Pirmą kartą Šilutėje – „Šeimų diena“

Gegužės 15-oji – Tarptautinė šeimos diena, kuri pasaulyje švenčiama nuo 1994 metų. Lietuviai šią dieną mini įvairiai: dalyvauja festivaliuose, renginiuose, vyksta į parodas, iškylauja ar aktyviai pramogauja. Šilutiškiai šią dieną šventė pirmą kartą. Šilutės kultūros ir pramogų centre veikė šeimų turgelis, vaikai linksminosi žaisdami įvairius žaidimus.  

Nuo 10 val. ryto tėveliai su vaikais rinkosi prie Šilutės kultūros ir pramogų centro, vaikai linksminosi piešdami save, šeimos narius, kartu fotografavosi. Visą dieną veikė ir šeimų turgelis, kuriame visi norintieji už simbolinę kainą prekiavo, kiti – dovanojo savo vaikų išaugtus rūbus, žaislus. Taip pat turgelyje nemokamai arba už simbolinę auką buvo galima išsirinkti dėvėtų vaikiškų drabužėlių iš Vokietijos, tinkančių kūdikiams ir vyresniems vaikams.

Vakare mažieji laiką leido su animatoriais Kake Make ir Šunyčiu Patruliu. Beje, renginiai vyko visą dieną ir nemokamai.

Naujiena – šokio ir judesio spektaklis

Pasisukioję po šeimų turgelį, kartu su mažaisiais stebėjo interaktyvaus šokio ir judesio spektaklį „Debesų gaudyklė“, skirtą 6 – 18 mėn. kūdikiams. Spektaklio metu akcentuojami trys svarbiausi žmogaus pojūčiai – rega, klausa, lytėjimas. Žiūrovas, įtrauktas į spektaklio epicentrą, turėjo galimybę matyti, girdėti bei prisiliesti prie gyvybės užsimezgimo, kūdikio augimo mamos pilve bei gimimo. Tiesa, tik įžengęs į teatro salę ir išvydęs spektaklio scenografiją žiūrovas yra nunešamas kažkur tarp debesų, į pačius giliausius sapnus. Be to ir pavadinimas „Debesų gaudyklė“ sufleruoja apie kelionę po nepaprastus jausmus. Viskas apjuosta, sujungta balta spalva, kuri simbolizuoja šviesą, gyvybę, gėrį.  Mintis apie šokio ir judesio spektaklį kūdikiams choreografei-režisierei užsimezgė prieš porą metų. „Pačiai auginant tris vaikus ir kartu perėjus kūdikystės etapą ne kartą, rutuliojosi mintis pasiekti ir pačią jauniausią auditoriją. O ši idėja tapo ,,kūnu“, studijuojant šokio magistrą”, – sako Laura Geraščenko.

Vakare buvo rodomas filmas visai šeimai „Princesė ir drakonas“.

„Pamario“ inf., Šilutės kultūros ir pramogų centro nuotr.

Hits: 134

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Geriausia dovana mokyklai – knygos

Šilutės rajone mokyklas baigusieji, pasirinkusieji savo gyvenimo ir jau nemažai juo nuėjusieji, pasiekusieji ne tik mintyse saugo šviesų savosios mokyklos paveikslą. Jie ir jų sutuoktiniai kartais į savo mokyklą sugrįžta su dovanomis. Štai į Vainuto gimnazijos istoriją su dėkingumu įrašyti Nijolė ir Valdas Petrauskai. Nijolė 1961 m. baigė tuometinę Vainuto vidurinę mokyklą, ji dirba redaktore. Jos vyras Valdas – vertėjas, verčia knygas iš anglų, prancūzų, italų, lenkų, ispanų, švedų, portugalų kalbų. V. Petrausko vertimo žanrai: proza, drama, poezija. Vertėjas gimė

Naujausiuose pašto ženkluose – nykstantys pilkasis ruonis ir lūšis

Lietuvos paštas penktadienį Išleidžia Lauros Aleknavičiūtės kurtų pašto ženklų seriją „Europa. Nykstanti nacionalinė laukinė gamta“. Serija sudaryta iš dviejų pašto ženklų. Abiejų ženklų nominalas – po 0,75 Eur, tiražas – po 22 000 vnt. Kartu su pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyksta Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8. Viename iš pašto ženklų pavaizduotas pilkasis arba kitaip dar žinomas kaip ilgasnukis ruonis. Lotyniškasis ilgasnukio ruonio pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „maža

Šilutės pirmajai gimnazijai sukako 103 metai

Ypatingas balandis Šilutės pirmajai gimnazijai: balandžio 16 d. vadinama šios mokyklos gimtadieniu. Tokia žinia gimnazijos interneto svetainėje pasidalino istorijos mokytoja Laima Toliušienė. 1918 m. balandžio 16 d. Princo Joachimo gatvėje (dabar – Lietuvininkų g. 20) savo veiklą pradėjo Šilokarčemos realinė gimnazija – licėjus. Mokytoja Laima Toliušienė rašo: „Turtingą istoriją turime: susikūrę Vokietijos imperijos laikais, suklestėjome Lietuvos Respublikos laikotarpiu, išgyvenome nacių, sovietų diktatūras, gimnazijos statusą susigrąžinome nepriklausomoje Lietuvoje. Šiandien mokomės gražiame gimnazijos pastate, pastatytame tarpukario Lietuvos Respublikos laikais (1930 m.).“ Jeigu

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Taip pat skaitykite