Pirmi į COVID-19 židinį vyksta Šilutės GMP stoties darbuotojai

Paskelbus šalyje karantiną, miestuose vis dažniau aidi greitosios medicinos
pagalbos (GMP) automobilių sirenos. Tas kelias minutes, kol sirenų garsas dar
spengia ausyse, tikriausiai daugelis pasvarsto: ar ne koronaviruso atvejis?

Vairuotojai Vytautas Auškelis (kairėje) ir Edvardas Aleksandravičius, skubios medicinos pagalbos specialistės Kristina Užpelkienė ir Vida Brazdauskienė, vyr. slaugytoja Alma Vendzelienė (antra iš dešinės).

Šilutės GMP stoties komanda – 15 skubios medicinos pagalbos slaugos specialistų ir 14
vairuotojų. „Pamariui“ apie savo kasdienybę, pirmąsias karantino dienas ir išgyvenimus
papasakojo šios komandos skubios medicinos pagalbos slaugos specialistės Kristina UŽPELKIENĖ ir Vida BRAZDAUSKIENĖ. Kolegės šį darbą dirba jau 38-erius metus.

Pradžia – baugi

„Pirmosios išvykos buvo labai baisios. Vylėmės, kad tik viskas būtų gerai, kad tik apsisaugotume… Taip mąstau ne tik aš, bet visa mūsų komanda. Juk yra artimieji, vaikai, anūkai, kurie jaudinasi. Eini kaip į mūšį. Tikrai. Pati pradžia buvo labai baisi“, – pasakojo K. Užpelkienė. Jai antrino ir kolegė. Apie galimybę nedirbti moterys
nė nesvarstė. Visa Šilutės GMP komanda nusprendė draugiškai vieni kitus palaikyti nelengvoje kovoje su koronavirusu ir tęsti darbą. Tik artimieji, anot kolegių,
iki pat šiol baiminasi dėl jų sveikatos ir saugumo. Nors apsaugos priemonių GMP turi pakankamai.

„Pirmosiomis dienomis siųsdavome vaikams nuotraukas, kaip atrodome su kostiumais… Vaikai už galvų susiėmę žiūrinėdavo tas nuotraukas… Jie įkalbinėjo verčiau nedirbti. Bet
kas tada dirbs? Kiti giminaičiai vengė bendrauti baimindamiesi dėl savo saugumo“, – įspūdžiais dalijosi moterys. Pandemijos pradžioje šios stoties darbuotojams teko dirbti
turint vos po kelias vienkartines kaukes ir respiratorius. Dar neturėjo net apsauginių chalatų.

Šią nuotrauką GMP skubios medicinos pagalbos specialistė Vida Brazdauskienė siuntė savo vaikams.

Grėsmingų atvejų moterys neišvengė. Pavyzdžiui, V. Brazdauskienė prisiminė įvykį, kai
buvo gautas pranešimas, kad reikalinga skubi pagalba, vėliau paaiškėjo, kad žmogus buvo užsikrėtęs COVID-19.

„Taip ir važiuodavome: užsidedi kaukę, mauniesi pirštines, kitas turimas priemones, nuvykus uždedi kaukę pacientui… Dabar, kai priemonių turime daug, į iškvietimą ne tik dėl koronaviruso, bet ir dėl skubios pagalbos vykstame su visomis apsauginėmis priemonėmis“, – sakė V. Brazdauskienė, kuri kelias savaites jau yra praleidusi
saviizoliacijoje po sąlyčio su infekuotu asmeniu.

Nusiraminti padeda pokalbis

Moterims įsiminė atvejis, kai prieš mėnesį į Klaipėdą teko vežti galimai sergantį koronavirusu žmogų. Pakeliui paciento gyvybei iškilo pavojus – teko ne kartą gaivinti. „Vežėme į Klaipėdą, o kur užges jo gyvybė – nežinojom. Pakeliui nustojo kvėpuoti. Vėl gaivinam ir vėl važiuojam. Baisus atvejis…“ – prisimena K. Užpelkienė. Tą naktį, anot jos, buvo neramu ir dėl savo saugumo, mat apie koronavirusą sužinojo tik nelaimės
vietoje. Tąkart specialistė dėvėjo apsaugines priemones, tačiau nevilkėjo chalato…
Anot specialisčių, kiekvienas panašus atvejis įsimena ilgam, nusiraminti šiek tiek padeda
pokalbiai. „Mąstai, kaip galėjo būti, permąstai, ar viską padarei gerai… Grįžę iš iškvietimų tą pačią parą diskutuojame su kolegomis, ką galėjome daugiau padaryti. Tik tada nusiramini, tačiau niekas nepasimiršta…“ – pasakojo K. Užpelkienė.

Pacientai ir pameluoja

Baigiantis septintajai karantino savaitei, Šilutės GMP komanda – rami. Baimė nebekankina, tik jaudulys pavirpina širdį prieš kiekvieną iškvietimą. „Jau susigyvenome, jausmas lengvesnis – mažiau baisus ir pats koronavirusas. Žinoma, negaliu sakyti, kad visiškai nesijaudiname. Prieš kiekvieną iškvietimą jaučiu nerimą, – kalbėjo K. Užpelkienė. – Antai gavome iškvietimą dėl karščiuojančio žmogaus. Mus įspėjo, kad privalu apsirengti visus specialius apsauginius rūbus, nes nežinome, kas laukia nelaimės vietoje. Gal ten rasime žmogų, galbūt sergantį koronavirusu.

Šilutės GMP skubios medicinos pagalbos specialistės Vida Brazdauskienė ir Kristina Užpelkienė. Vida 38-erius metus triūsia Šilutės GMP stotyje.

Mūsų rajone asmenys nuo koronaviruso negydomi. Visi vežami į Klaipėdą, tačiau vis tiek
turime būti saugūs ir pasiruošę gabenti užsikrėtusius žmones. Nors apsirengę esame nuo galvos iki kojų apsauginiais rūbais, vis tiek širdis daužosi. Vis tiek neramu…“

Sudėtingiau, kai tenka vykti į melagingus iškvietimus. „Yra atvejų, kai žmonės slepia, jog turėjo sąlytį u sergančiu koronavirusu asmeniu. Po to dėl nežinomų priežasčių persigalvoja. Neseniai vykau pas sunkiai sergančią senolę į namus. Gavome pranešimą, kad karščiuoja ir gali būti koronavirusas.

Matyt, artimieji norėjo, kad ją tiesiog nuvežtume ištirti… Senolė nekarščiavo, ji sunkiai pavaikšto. Mūsų termometrai labai geri, tiksliai matuoja temperatūrą, o artimieji vis tiek ginčijosi…“ – pasakojo K. Užpelkienė.

Vieninga komanda

Anot Šilutės GMP vyriausios slaugytojos Almos Vendzelienės, visi komandos nariai
be ginčų sutiko dirbti ir nepaliko vieni kitų kovoje su koronavirusu. Vienybė jaučiama ir
iš kitų panašų darbą dirbančių žmonių.

Viktorija SKUTULIENĖ, autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pagėgiams gresia tiesioginis valdymas. Ministrė A. Bilotaitė ragina Pagėgių savivaldybę ieškoti politinio kompromiso

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, nuotoliniu būdu susitikusi su Pagėgių savivaldybės meru, valdančiosios daugumos ir opozicijos atstovais bei Vyriausybės atstovu, paragino kuo greičiau paskirti administracijos direktorių, kad būtų išvengta tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje. Ministrės A. Bilotaitės teigimu, politikai turi elgtis atsakingai rinkėjams ir susitarti dėl Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus paskyrimo. „Tarybai trūksta gebėjimo…“ „Matome, kad Pagėgių savivaldybės tarybos veiklai trūksta gebėjimo per įstatyme nustatytą terminą priimti būtinus sprendimus ir paskirti administracijos direktorių. Susidariusi situacija pažeidžia ir vietos bendruomenės, ir valstybės

Birželio 29-ąją – Petrinės ir Povilinės

Petrinės ir Povilinės – viena iš plačiai minimų ir gerbiamų apaštalų šventųjų Petro ir Povilo šventė, kasmet švenčiama birželio 29 d. Šv. Petras laikomas Dangaus karalystės raktininku. Simbolinę jo vardo prasmę (gr. petros – uola) atskleidžia jo mokytojo Jėzaus žodžiai, kad Petras būsiantis uola, ant kurios jis pastatysiąs savo bažnyčią. Petro svarbą pabrėžia ir kitas Jėzaus posakis: „Aš tau duosiu raktus nuo dangaus karalystės; kas bus sujungta ant žemės, bus sujungta danguje“. Poroje su šv. Petru šv. Povilas (dar pavadinamas

Nacionalinis šienpjovių čempionatas sugrįžta: šienpjoviai į Rupkalvių kaimą rinksis rugpjūčio 6 dieną

Nacionalinis šienpjovių čempionatas kviečia visus, šienaujančius dalgiais, rungtis dėl metų šienpjovio ir metų šienpjovės titulų. Entuziastai, puoselėjantys šį seną amatą, vienintelėms metuose varžytuvėms rinksis rugpjūčio 6 dieną. Antrą kartą vyksiančio čempionato vieta išlieka ta pati: Nemuno deltos pievos, esančios Rupkalvių kaime, Šilutės rajone. Čempionatas vyks meldinės nendrinukės perimvietėse „Šis šiuolaikiniam žmogui egzotiškas renginys neatsitiktinai vyksta Nemuno deltoje. Viena vertus, Nemuno deltos ir Pamario kraštas garsus savita pievininkų kultūra, garsinusia Mažąją Lietuvą ruošiant šieną kaip strateginės reikšmės kurą. Pavyzdžiui, paštas ir

Iš Žemaitijos dvarų kolekcijų

Vilniaus paveikslų galerijoje birželio 30 d., ketvirtadienį, 17 val. atidaroma paroda iš Žemaitijos dvarų kolekcijų. Minima ir Švėkšna.   Iš Žemaičių muziejaus „Alka“ Ši paroda – pirmasis Žemaičių muziejuje „Alka“ saugomų Žemaitijos dvarų kolekcijų pristatymas Lietuvos sostinėje. Kūriniai parodoje eksponuojami pagal dvarus ir savininkus, kuriems kadaise priklausė. Tai eksponatai iš Oginskių, Pliaterių, Šuazelių-Gufjė, Gorskių bei kitų Žemaitijos didikų ir bajorų dvarų. Ekspoziciją papildo įdomesnių kūrinių komentarai, jų restauravimo ir tyrimų medžiaga, į laikus, kai šios vertybės puošė senųjų dvarų interjerus,

Taip pat skaitykite