Pirmadienį mokytojai užtrenks mokyklų duris

Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Nauja etatinio apmokėjimo sistema perpildė mokytojų kantrybės taurę ir lapkričio 12-ąją  Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga pradeda neterminuoto ilgio streiką.

Po įspėjamojo streiko, kuris įvyko dar gegužę, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga nesulaukusi jokio atgarsio iš politikų, pirmadienį organizuoja netermintuotą streiką. Juo bus siekiama, kad nepasiteisinusi ir ydinga mokytojų etatinio darbo apmokėjimo tvarka būtų pakoreguota. LŠDPS reikalauja nedelsiant atsisakyti „minutinės“ darbo užmokesčio sistemos ir įdiegti etatinį modelį, kuriame vienam etatui sudaryti būtų ne daugiu kaip 18 kontaktinių val. Taip pat – pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti 20 proc. bei mažinti vaikų skaičių klasėse.

Kas labiausiai piktina?

Kaip skelbiama LŠDPS, tokį žingsnį žengti privertė valdžios primesta, absurdiška mokytojų etatinio darbo apmokėjimo sistema, kurios ydas LŠDPS įžiūrėjo nuo pat jos ištakų, o jos pasekmes dabar jaučia visa švietimo bendruomenė. „Tai, kas įvesta, nėra etatinio darbo apmokėjimo sistema, o valandinis mokytojų darbo apmokėjimas pakeistas minutiniu, nes mokyklų vadovai kartu su mokytojais priversti smulkmeniškai įvertinti kiekvieną darbelį bei netgi numatyti juos visiems metams į priekį, todėl skaičiuojamos jau nebe valandos, o minutės“, – pranešime komentuoja LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas.

Gegužės mėnesį LŠDPS surengė įspėjamąjį streiką, kuriuo siekė atkreipti visos pedagoginės bendruomenės dėmesį į siūlomos sistemos spragas. Taip pat tikėta, kad politikai atidžiai apsvarstys siūlomą reformą ir priims išmintingus sprendimus, tačiau reforma priimta buldozerio principu. LŠDPS kreipėsi į aukščiausius šalies vadovus kviesdama stabdyti reformą, nes chaosas sistemoje, nežinomybė ir mokytojų nusivylimas žlugdo visą ugdymo procesą; pareikštas nepasitikėjimas ir švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene, apie kurios nekompetenciją signalizuoja ne vien ši reforma, tačiau situacija švietime toliau tik blogėja.

Anot LŠDPS lyderio, Švietimo ir mokslo ministrė norėdama saldaus medaus paragauti (mokytojų etatinio darbo apmokėjimo tvarka pavadinta žodžiu ,,medus“), apvertė avilį aukštyn kojomis ir dabar stebisi, kodėl bitės kanda. „Iš tiesų pažadas, kad visiems mokytojams bus teisingai atlyginta, ne tik liko pažadu, bet dar ir tapo cinišku pasityčiojimu iš visų Lietuvos mokytojų, nes, nesant apibrėžtų krūvio skirstymo kriterijų, įsivyravo visuotinis chaosas”, – skelbia LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas.

Tačiau streikuos ne visi

Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius patikino, kad prie streiko jungtis neketina. Mat reikalavimai yra keisti ir nesuprantami daugelis dalykų. „Mokytojų atlyginimams yra skiriami dideli pinigai dvejus metus iš eilės, o pedagogai nori streikuoti”, – sakė švietimo profsąjungos pirmininkas ir pridūrė, kad efektyvus streikas gali būti tik tuomet, kai jį palaiko visuomenė. Deja, palaikymo nematantis, todėl tokių žaidimų žaisti nenori.

Situacija rajonuose ir Šilutėje

Kiek mokytojų pirmadienį į darbą neateis nežinoma, tačiau LŠPS žiniomis, dar ketvirtadienį streikuoti pasiprašė keliolika mokyklų direktorių. LŠPS pirmininko pasiteiravus  apie šilutiškius paaiškėjo, kad Šilutės rajono pedagogai ramūs. „Šilutėje nebuvo skandalų. Pedagogai neišreiškė noro dalyvauti streike. Tarp mūsų organizacijos narių, kurie domėjosi streiku, klausė, ką daryti – streikuoti ar ne – šilutiškių nebuvo”, – patvirtino A. Jurgelevičius ir trumpai nupasakojo atlyginimų kitimo situaciją šalies rajonuose ir Šilutės mieste.

Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius patikino, kad prie streiko jungtis neketina.

Anot jo, palyginus 2017-ųjų ir 2018-ųjų rugsėjo mėn. pedagogų atlyginimus, pastebimas didėjimas ne tik šalies, bet ir Šilutės mokyklų pedagogams. „Yra mokyklų vadovų, savivaldybių, kur viskas vyksta sklandžiai ir įvedama neverčiant kojų. Aišku buvusi tvarka tobulinama, kai kurios procedūros užsitęsė (krūvių dėliojimas ir pan.), tačiau tai neturėjo tam įtakos”, – aiškino LŠPS lyderis ir pridūrė, kad yra mokyklų, kuriuose naujasis etatinis darbo apmokėjimas vyksta chaotiškai. Anot A. Jurgelevičiaus, priežastys to glūdi prastoje vadyboje, aišku daug priklauso nuo ugdymo įstaigų vadovų. „Pastebėjome, kai kurių savivaldybių priešinimąsi teigiant, kad papildomi pinigai darbo užmokesčiui neateis. Taip, jie iš tiesų neatėjo, kas ir buvo iškart pasakyta, dėl biurokratinių procedūrų”, – sakė streike nedalyvaujančios profsąjungos lyderis.

A. Jurgelevičiaus žiniomis, absoliuti savivaldybių dauguma spalio pab. papildomus pinigus gavo, savivaldybių tarybų posėdžiuose patvirtino biudžeto pakeitimus, tad pinigai jau yra įplaukę į biudžetą. „Kaip jie bus skirstomi kiekvienoje savivaldybėje pasakyti negaliu. Numanoma, kad nuo lapkričio 1-osios bus mokytojams atlyginimai perskaičiuojami, o kitas variantas – metų pabaigoje bus išmokėtos premijos, priedai”, – įžvalgomis dalijosi A. Jurgelevičius.

Jis patvirtino, kad yra mokyklų, kuriuose vidutinis atlyginimas siekia 700 Eur visus metus, o metų pabaigoje ši suma šokteli iki 1500 eurų. LŠPS pirmininko teigimu, tokia situacija yra daugelyje šalies mokyklų, kuriuose atlyginimai taip keistai šokinėja. „Tai nėra gerai, nes pedagogai turi uždirbti ne vieną mėnesį. Mokytojų atlyginimas neturi tapti medaliu ar kalėdine dovanėle”, – nuomonę išsakė LŠPS pirmininkas.

Premjero nuomonė

„Demokratinėje šalyje visos protesto formos yra leistinos ir įmanomos. Tai jeigu galvojama, kad reikia streikuoti – tai yra mokytojų apsisprendimo teisė. Tik vėlgi nesinorėtų, kad šioje vietoje nukentėtų vaikai, moksleiviai ir, kad streikas įvyktų pagal galiojančius įstatymus“, – aiškino premjeras. Anot Eltos, visgi komentuodamas mokytojų profsąjungų planus streikuoti ir rodyti nepasitenkinimą etatinį mokytojų darbo apmokėjimą įvedusiai valdančiųjų reformai, premjeras pabrėžė, kad pats nematąs poreikio tai daryti. Jo teigimu, naujoji darbo apmokėjimo sistema įvesta neseniai, o ir vidutiniškai išaugusi mokytojų, dirbančių pagal visą darbo krūvį, alga yra nemaža.

Kodėl vieni už, kiti – prieš streiką?

LŠPS pirmininkas mano, jog mokytojai pasimetę ir jų nuomonės įvairios. Panašu, tie, kurie drįsta streikuoti, anot profsąjungos vadovo, iš tikrųjų nori streikuoti ne už konkrečius reikalavimus, bet už pačią betvarkę, kuri trunka ilgus metus.

parengė Viktorija SKUTULIENĖ

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Iš Hugo Šojaus dvaro parko bandė pavogti šviestuvus

Šeštadienį apie 11 val. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojai gavo pranešimą iš pilietiško žmogaus, kad įtartini asmenys iš naujai rekonstruoto Šilutės Hugo Šojaus dvaro parko kėsinasi pavogti šviestuvus. Pareigūnai reaguodami į gautą informaciją ir iniciatyvaus žmogaus dėka šviestuvus sugebėjo išsaugoti, kurie ir toliau puošia parką, o kitus, kurie ,,nukentėjo“ perdavė Šilutės seniūnui Raimondui Steponkui. Kaip vėliau paaiškėjo, pilietiškas žmogus, kuris nenusisuko nuo galimai vykdomo nusikaltimo ir operatyviai sureagavo į įvykį yra šilutiškis – Pagėgių pasienio rinktinės vadas Rimantas Timinskis.

Teismo mediatorės – ir dvi Šilutės rūmų teisėjos

Teisminės mediacijos komisija į Teismo mediatorių sąrašą įrašė mediatorėmis panorusias tapti ir keliamus reikalavimus atitikusias Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Daivą Jazbutienę ir Liną Nainienę. Nuo šiol šiuose rūmuose dirba trys mediatorių statusą turintys darbuotojai – be paminėtų teisėjų ir teisėjo padėjėjas Martinas Duobinis. Tad nuo šiol sprendžiant ginčą galima rinktis mediatorių ir iš šių kandidatų. Teisminė mediacija – tai ginčų sprendimo procedūra, kurios paskirtis – padėti šalims civilinėse bylose išspręsti ginčą taikiai tarpininkaujant vienam ar keliems mediatoriams (tarpininkams).

Lietuvoje gaisrus gesina daugiau nei tūkstantis ugniagesių savanorių

Lietuvoje plečiasi ugniagesių savanorių pajėgos: šalyje daugėja žmonių, kurie savanoriškai ne tik vykdo visuomenės švietimą apie gaisrų prevenciją, bet ir kartu su ugniagesių komandomis vyksta į gaisrus. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, Lietuvos ugniagesiams dirbti padeda daugiau nei 1500 savanorių. „Didžioji dalis – 75 proc. –  ugniagesių savanorių priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms padeda gesinti gaisrus ir atlikti žmonių bei jų turto gelbėjimo darbus. Konkrečias užduotis gaisro vietoje savanoriams ugniagesiams paskiria gelbėjimo darbų vadovas“, – kalbėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo

Cigaretes iš Rusijos atgabeno garso kolonėlėje

Iš Kaliningrado srities mikroautobusu grįžtantis Jurbarko gyventojas į Lietuvą atvežė kontrabandinių rūkalų. Pagėgių pasieniečiai juos aptiko salono sienelės ertmėse ir garso kolonėlėje. Trečiadienį vakare VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus pasieniečiai  Šakių rajono Grinaičių kaime, apie  keturis kilometrus nuo Ramoniškių kontrolės punkto, patikrinti sustabdė mikroautobusą „VW Transporter“ lietuviškais numeriais. 39-erių jurbarkiškis juo į Lietuvą  buvo ką tik įvažiavęs  iš Kaliningrado srities ir Ramoniškių punkte įveikęs muitinės patikrinimą. VSAT kriminalistams  „VW Transporter“  pasirodė įtartinas, todėl buvo atidžiau patikrintas. Paaiškėjo, kad