Piktnaudžiavimas spauda nepraslydo

Rudenį į posėdžių salę sugrįžusiems parlamentarams gali iš karto sugižti nuotaika. Mat teks pakartotinai darbuotis prie ankstesnių nei į tvorą, nei į mietą priimtų sprendimų. Tarp tokių, kuriuos visgi reikės išsiilsėjusiems seimūnams taisyti, bus ir Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės šių metų liepos pradžioje Seimui vėl grąžintos svarstyti Visuomenės informavimo įstatymo pataisos. Jas praėjusių metų spalį atžagariai atmetę Seimo nariai atvėrė kelią politinėms partijoms valdyti žiniasklaidą ir manipuliuoti visuomenės nuomone. Atrodo, jog demokratinėje valstybėje taip negalėjo atsitikti, tačiau mūsų Seimo valia taip lyg ir buvo atsitikę.

Šios įstatymo pataisos turėjo užkirsti kelią savivaldybių piktnaudžiavimui laikraščių leidyba prisidengiant savo įsteigtomis švietimo įstaigomis. Pavyzdžiui, tokia priedanga jau kelerius pastaruosius metus įžūliai nekreipdama dėmesio net į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimus, teismus naudojasi Druskininkų miesto savivaldybė leisdama nemokamą laikraštį. Žinoma, to laikraštuko paskirtis – šlovinti gerus kurorto valdžios darbus. Panašius savos žiniasklaidos įkūrimo planus buvo pradėjusios puoselėti ir kai kurios kitos šalies savivaldybės.

Taigi pastebėjus tokias nedemokratiškas tendencijas praėjusių metų spalį Seime buvo susirūpinta patikslinti kai kurias Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas taip, kad jos nekeltų jokios dviprasmybės ir jomis nebūtų galima manipuliuoti. Pataisomis siūlyta, kad viešosios informacijos rengėjais, jų dalyviais negali būti valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos (išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas), taip pat juridiniai asmenys, kurių steigėjai, dalininkai ar akcininkai yra savivaldybės, bankai ir jų valdomos įmonės bei įstaigos.

Taigi lyg ir norėta kaip geriau, bet išėjo kaip visada. Mat Seimas, naikindamas įstatymo spragą, tyčia ar netyčia sukūrė dar palankesnes sąlygas politizuoti žiniasklaidą. Išbraukus iš įstatymo nuostatą, draudžiančią politinėms partijoms būti viešosios informacijos valdytojomis ir rengėjomis, buvo panaikintas beveik 20 metų galiojęs saugiklis, apribojęs galimybes politinėms partijoms kontroliuoti žiniasklaidos priemones.

Pasak Prezidentės, tai yra grėsmė ne tik visuomenės informavimo kokybei, bet ir žiniasklaidos laisvei bei demokratijai. Vienas iš pagrindinių kriterijų, lemiančių valstybės vertinimą pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse, yra politikų įtakos žiniasklaidai lygis.

Mes, spaudos žmonės, galime tik paploti Prezidentės siūlymui į Visuomenės informavimo įstatymą grąžinti draudimą politinėms partijoms kontroliuoti žiniasklaidos priemones.

Mūsų asociacija jau praėjusių metų spalį buvo išplatinusi pareiškimą, kuriame akcentavo, kad skubus Seimo verdiktas atmesti Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kurios aiškiai patikslintų, kad savivaldybių ar valstybės institucijos negali būti viešosios informacijos priemonės rengėjas, yra akivaizdus akibrokštas žiniasklaidos laisvei. Tai ypač akivaizdi grėsmė nepaklusnią, kritišką vietos žiniasklaidą „pakišti po padu“.

Manykim, kad Seimo nariai praėjusį rudenį nebuvo įsigilinę į pasekmes demokratijos procesams, iš kurių vienas svarbiausių – šalies piliečių kritinio mąstymo vystymas.

Juk sakoma, skubos darbą velnias rauna. Tad Seimas praėjusį spalį paskubėjęs atmesti Visuomenės informavimo įstatymo pataisas nors ir nenoriai, bet vėl privalės prie jų grįžti.

Hits: 18

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Balandžio mėnesį policija vykdo prevencines priemones

Policija tiria šiuos įvykius: Balandžio 10 d. popietę namuose Pašyšių k., Juknaičių sen., rastas moters. gim. 1984 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Balandžio 11d. naktį konflikto metu Sodų g., Šilutėje, nepilnametė sukėlė fizinį skausmą vyrui, gim. 1972 m. Balandžio 9 d. naktį konflikto metu Melioratorių al., Šilutėje,  neblaivus (2.95 prom.) vyras ir moteris sukėlė fizinį skausmą neblaiviai (1,13 prom.) moteriai. Vyras buvo sulaikytas. Balandžio 6 d. prieš pietus darbo metu vyrui vairuojant savaeigį krautuvą JCB 35 D TLT

Orai. Šilumą išstums lietus ir šlapdriba

Šiandien Šlutės krašte šilta, šviečia saulė. Deja, nuo antradienio temperatūra kris žemyn – į Lietuvą brausis vėsa ir mišrūs krituliai, numatomas nemalonus vėjas. Remiantis dabartiniais duomenimis, savaitės pabaigoje galime sulaukti šilumos revanšo. Šiandien šalyje dar tęsis pavasariškai šilti orai. Vakarinius šalies rajonus niaukstys tankesni debesys, čia numatomas nedidelis lietus. Pūs apysmarkis pietų, pietryčių krypties vėjas. Vilniuje ir Panevėžyje oras šils iki 16, Kaune iki 15 laipsnių. Šiauliuose bus apie 13, Klaipėdoje apie 11 laipsnių šilumos. Antradienį jau numatomi gaivesni orai,

Priminimas žvejams: šiuo metu draudžiama gaudyti salačius, kiršlius, sterkus ir lydekas

Aplinkosaugininkai primena, šiuo metu šalyje galioja draudimas gaudyti salačius, kiršlius, sterkus ir lydekas. Neleistinai sugavus tokias žuvis asmenims gali tekti susimokėti per 500 eurų. Taip pat, nustačius tokius pažeidimus, konfiskuojami pažeidimo padarymo įrankiai bei priemonės. „Norime priminti, kad šiuo metu draudžiama gaudyti lydekas, sterkus, salačius ir kiršlius. Reikia nepamiršti, kad, neleistinu metu sugavus šias žuvis, teks atlyginti gamtai padarytą žalą. Pagal Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarką žuvų bazinis įkainis yra 240 eurų“, – sako Aplinkos apsaugos departamento Kauno

Saulės elektrinėms įsirengti ir seniems šildymo katilams pasikeisti skirta daugiau nei 21 mln. eurų

Prasideda naujas paramos teikimo etapas gyventojams, norintiems įsirengti nedidelės galios (iki 10 kW) saulės elektrines arba jas įsigyti iš elektrinių parko, o taip pat seniems šildymo katilams pasikeisti. Teikti paraiškas bus galima iki balandžio 30 d. „Gaminantys vartotojai – vienas iš energetinės nepriklausomybės elementų, įgalindami žmones gamintis elektros energiją savo reikmėms kuriame stipresnę valstybę. Be to, žmonėms tai apsimoka finansiškai, nes tapdami gaminančiais vartotojais jie taupo savo pinigus“, – sako energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė. Finansinio skatinimo priemonės yra skirtos gyventojams,

Taip pat skaitykite