Pirmi į COVID-19 židinį vyksta Šilutės GMP stoties darbuotojai

Paskelbus šalyje karantiną, miestuose vis dažniau aidi greitosios medicinos
pagalbos (GMP) automobilių sirenos. Tas kelias minutes, kol sirenų garsas dar
spengia ausyse, tikriausiai daugelis pasvarsto: ar ne koronaviruso atvejis?

Vairuotojai Vytautas Auškelis (kairėje) ir Edvardas Aleksandravičius, skubios medicinos pagalbos specialistės Kristina Užpelkienė ir Vida Brazdauskienė, vyr. slaugytoja Alma Vendzelienė (antra iš dešinės).

Šilutės GMP stoties komanda – 15 skubios medicinos pagalbos slaugos specialistų ir 14
vairuotojų. „Pamariui“ apie savo kasdienybę, pirmąsias karantino dienas ir išgyvenimus
papasakojo šios komandos skubios medicinos pagalbos slaugos specialistės Kristina UŽPELKIENĖ ir Vida BRAZDAUSKIENĖ. Kolegės šį darbą dirba jau 38-erius metus.

Pradžia – baugi

„Pirmosios išvykos buvo labai baisios. Vylėmės, kad tik viskas būtų gerai, kad tik apsisaugotume… Taip mąstau ne tik aš, bet visa mūsų komanda. Juk yra artimieji, vaikai, anūkai, kurie jaudinasi. Eini kaip į mūšį. Tikrai. Pati pradžia buvo labai baisi“, – pasakojo K. Užpelkienė. Jai antrino ir kolegė. Apie galimybę nedirbti moterys
nė nesvarstė. Visa Šilutės GMP komanda nusprendė draugiškai vieni kitus palaikyti nelengvoje kovoje su koronavirusu ir tęsti darbą. Tik artimieji, anot kolegių,
iki pat šiol baiminasi dėl jų sveikatos ir saugumo. Nors apsaugos priemonių GMP turi pakankamai.

„Pirmosiomis dienomis siųsdavome vaikams nuotraukas, kaip atrodome su kostiumais… Vaikai už galvų susiėmę žiūrinėdavo tas nuotraukas… Jie įkalbinėjo verčiau nedirbti. Bet
kas tada dirbs? Kiti giminaičiai vengė bendrauti baimindamiesi dėl savo saugumo“, – įspūdžiais dalijosi moterys. Pandemijos pradžioje šios stoties darbuotojams teko dirbti
turint vos po kelias vienkartines kaukes ir respiratorius. Dar neturėjo net apsauginių chalatų.

Šią nuotrauką GMP skubios medicinos pagalbos specialistė Vida Brazdauskienė siuntė savo vaikams.

Grėsmingų atvejų moterys neišvengė. Pavyzdžiui, V. Brazdauskienė prisiminė įvykį, kai
buvo gautas pranešimas, kad reikalinga skubi pagalba, vėliau paaiškėjo, kad žmogus buvo užsikrėtęs COVID-19.

„Taip ir važiuodavome: užsidedi kaukę, mauniesi pirštines, kitas turimas priemones, nuvykus uždedi kaukę pacientui… Dabar, kai priemonių turime daug, į iškvietimą ne tik dėl koronaviruso, bet ir dėl skubios pagalbos vykstame su visomis apsauginėmis priemonėmis“, – sakė V. Brazdauskienė, kuri kelias savaites jau yra praleidusi
saviizoliacijoje po sąlyčio su infekuotu asmeniu.

Nusiraminti padeda pokalbis

Moterims įsiminė atvejis, kai prieš mėnesį į Klaipėdą teko vežti galimai sergantį koronavirusu žmogų. Pakeliui paciento gyvybei iškilo pavojus – teko ne kartą gaivinti. „Vežėme į Klaipėdą, o kur užges jo gyvybė – nežinojom. Pakeliui nustojo kvėpuoti. Vėl gaivinam ir vėl važiuojam. Baisus atvejis…“ – prisimena K. Užpelkienė. Tą naktį, anot jos, buvo neramu ir dėl savo saugumo, mat apie koronavirusą sužinojo tik nelaimės
vietoje. Tąkart specialistė dėvėjo apsaugines priemones, tačiau nevilkėjo chalato…
Anot specialisčių, kiekvienas panašus atvejis įsimena ilgam, nusiraminti šiek tiek padeda
pokalbiai. „Mąstai, kaip galėjo būti, permąstai, ar viską padarei gerai… Grįžę iš iškvietimų tą pačią parą diskutuojame su kolegomis, ką galėjome daugiau padaryti. Tik tada nusiramini, tačiau niekas nepasimiršta…“ – pasakojo K. Užpelkienė.

Pacientai ir pameluoja

Baigiantis septintajai karantino savaitei, Šilutės GMP komanda – rami. Baimė nebekankina, tik jaudulys pavirpina širdį prieš kiekvieną iškvietimą. „Jau susigyvenome, jausmas lengvesnis – mažiau baisus ir pats koronavirusas. Žinoma, negaliu sakyti, kad visiškai nesijaudiname. Prieš kiekvieną iškvietimą jaučiu nerimą, – kalbėjo K. Užpelkienė. – Antai gavome iškvietimą dėl karščiuojančio žmogaus. Mus įspėjo, kad privalu apsirengti visus specialius apsauginius rūbus, nes nežinome, kas laukia nelaimės vietoje. Gal ten rasime žmogų, galbūt sergantį koronavirusu.

Šilutės GMP skubios medicinos pagalbos specialistės Vida Brazdauskienė ir Kristina Užpelkienė. Vida 38-erius metus triūsia Šilutės GMP stotyje.

Mūsų rajone asmenys nuo koronaviruso negydomi. Visi vežami į Klaipėdą, tačiau vis tiek
turime būti saugūs ir pasiruošę gabenti užsikrėtusius žmones. Nors apsirengę esame nuo galvos iki kojų apsauginiais rūbais, vis tiek širdis daužosi. Vis tiek neramu…“

Sudėtingiau, kai tenka vykti į melagingus iškvietimus. „Yra atvejų, kai žmonės slepia, jog turėjo sąlytį u sergančiu koronavirusu asmeniu. Po to dėl nežinomų priežasčių persigalvoja. Neseniai vykau pas sunkiai sergančią senolę į namus. Gavome pranešimą, kad karščiuoja ir gali būti koronavirusas.

Matyt, artimieji norėjo, kad ją tiesiog nuvežtume ištirti… Senolė nekarščiavo, ji sunkiai pavaikšto. Mūsų termometrai labai geri, tiksliai matuoja temperatūrą, o artimieji vis tiek ginčijosi…“ – pasakojo K. Užpelkienė.

Vieninga komanda

Anot Šilutės GMP vyriausios slaugytojos Almos Vendzelienės, visi komandos nariai
be ginčų sutiko dirbti ir nepaliko vieni kitų kovoje su koronavirusu. Vienybė jaučiama ir
iš kitų panašų darbą dirbančių žmonių.

Viktorija SKUTULIENĖ, autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kaip atrasti kokybišką sausą maistą šunims?

Šiuolaikinėje rinkoje gausu įvairių rūšių sauso šunų maisto. Tai sudaro pagrindą dvejoti, kaip rasti tą tinkamą. Tiesa, yra šeimininkų, kurie sauso maisto net neduoda savo augintiniams, tačiau anot specialistų, šuo turi gauti bent šiek tiek sauso maisto davinio. Kas tinka vienam, nereiškia, kad tiks kitam Reikia pripažinti faktą, kad šunys, kaip ir  žmonės yra skirtingi, todėl renkantis maistą, kiekvienas turi savo savitą skonį. Sausas maistas mylimiems šunims gali būti pagamintas iš įvairių maisto produktų: nuo elnienos iki daržovių, todėl atrasti

Nuo 2024 m. visuomeninius pastatus siūloma statyti iš medienos ir organinių medžiagų

Nuo 2024 m. visuomeninius pastatus siūloma statyti iš medienos ir organinių medžiagų, kurios sudarytų 50 proc. viso statinio statybos medžiagų. Tai nurodyta Aplinkos ministerijos darbo grupės dėl organinių ir medienos statybos medžiagų visuomeninių pastatų statybai pateiktoje ataskaitoje. Joje taip pat pažymėta galimybė tokius pastatus statyti aukštesnius, nei kad dabar numato teisės aktai. Balandžio mėnesį suformuotos darbo grupės ataskaitoje pateiktas veiksmų planas tikslui pasiekti – statyti statinius iš atsinaujinančių išteklių (organinių, medinių) konstrukcijų, kurios sudarytų 50 proc. statybinių medžiagų. Nors šiuo

Lietuvos paštas planuoja dvigubai išplėsti paštomatų tinklą

Lietuvos paštas paskelbė viešąjį konkursą, kuriuo planuoja įsigyti iki 280 naujų paštomatų. Įgyvendinant paštomatų plėtrą, ateinančiais metais bus įrengta 80 naujų LP EXPRESS paštomatų, o likusią įrangą planuojama įsigyti iki 2025 metų. „Jau kelis metus stebime tendenciją, kai siunčiamų daiktų kiekis auga, o laiškų – mažėja. Pandemijos laikotarpiu visuomenės apsipirkimo bei siuntimo įpročiai dar sparčiau keitėsi – stipriai augo siuntų segmentas. Klientai ypač pamėgo paštomatus kaip greitą, patogų ir aplinkai draugiškesnį siuntimo būdą. Prognozuojame, kad tokie siuntimo įpročiai išliks ir

Ligonių kasos vaiko sveikatos pažymėjimais ragina pasirūpinti iš anksto

Nors iki naujų mokslo metų pradžios dar geras mėnuo, ligonių kasos jau dabar primena tėvams apie būtinybę atlikti profilaktinę vaikų sveikatos patikrą. Vizito pas šeimos gydytojus raginama neatidėlioti, nes rudenį prie medikų kabinetų gali nutįsti pasitikrinti atėjusiųjų eilės. Kasmet profilaktiškai tikrintis sveikatą pas savo šeimos gydytoją bei gydytoją odontologą privaloma visiems vaikams iki 18 metų. Už šią patikrą sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis sudariusiose gydymo įstaigose mokėti nereikia, nes vaikai yra draudžiami valstybės – jiems suteiktos paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos

Taip pat skaitykite