Pirmasis Sausio 13-osios bėgimas. Novelė

Ir šiandien Šilutėje tebedirbanti vyresnioji geležinkelio meistrė Sigutė Petkelienė, kalbėdama apie anos sausio 13-osios nakties įvykį, susigraudina: „Ramybės nedavė mintis: „O kas augins mano du mažus vaikus, jeigu aš žūsiu...“ Šilumvežio vairuotojui sakiau važiuoti toliau nuo manęs, kad nenukentėtų, jei kas...“ Petro Skutulo nuotr.

Ir šiandien Šilutėje tebedirbanti vyresnioji geležinkelio meistrė Sigutė Petkelienė, kalbėdama apie anos sausio 13-osios nakties įvykį, susigraudina: „Ramybės nedavė mintis: „O kas augins mano du mažus vaikus, jeigu aš žūsiu…“ Šilumvežio vairuotojui sakiau važiuoti toliau nuo manęs, kad nenukentėtų, jei kas…“
Petro Skutulo nuotr.

Sigita bėgo. Nors pavadinti to bėgimu nelabai ir galėjai. Koks čia bėgimas, kai kojos slidinėja nuo apsnigtų pabėgių, kliūva už akmenų. Lyg nežinomu duobėtu keliu tamsoje bėgtų.

Šiaip manė, kad žino savo ruožą kaip du pirštus, ir naktį galėtų pasakyti kokį pabėgį metas keisti, kur kokia kita smulkmena laukia sutvarkoma. Rimtų gedimų kaip ir nėra, nes čia gi geležinkelis, o ne koks rajoninis keliukas. Čia dideli traukiniai važiuoja, bėgiai turi būti tvarkingi. Jeigu geležinkelyje kokia avarija, tai visada pirmiausia tikrina, ar gerai buvo prižiūrėti bėgiai. Retai kada geležinkelio avarijos įvyksta, bet ir tai dažniausiai paskelbdavo, kad vaikai akmenukų ant bėgių pridėjo. O meistrams ir brigadininkams tyliai premijas nubraukdavo bei papeikimus surašydavo.

Bet taip buvo seniau. Nors tas seniau ir nėra labai seniai. Dar nė metai nepraėjo, kai Lietuva pasiskelbė nepriklausoma. Dar daugelis reikalų geležinkelyje tvarkoma po senovei. Net ir keleiviniai traukiniai iš Maskvos į Kaliningradą važiuoja pagal tą patį grafiką, ir prekinių sąstatų judėjimui sureguliuoti dar su kolegomis iš Sovetsko reikia pasitarti. Tiesa, dabar valdžia sako: ne Sovetskas, o Tilžė. Bet traukiniui tai nesvarbu, jis turi saugiai važiuoti, ir geležinkelis turi būti prižiūrėtas.

Tokios padrikos mintys kirbėjo, sukosi Sigitos galvoje, kai ji bėgo geležinkeliu nuo Anužių Pagėgių link. Bėgo klupinėdama, bet neturėjo kada ilsėtis, nes girdėjo kaip už nugaros pūškuoja traukinys. Sigitai atrodė, kad jis dūsauja. Tai ir suprantama. Traukinys jau įveikė ilgą kelią iš Maskvos, ir labai skubėjo pasiekti Kaliningradą, kur galės atsipūsti. Jis buvo pagyvenęs, bet dar geros formos, norėjo ir galėjo lėkti laukais, keldamas sniego sūkurius ir toli palikdamas savo dūmus. Bet dabar jis turėjo vilktis paskui Sigitą. Tai priminė laidotuvių traukinio judėjimą.

Vasarą Sigita gal ir būtų bėgusi greičiau. Bet dabar? Na ir kas, kad garvežio prožektorius švietė jai kelią. Ji neturėjo kada žiūrėti sau po kojų, nes bėgdama sukiojo galvą į abi puses ir stengėsi pamatyti ar nėra prie bėgių ko nors neįprasto.

Ji ieškojo bombos.

*****

Kai namie suskambo telefonas, darbo valandos jau seniai buvo pasibaigusios. Skambino net ne stoties viršininkas, o iš Klaipėdos, budėtojas. Pasakė, kad turi greitai prisistatyti į Anužių stotelę, ten jos lauks kažkokie vyrai. Dar pasakė, kad jie iš kažkokios naujos Lietuvos saugumo tarnybos.

Nebuvo kada svarstyti. Geležinkelininkai yra įpratę, jų tarnyba nuo senų laikų svarbi, kaip ir patys geležinkeliai, todėl čia kitaip, negu statybose ar miškų kirtavietėse. Geležinkeliečio pagrindinis darbas: užtikrinti saugų traukinių eismą. Ir jeigu paskambino, kad kažkas gali nutikti – tai turi eiti ir žiūrėti. Nors nelabai suprato, kodėl jos lauks kažkas iš saugumo, bet žinojo, kad iš Klaipėdos jau išvažiavo keleivinis, ir tai yra Maskvos traukinys, o su Maskva dabar Lietuva pykstasi, tai tikrai būtų labai negerai, jeigu tam traukiniui kas nors atsitiktų. Kad jau reikia, negi ginčysies: nulėks, pažiūrės ko ten kas prašo, patvarkys, kad saugu traukiniams būtų važiuoti – ir namo.

Anužių stotelėje jos jau laukė. Vyrai išlipo iš gražios mašinos, paklausė ar tai ji yra šios stotelės viršininkė ir pradėjo aiškinti, kad laisva Lietuva turi priešų, kad gauta informacijos, kad gali būti provokacija, gali būti, kad kažkas nori sukelti konfliktą, kad rusai galėtų ateiti su kariuomene. Tik vėliau, bėgdama, kai buvo laiko galvoti, Sigita prisiminė, kad tai rusų kariuomenei niekur eiti ir nereikia, ji yra visai šalia, Pagėgiuose, ir kad ten daug visokių kareivėlių, ne tik rusų.

Bet tai buvo vėliau, o tada, bandydama suprasti, ko tie vyrai nori iš jos, ji klausėsi ir klausinėjo, ką reikia padaryti, kodėl tas traukinys iš Maskvos į Kaliningradą negali važiuoti, juk visi bėgių priežiūros darbai atlikti, žurnale viskas surašyta, apžiūros padarytos, signalinės lempos dega, pervažose įspėjimo signalai ir pakeliamieji atitvarai veikia,  kitų vagonų jų stotelėje, kuriuos galėtų iš šalutinių bėgių kas nors pastumti, seniai nėra, nes seniai niekas čia nieko geležinkeliu neatveža ir nieko nebeišveža. Aišku, tas seniai nėra taip labai seniai, bet čia kaip ir su Lietuvos nepriklausomybe, kuriai dar nėra metų. Taigi, klausėsi ir klausinėjo, nelabai suprasdama, ką ji turi padaryti, kol vienas iš vyrų neiškentė ir tiesiai pasakė:

– Yra gauta slapta informacija, kad gali būti padėta bomba. Norima nuversti traukinį nuo bėgių. Bus labai blogai….

Bomba? Kas tai yra Sigita nežino, nėra čiupinėjusi nei mačiusi, ką ji su ta bomba gali padaryti? Kaip bomba sprogsta ir traukinys lekia nuo sankasos ji žino, visi yra matę kine. Bet ji nėra padėjusi jokios bombos…

– Mes manome, kad jūs gerai žinote šį ruožą, galite greitai ir lengvai pastebėti, jeigu ant geležinkelio kažkas bus ne taip. Tiesiog jus rado namie, kai atsiliepėte telefonu, dabar nėra laiko ieškoti kitų darbininkų.

Na taip, pastebėti, kad ant bėgių ar šalia jų yra padėta kažkas nereikalingo arba kad yra iškasinėta – tai nesunku, Sigita tai suprastų iš karto. Bet ruožas ne kelių metrų, dar naktis, jeigu jau bomba, tai reikia saugotis ir apžūrėti reikia ramiai…

– Ramiai paieškai laiko nėra. Jūs žinote, kad traukinys jau artėja, todėl reikia veikti. Sustabdyti traukinio mes negalime, tai gali būti laikoma provokacija, mes tik galime duoti signalą, kad važiuotų lėtai. Jūs turite eiti greitai, ir jeigu pastebėsite ką nors įtartino, pranešti.

Kas vienam yra greitai, kitam tai labai lėtai. Eiti grietai žmogui, kai traukinys važiuoja lėtai – tai reiškia, kad žmogus turi bėgti, ir kiek galėdamas greičiau. Sigita nebesiklausė, kas bus, jeigu ji praneš, kad pastebėjo kažką netinkamo ar įtartino.

Ji nubėgo Pagėgių link.

*****

Pradžioje subarė save kam atsiliepė telefonu. Juk galėjo nepakelti, būtų pasakiusi, kad maudėsi ar dar ką nors. Po to vėl subarė, kad negražu išsisukinėti, juk jeigu tai tiesa, tai gali nukentėti žmonės. Paskui prisiminė kareivius, kuriems niekur nereikia eiti, nes jie jau yra Pagėgiuose, ir ne tik ten. Tada pagalvojo, ar kas nors lydi traukinį iki Anužių, o jeigu taip, tai nuo kur: nuo Stoniškių, Šilutės ar iš dar toliau? Nesąmonė, nes tada gal ir nuo Klaipėdos reikėjo, ir tas traukinys, važiuodamas paskui žmogų labai jau atsiliktų. Išgirdo ūktelėjimą ir atsigręžė. Šviesų nesimatė tik dėl posūkio, bet traukinys jau artėjo. Vadinasi, ją pasivys. Ar pamatys?

Iš garso suprato, kad traukinys važiuoja mažindamas greitį. Kai priartėjo tiek, kad savo galingu prožektoriumi visiškai apšvietė Sigitą ir kelią priešais ją, traukinys visai sulėtino greitį ir dūsaudamas tuksėjo paskui ją. Vadinasi, mašinistas informuotas apie tai, kad kažkas vyksta ant kelio, suprato Sigita, ir pabandė spėlioti, kas galėtų tą bombą padėti. Ne, ji tikrai nenorėjo tos bombos rasti, bet… Vėl prisiminė kareivius, kuriems niekur net eiti nereikia. Gal jie? Rusų kariuomenė, nenori Lietuvos nepriklausomybės, gal jiems įsakyta ką nors padaryti? Bet ar gali rusų kareiviai padėti bombą, kad nuvirstų traukinys ir užsimuštų rusų žmonės?

Išsigandusi savo minčių, Sigita prisiminė bendras su rusų geležinkelininkais šventes ir bendrus darbus. Kad tik traukiniai saugiai važiuotų. Bandė prisiminti ką nors gražaus, kad lengviau būtų bėgti, ir staiga priešais akis iškilo tas vokietis. Net ne vokietis, o po Antrojo pasaulinio karo pasitraukęs lietuvis. Alfons Garbe arba Alfonsas Garbaliauskas. Kai jis praėjusią vasara atsirado perone ir kartu su juo buvusiems lydintiems pradėjo kažką pasakoti, mosuodamas rankomis į kairę ir dešinę, Sigita irgi priėjo, paklausė, ar jie ko ieško. Pasirodė, kad tas Alfonsas netoliese gimęs, jo tėvas buvo geležinkelio tarnautojas, dirbo Anužiuose, vėliau už gerą darbą paaukštintas ir perkeltas į Klaipėdos stotį. Tada vokiečiai ir rusai kariavo, tai aišku, kodėl geležinkelius sprogdino, tada geležinkelininkai irgi kentėjo. Bet dabar, negi gali kažkas norėti susprogdinti keleivinį traukinį?

Ar čia jau karas?..

Taip ir bėgo, padrikoms mintims šokinėjant galvoje lyg prožektoriaus šviesai nuo pabėgio prie pabėgio. Bėgo nežiūrėdama sau po kojų, nes sukiojo galvą į abi puses ir stengėsi pamatyti, ar nėra prie bėgių ko nors neįprasto. Ieškojo bombos. Taip ir nesugalvojo, kas galėtų norėti ją padėti ir nudžiugo, kai pamatė Pagėgių stoties šviesas. Tikriausiai gerai, kad nieko nerado. Traukinys galės saugiai važiuoti toliau, o ji galės grįžti namo.

Važiuodama su tais vyrais atgal šiltoje mašinoje Sigita apsnūdo, bet nugirdo, kai vienas iš jų pasakė, kad provokacijos pavyko išvengti. Tada pagalvojo: kodėl bėgo ji, o ne vienas iš atvykėlių? Anie gi iš saugumo, turi apie bombas nusimanyti, o ir vyrai – stipresni gi. Ji, moteriškė, lėkė geležinkeliu, naktį, o šitie pasivažinėjo šiltoje mašinoje pirmyn atgal – ir viskas. Sugrįžę pasakys, kad bombos nebuvo, darbas padarytas. O ji neišsimiegojusi vėl turės keltis į darbą.

*****

Kai pasiekė namus, tai skubiai ir tyliai krito į lovą. O ryte, klausydamasi žinių išgirdo, kad praėjusią naktį Vilniuje kariškiai su tankais puolė televizijos bokštą. Tada suvokė, kaip smarkiai vakar jai pasisekė, kad tos bombos nebuvo.

*****

Šiandien ano bėgimo niekas nebeprisimena, nes niekas tada nežuvo geležinkelio ruože tarp Anužių ir Pagėgių. Bet tai buvo pirmasis Sausio tryliktosios bėgimas.

Jonas Jaunius

© Autorinės teisės saugomos.

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Natkiškietės prakalbino moliūgus

Natkiškių kultūros namuose, meno mėgėjų kolektyvų atstovai kartu su „Moterų seklyčia“, bandė prakalbinti moliūgus. Edukaciją ir pavadinome „Prakalbink moliūgą“. Atmosfera buvo draugiška, šilta, o dirbančiųjų nuotaika puiki ir pakili. Atlikus gana sunkų, bet gerą darbą, smagu pasigrožėti ne tik patiems, bet akis paganyti ir kitiems. Ačiū meno mėgėjų kolektyvų atstovams ir darbščiųjų rankų būrelio moterims už edukacinę veiklą. Po trijų valandų darbo, sėdome prie pabaigtuvių stalo. Vaišinomės meno vadovo Valdo iškeptu pyragu, žolelių arbata. Dėkojame už moliūgus Sonatai ir Rimui

Pieno separatoriai – šiuolaikinio verslo pagalbininkai

Daugelis mūsų kasdien vartoja pieno produktus, geria gryną pieną. Tačiau taip pat daugelis nepagalvoja apie tai, kaip pienas pasiekia mūsų stalą, mūsų stiklines ir tuo pačiu skrandžius.  Žinoma, tai yra ilgas darbas, kuris prasideda gyvūno priežiūra ir baigiasi technikos indėliu, kuris garantuoja ne tik tikslumą, tačiau ir našumą. Darbų optimizacijai reikalingas pieno separatorius be kurio šiuolaikinė pieninkystės rinka nebūtų tokia gera kokia yra šiuo metu. Nors įranga buvo išrasta jau XIX amžiuje, tačiau plačiai pradėta naudoti tik XX. Šiuo metu

Kokybiški dažai, lakas bei klijai Kaune – kaip išsirinkti?

Kokybiškos ir tinkamos priemonės yra bene svarbiausias aspektas, kai kalbame apie įvairius remonto darbus. Esminiais faktoriais dažniausiai tampa būtent geras lakas, dažai bei klijai. Kaunas pasižymi išties didele šių prekių pasirinkimo įvairove, todėl garantuotai surasite jus labiausiai tenkinantį variantą. Visgi, sudėtingiausiu aspektu gali būti nežinojimas, nuo kur pradėti šias paieškas. Geriausiu pagalbininku šioje situacijoje galėtų būti info.lt portalas, mat čia vienoje vietoje surasite daug skirtingų įmonių, o tai palengvins išsirinkti optimaliausią variantą. Kokybiški dažai Dažai Kaune yra viena populiariausių prekių,

Savivaldybė planuoja imti 750 tūkst. Eur ilgalaikę paskolą

Ar imti ilgalaikę 750 tūkst. eurų paskolą spalio paskutinę savaitę bus svarstoma Šilutės r. savivaldybės tarybos posėdyje. Kitą savaitę vyksiančiuose Tarybos komitetų posėdžiuose dėl to vyks svarstymai ir diskusijos. Savivaldybės Biudžeto ir finansų skyriaus vedėja Dorita Mongirdaitė vietos politikams pateiktame aiškinamajame rašte nurodo, kad  Savivaldybės 2021 metų prognozuojamos pajamos, nuo kurių skaičiuojamas Savivaldybės skolinimosi limitas, yra 25 823 tūkst. eurų. Savivaldybės skolinimosi limitas (60 proc.) sudaro 15 493,8 tūkst. eurų. Savivaldybės negrąžintų ilgalaikių paskolų likutis 2021 m. sausio 1 d.

Taip pat skaitykite