Pirmi į COVID-19 židinį vyksta Šilutės GMP stoties darbuotojai

Paskelbus šalyje karantiną, miestuose vis dažniau aidi greitosios medicinos
pagalbos (GMP) automobilių sirenos. Tas kelias minutes, kol sirenų garsas dar
spengia ausyse, tikriausiai daugelis pasvarsto: ar ne koronaviruso atvejis?

Vairuotojai Vytautas Auškelis (kairėje) ir Edvardas Aleksandravičius, skubios medicinos pagalbos specialistės Kristina Užpelkienė ir Vida Brazdauskienė, vyr. slaugytoja Alma Vendzelienė (antra iš dešinės).

Šilutės GMP stoties komanda – 15 skubios medicinos pagalbos slaugos specialistų ir 14
vairuotojų. „Pamariui“ apie savo kasdienybę, pirmąsias karantino dienas ir išgyvenimus
papasakojo šios komandos skubios medicinos pagalbos slaugos specialistės Kristina UŽPELKIENĖ ir Vida BRAZDAUSKIENĖ. Kolegės šį darbą dirba jau 38-erius metus.

Pradžia – baugi

„Pirmosios išvykos buvo labai baisios. Vylėmės, kad tik viskas būtų gerai, kad tik apsisaugotume… Taip mąstau ne tik aš, bet visa mūsų komanda. Juk yra artimieji, vaikai, anūkai, kurie jaudinasi. Eini kaip į mūšį. Tikrai. Pati pradžia buvo labai baisi“, – pasakojo K. Užpelkienė. Jai antrino ir kolegė. Apie galimybę nedirbti moterys
nė nesvarstė. Visa Šilutės GMP komanda nusprendė draugiškai vieni kitus palaikyti nelengvoje kovoje su koronavirusu ir tęsti darbą. Tik artimieji, anot kolegių,
iki pat šiol baiminasi dėl jų sveikatos ir saugumo. Nors apsaugos priemonių GMP turi pakankamai.

„Pirmosiomis dienomis siųsdavome vaikams nuotraukas, kaip atrodome su kostiumais… Vaikai už galvų susiėmę žiūrinėdavo tas nuotraukas… Jie įkalbinėjo verčiau nedirbti. Bet
kas tada dirbs? Kiti giminaičiai vengė bendrauti baimindamiesi dėl savo saugumo“, – įspūdžiais dalijosi moterys. Pandemijos pradžioje šios stoties darbuotojams teko dirbti
turint vos po kelias vienkartines kaukes ir respiratorius. Dar neturėjo net apsauginių chalatų.

Šią nuotrauką GMP skubios medicinos pagalbos specialistė Vida Brazdauskienė siuntė savo vaikams.

Grėsmingų atvejų moterys neišvengė. Pavyzdžiui, V. Brazdauskienė prisiminė įvykį, kai
buvo gautas pranešimas, kad reikalinga skubi pagalba, vėliau paaiškėjo, kad žmogus buvo užsikrėtęs COVID-19.

„Taip ir važiuodavome: užsidedi kaukę, mauniesi pirštines, kitas turimas priemones, nuvykus uždedi kaukę pacientui… Dabar, kai priemonių turime daug, į iškvietimą ne tik dėl koronaviruso, bet ir dėl skubios pagalbos vykstame su visomis apsauginėmis priemonėmis“, – sakė V. Brazdauskienė, kuri kelias savaites jau yra praleidusi
saviizoliacijoje po sąlyčio su infekuotu asmeniu.

Nusiraminti padeda pokalbis

Moterims įsiminė atvejis, kai prieš mėnesį į Klaipėdą teko vežti galimai sergantį koronavirusu žmogų. Pakeliui paciento gyvybei iškilo pavojus – teko ne kartą gaivinti. „Vežėme į Klaipėdą, o kur užges jo gyvybė – nežinojom. Pakeliui nustojo kvėpuoti. Vėl gaivinam ir vėl važiuojam. Baisus atvejis…“ – prisimena K. Užpelkienė. Tą naktį, anot jos, buvo neramu ir dėl savo saugumo, mat apie koronavirusą sužinojo tik nelaimės
vietoje. Tąkart specialistė dėvėjo apsaugines priemones, tačiau nevilkėjo chalato…
Anot specialisčių, kiekvienas panašus atvejis įsimena ilgam, nusiraminti šiek tiek padeda
pokalbiai. „Mąstai, kaip galėjo būti, permąstai, ar viską padarei gerai… Grįžę iš iškvietimų tą pačią parą diskutuojame su kolegomis, ką galėjome daugiau padaryti. Tik tada nusiramini, tačiau niekas nepasimiršta…“ – pasakojo K. Užpelkienė.

Pacientai ir pameluoja

Baigiantis septintajai karantino savaitei, Šilutės GMP komanda – rami. Baimė nebekankina, tik jaudulys pavirpina širdį prieš kiekvieną iškvietimą. „Jau susigyvenome, jausmas lengvesnis – mažiau baisus ir pats koronavirusas. Žinoma, negaliu sakyti, kad visiškai nesijaudiname. Prieš kiekvieną iškvietimą jaučiu nerimą, – kalbėjo K. Užpelkienė. – Antai gavome iškvietimą dėl karščiuojančio žmogaus. Mus įspėjo, kad privalu apsirengti visus specialius apsauginius rūbus, nes nežinome, kas laukia nelaimės vietoje. Gal ten rasime žmogų, galbūt sergantį koronavirusu.

Šilutės GMP skubios medicinos pagalbos specialistės Vida Brazdauskienė ir Kristina Užpelkienė. Vida 38-erius metus triūsia Šilutės GMP stotyje.

Mūsų rajone asmenys nuo koronaviruso negydomi. Visi vežami į Klaipėdą, tačiau vis tiek
turime būti saugūs ir pasiruošę gabenti užsikrėtusius žmones. Nors apsirengę esame nuo galvos iki kojų apsauginiais rūbais, vis tiek širdis daužosi. Vis tiek neramu…“

Sudėtingiau, kai tenka vykti į melagingus iškvietimus. „Yra atvejų, kai žmonės slepia, jog turėjo sąlytį u sergančiu koronavirusu asmeniu. Po to dėl nežinomų priežasčių persigalvoja. Neseniai vykau pas sunkiai sergančią senolę į namus. Gavome pranešimą, kad karščiuoja ir gali būti koronavirusas.

Matyt, artimieji norėjo, kad ją tiesiog nuvežtume ištirti… Senolė nekarščiavo, ji sunkiai pavaikšto. Mūsų termometrai labai geri, tiksliai matuoja temperatūrą, o artimieji vis tiek ginčijosi…“ – pasakojo K. Užpelkienė.

Vieninga komanda

Anot Šilutės GMP vyriausios slaugytojos Almos Vendzelienės, visi komandos nariai
be ginčų sutiko dirbti ir nepaliko vieni kitų kovoje su koronavirusu. Vienybė jaučiama ir
iš kitų panašų darbą dirbančių žmonių.

Viktorija SKUTULIENĖ, autorės nuotr.

Hits: 608

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite