Pirmadienį mokytojai užtrenks mokyklų duris

Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Nauja etatinio apmokėjimo sistema perpildė mokytojų kantrybės taurę ir lapkričio 12-ąją  Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga pradeda neterminuoto ilgio streiką.

Po įspėjamojo streiko, kuris įvyko dar gegužę, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga nesulaukusi jokio atgarsio iš politikų, pirmadienį organizuoja netermintuotą streiką. Juo bus siekiama, kad nepasiteisinusi ir ydinga mokytojų etatinio darbo apmokėjimo tvarka būtų pakoreguota. LŠDPS reikalauja nedelsiant atsisakyti „minutinės“ darbo užmokesčio sistemos ir įdiegti etatinį modelį, kuriame vienam etatui sudaryti būtų ne daugiu kaip 18 kontaktinių val. Taip pat – pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti 20 proc. bei mažinti vaikų skaičių klasėse.

Kas labiausiai piktina?

Kaip skelbiama LŠDPS, tokį žingsnį žengti privertė valdžios primesta, absurdiška mokytojų etatinio darbo apmokėjimo sistema, kurios ydas LŠDPS įžiūrėjo nuo pat jos ištakų, o jos pasekmes dabar jaučia visa švietimo bendruomenė. „Tai, kas įvesta, nėra etatinio darbo apmokėjimo sistema, o valandinis mokytojų darbo apmokėjimas pakeistas minutiniu, nes mokyklų vadovai kartu su mokytojais priversti smulkmeniškai įvertinti kiekvieną darbelį bei netgi numatyti juos visiems metams į priekį, todėl skaičiuojamos jau nebe valandos, o minutės“, – pranešime komentuoja LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas.

Gegužės mėnesį LŠDPS surengė įspėjamąjį streiką, kuriuo siekė atkreipti visos pedagoginės bendruomenės dėmesį į siūlomos sistemos spragas. Taip pat tikėta, kad politikai atidžiai apsvarstys siūlomą reformą ir priims išmintingus sprendimus, tačiau reforma priimta buldozerio principu. LŠDPS kreipėsi į aukščiausius šalies vadovus kviesdama stabdyti reformą, nes chaosas sistemoje, nežinomybė ir mokytojų nusivylimas žlugdo visą ugdymo procesą; pareikštas nepasitikėjimas ir švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene, apie kurios nekompetenciją signalizuoja ne vien ši reforma, tačiau situacija švietime toliau tik blogėja.

Anot LŠDPS lyderio, Švietimo ir mokslo ministrė norėdama saldaus medaus paragauti (mokytojų etatinio darbo apmokėjimo tvarka pavadinta žodžiu ,,medus“), apvertė avilį aukštyn kojomis ir dabar stebisi, kodėl bitės kanda. „Iš tiesų pažadas, kad visiems mokytojams bus teisingai atlyginta, ne tik liko pažadu, bet dar ir tapo cinišku pasityčiojimu iš visų Lietuvos mokytojų, nes, nesant apibrėžtų krūvio skirstymo kriterijų, įsivyravo visuotinis chaosas”, – skelbia LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas.

Tačiau streikuos ne visi

Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius patikino, kad prie streiko jungtis neketina. Mat reikalavimai yra keisti ir nesuprantami daugelis dalykų. „Mokytojų atlyginimams yra skiriami dideli pinigai dvejus metus iš eilės, o pedagogai nori streikuoti”, – sakė švietimo profsąjungos pirmininkas ir pridūrė, kad efektyvus streikas gali būti tik tuomet, kai jį palaiko visuomenė. Deja, palaikymo nematantis, todėl tokių žaidimų žaisti nenori.

Situacija rajonuose ir Šilutėje

Kiek mokytojų pirmadienį į darbą neateis nežinoma, tačiau LŠPS žiniomis, dar ketvirtadienį streikuoti pasiprašė keliolika mokyklų direktorių. LŠPS pirmininko pasiteiravus  apie šilutiškius paaiškėjo, kad Šilutės rajono pedagogai ramūs. „Šilutėje nebuvo skandalų. Pedagogai neišreiškė noro dalyvauti streike. Tarp mūsų organizacijos narių, kurie domėjosi streiku, klausė, ką daryti – streikuoti ar ne – šilutiškių nebuvo”, – patvirtino A. Jurgelevičius ir trumpai nupasakojo atlyginimų kitimo situaciją šalies rajonuose ir Šilutės mieste.

Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius patikino, kad prie streiko jungtis neketina.

Anot jo, palyginus 2017-ųjų ir 2018-ųjų rugsėjo mėn. pedagogų atlyginimus, pastebimas didėjimas ne tik šalies, bet ir Šilutės mokyklų pedagogams. „Yra mokyklų vadovų, savivaldybių, kur viskas vyksta sklandžiai ir įvedama neverčiant kojų. Aišku buvusi tvarka tobulinama, kai kurios procedūros užsitęsė (krūvių dėliojimas ir pan.), tačiau tai neturėjo tam įtakos”, – aiškino LŠPS lyderis ir pridūrė, kad yra mokyklų, kuriuose naujasis etatinis darbo apmokėjimas vyksta chaotiškai. Anot A. Jurgelevičiaus, priežastys to glūdi prastoje vadyboje, aišku daug priklauso nuo ugdymo įstaigų vadovų. „Pastebėjome, kai kurių savivaldybių priešinimąsi teigiant, kad papildomi pinigai darbo užmokesčiui neateis. Taip, jie iš tiesų neatėjo, kas ir buvo iškart pasakyta, dėl biurokratinių procedūrų”, – sakė streike nedalyvaujančios profsąjungos lyderis.

A. Jurgelevičiaus žiniomis, absoliuti savivaldybių dauguma spalio pab. papildomus pinigus gavo, savivaldybių tarybų posėdžiuose patvirtino biudžeto pakeitimus, tad pinigai jau yra įplaukę į biudžetą. „Kaip jie bus skirstomi kiekvienoje savivaldybėje pasakyti negaliu. Numanoma, kad nuo lapkričio 1-osios bus mokytojams atlyginimai perskaičiuojami, o kitas variantas – metų pabaigoje bus išmokėtos premijos, priedai”, – įžvalgomis dalijosi A. Jurgelevičius.

Jis patvirtino, kad yra mokyklų, kuriuose vidutinis atlyginimas siekia 700 Eur visus metus, o metų pabaigoje ši suma šokteli iki 1500 eurų. LŠPS pirmininko teigimu, tokia situacija yra daugelyje šalies mokyklų, kuriuose atlyginimai taip keistai šokinėja. „Tai nėra gerai, nes pedagogai turi uždirbti ne vieną mėnesį. Mokytojų atlyginimas neturi tapti medaliu ar kalėdine dovanėle”, – nuomonę išsakė LŠPS pirmininkas.

Premjero nuomonė

„Demokratinėje šalyje visos protesto formos yra leistinos ir įmanomos. Tai jeigu galvojama, kad reikia streikuoti – tai yra mokytojų apsisprendimo teisė. Tik vėlgi nesinorėtų, kad šioje vietoje nukentėtų vaikai, moksleiviai ir, kad streikas įvyktų pagal galiojančius įstatymus“, – aiškino premjeras. Anot Eltos, visgi komentuodamas mokytojų profsąjungų planus streikuoti ir rodyti nepasitenkinimą etatinį mokytojų darbo apmokėjimą įvedusiai valdančiųjų reformai, premjeras pabrėžė, kad pats nematąs poreikio tai daryti. Jo teigimu, naujoji darbo apmokėjimo sistema įvesta neseniai, o ir vidutiniškai išaugusi mokytojų, dirbančių pagal visą darbo krūvį, alga yra nemaža.

Kodėl vieni už, kiti – prieš streiką?

LŠPS pirmininkas mano, jog mokytojai pasimetę ir jų nuomonės įvairios. Panašu, tie, kurie drįsta streikuoti, anot profsąjungos vadovo, iš tikrųjų nori streikuoti ne už konkrečius reikalavimus, bet už pačią betvarkę, kuri trunka ilgus metus.

parengė Viktorija SKUTULIENĖ

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Pagausėjo nemokamai maitinamų mokinių

Pavasario ir rudens karantinai, paskelbti dėl COVID-19 plitimo, pakeitė mokyklų darbą: mokymas vyksta nuotoliniu būdu, tad ir nemokamo maitinimo vaikai, kuriems jis priklauso, mokyklose negauna. Tačiau juos pasiekia maisto produktų paketai, kurių vertė prilygsta priklausančiai pinigų sumai. Šilutės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Justina Šileikienė, atsakydama į www.pamars.eu  paklausimą, pateikė tokią informaciją: „2020 metais nemokamam maitinimui išleista 339 tūkst. eurų. Nemokamas maitinimas buvo skirtas 1784 mokiniams. Lyginant su 2019 metais, mokinių, kuriems skirtas nemokamas maitinimas, labai padaugėjo –

Laisvės gynėjų dieną vienas organų donoras išgelbėjo dvi gyvybes

Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, Respublikinėje Šiaulių ligoninėje buvo registruotas organų donoras, išgelbėjęs dviejų asmenų gyvybes. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad transplantacijai tinkami donoro inkstai, kurie buvo pergabenti į Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikas. „Simboliška, kad būtent Laisvės gynėjų dieną vienas žmogus ir jo artimieji, sunkią netekties valandą ištarę „taip“, leido dviem žmonėms pagerinti gyvenimo kokybę. Tai neapsakomai didelė ir be galo kilni dovana, suteikusi viltį recipientams“, – teigia Nacionalinio transplantacijos biuro direktorius Artūras Bagotyrius. Inkstų transplantacijos dviem recipientams buvo atliekamos

Ant ledo: policija primena taisykles ir baudas

Atėjus šalčiams ant ledo traukia čiuožinėtojai, žvejai ar smalsuoliai, norintys išbandyti ledo tvirtumą. Tačiau pramoga gali baigtis tragedija. Policijos pareigūnai primena keletą taisyklių, kurių laikymasis gali išgelbėti gyvybę. Ledas laikomas tvirtu ir išlaikančiu žmogų, jeigu jo storis yra daugiau nei 7 cm. Išlaikyti grupę žmonių gali ledas, kai jo storis ne mažesnis kaip 12 cm. Trapus, plonas ledas būna tose vietose, kur matosi įšalusių medžių šakų, krūmai, nendrės, kur įteka upeliai ar šaltiniai, neseniai buvo iškirstos eketės. Mėgėjų žvejybos vidaus

Naujas koronaviruso protrūkis Pagėgiuose. Šilutės rajone 32 nauji susirgimai

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 1149 nauji COVID-19 ligos atvejai. Šilutės rajone – 32 nauji susirgimai. Iš viso šiuo metu serga 1001. Per praėjusią parą fiksuoti protrūkiai Šilutės rajone įsikūrusiuose Macikų socialinės globos namuose ir Pagėgių palaikomojo gydymo, slaugos ir senelių globos namuose. Per praėjusią parą izoliuoti 2194 asmenys. Iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 89 436 asmenys. Koronavirusas įsisuko ir į Pagėgių palaikomojo gydymo, slaugos ir senelių globos

Taip pat skaitykite