petkevičaitės-Bitės vardo premija.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Švėkšniškiai prašo Savivaldybę nupirkti… tvenkinį 

Šilutės rajono savivaldybės taryba svarstys, ar iš privačių asmenų išpirkti Švėkšnos miestelio centre esantį Kalės tvenkinį. To prašo švėkšniškiai. Sprendimo projekte nurodyta leisti Savivaldybės administracijai atlikti Švėkšnos miestelyje esančio 0,6400 ha ploto žemės sklypo pirkimą ir organizuoti derybų procedūrą su savininkais. 2021 m. lapkritį Švėkšnos gyventojai pateikė Šilutės r. savivaldybei prašymą priimti sprendimą nupirkti iš privačių asmenų Švėkšnos miestelyje esantį Kalės tvenkinį ir pritaikyti jį vietos bendruomenės poreikiams. Gyventojų prašyme nurodytas apleistas Kalės tvenkinys yra miestelio centre. Prašymą pasirašė 22

Vydūno viešojoje bibliotekoje pristatyta naujausia rašytojo R. Petrausko istorinė knyga „Poltava“

Gegužės 12 d. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje gausiai būrėsi knygos mylėtojai. Čia vyko ilgai lauktas susitikimas su vienu populiariausių šalies rašytojų, istoriku, TV laidų vedėju, sporto komentatoriumi, protmūšių organizatoriumi ir vedėju Robertu Petrausku (Vilnius). Jis tądien Pagėgiuose pristatė savo naujausią istorinę knygą „Poltava“ (2022 m.). Sveikindama garbų svečią, bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė sakė, jog kiekvienos knygos gimimas bibliotekoms ir knygų mylėtojams yra ypatingas įvykis. O ši, naujausia, rašytojo knyga „Poltava“ šių dienų kontekste, yra ypač aktuali ir reikalinga. Gausiai

Vis dar „džiugins“ naktinės šalnos

orai

Gegužės 16 d., pirmadienį, prie Baltijos jūros bus debesuota su pragiedruliais, temperatūra kils iki 12-14 laipsnių šilumos. Kitur šalyje, nepaisant galimo trumpalaikio lietaus, oras sušils labiau: Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir Šiauliuose iki 14-16, o aplink Alytų ir Tauragę – iki 15-17 laipsnių šilumos. Pūs šiaurės vakarų vėjas, kai kur gūsiai sieks 15 m/s. Gegužės 17 d., antradienio, naktį dangus giedrės, bus sausa. Ims veržtis gerokai vėsesnis oras iš šiaurės, todėl naktį atvės iki 1-6 laipsnių šilumos, ore vietomis, dirvos paviršiuje

Neabejingas asmuo Šilutės aplinkosaugininkams padėjo išaiškinti atliekomis atsikračiusį pažeidėją

Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdyba balandį gavo pranešimą apie garažų masyve Aukštumalės g., Šilutėje, aptiktą buitinių atliekų krūvą. Informaciją pateikęs žmogus nurodė, kad tarp atliekų yra daiktų su galimo teršėjo asmeniniais duomenimis. Šilutės aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai reagavo nedelsdami, kad oro sąlygos nesugadintų įkalčių. Tarp plastiko maišų ir įvairių šiukšlių aptikta pakuotė su galimo teršėjo asmeniniais duomenimis (vardas, pavardė, adresas, telefono numeris). Turimi duomenys leidžia Šilutės aplinkosaugininkams pradėti administracinį tyrimą ir asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už atliekų tvarkymo reglamentuojančių teisės

Taip pat skaitykite