Pieno perdirbėjai supirks visą pieną iš ūkininkų ir tikisi valstybės solidarumo

Siekdami užtikrinti nenutrūkstamą gyventojų aprūpinimą maisto produktais ir viso šalies pieno sektoriaus tvarumą, didieji šalies pieno perdirbėjai įsipareigoja supirkti visą vietos ūkininkų pagaminamą žaliavinį pieną. Jų nuomone, savo ruožtu valstybė, dėl objektyvių priežasčių mažėjant žaliavino pieno supirkimo kainoms, galėtų prisidėti prie pieno ūkių stiprinimo pasitelkdama jau išbandytą nuostolių kompensavimo mechanizmą.
Pasak Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovo Egidijaus Simonio, dėl koronaviruso protrūkio pasaulyje visa pieno tiekimo grandinė patiria didžiulį spaudimą, tačiau neabejoja, kad asociacijos nariai savo sutartinius įsipareigojimus partneriams vykdys.
„Visas pieno sektorius šiandienos iššūkių akivaizdoje yra vienoje valtyje. Išliksime solidariai visi kartu arba netrukus visi pajusime pragaištingas pasekmes“, – pranešime spaudai cituojamas E. Simonis.
Kainos krinta visame pasaulyje
Pasak jo, žaliavinio pieno ir pieno produktų kainos šiuo metu drastiškai krinta visame pasaulyje. ir tai tiesiogiai veikia žaliavos supirkimo kainas mūsų šalyje. Lietuvos pieno sektorius yra priklausomas nuo eksporto – šalyje primelžiama ir perdirbama dukart daugiau pieno nei jo suvartoja gyventojai. Tad maždaug pusė produkcijos realizuojama užsienyje.
Europos pienininkų asociacijos EDA duomenimis, žaliavinio pieno kainų indeksas europietiškam pienui per pastaruosius du mėnesius sumažėjo beveik ketvirtadaliu – nuo 37,1 iki 28,2 cento už kilogramą.
Tuo tarpu pieno produktų kainų indeksas tarptautiniame aukcione „Global Dairy Trade“ nuo sausio pabaigos smukęs jau 10,8 proc.
„Akivaizdu, kad žalio pieno kainų Lietuvoje dinamika atspindi pasaulines kainų mažėjimo tendencijas“, – sako „Pieno centro“ vadovas.
Bandoma pelnytis prisidengus krize
E, Simonio teigimu, situaciją apsunkins ir tai, kad epidemijos nulemtas pieno žaliavos kainų kritimas pasaulyje sutampa su netrukus, atėjus pavasariui, smarkiai išaugsiančia žaliavinio pieno pasiūla.
„Pasigirstantys kategoriški reikalavimai užšaldyti žaliavos kainas kovo mėnesio lygio, kai jos yra pasiekusios patį piką, žinant, kad jos tuoj risis žemyn – yra paprasčiausias bandymas pasipelnyti prisidengus krize“, – teigia E. Simonis.
Konsultavimo bendrovės CLAL duomenimis, kuriais naudojasi Europos Komisija, šių metų sausį ir vasarį natūralaus pieno supirkimo kainos Lietuvoje buvo aukščiausios per pastaruosius trejus metus. Tuo tarpu kiekvienais metais nuo balandžio pieno supirkimo kainų kreivė staigiai sminga žemyn.
Siekia išvengti „pieno karo“
„Nepaisant visų iššūkių, mūsų įmonės supirks visą lietuvišką pieną. Be to, visam sektoriui ir gyventojų aprūpinimui maisto produktais gyvybiškai svarbu užtikrinti nenutrūkstamą žaliavinio pieno tiekimą iš Latvijos ir Estijos, kuris naudojamas aukštesnės pridėtinės vertės produktų gamybai. Uždraudus šį importą, tektų atleisti per 1,3 tūkst. darbuotojų, o pieno supirkimo kaina, tikėtina, dar labiau kristų, nekalbant apie kitas „pieno karo“ su kaimynais grėsmes“, – sako E. Simonis.
Iš Latvijos ir Estijos įvežamas pienas Lietuvos perdirbimo įmonėse sudaro trečdalį visos žaliavos, nes mūsų šalies ūkiai nepajėgūs patenkinti viso aukštesnės kokybės žaliavos poreikio. Patvirtinta, kad iš kaimyninių Baltijos šalių įvežamas pienas yra vidutiniškai dvigubai aukštesnių kokybinių rodiklių, nei superkamo iš Lietuvos ūkių.
Primenamos pasiteisinusios priemonės
„Didieji pieno perdirbėjai jaučia atsakomybę už visą pieno sektorių ir solidarizuojasi su pieną gaminančiais Lietuvos ūkininkais. Todėl, įsipareigodami supirkti visą jų pagaminamą pieną, tikimės veiksmingų žingsnių ir iš valstybės, prisidedant prie pieno ūkių stiprinimo“, – sako E. Simonis.
Pasak jo, šiandieninę situaciją pieno sektoriuje galima modeliuoti pagal 2015–2016 metų patirtį. Tuomet dėl Eurazijos eksporto rinkų paklausos griūties taikant ES ir nacionalines priemones, pavyko išgelbėti pieno sektorių.
„Priemonės, kurių Vyriausybė tada ėmėsi krizei suvaldyti, buvo efektyvios – įsijungė nuostolių kompensavimo mechanizmas pieno ūkiams, o perdirbimo ir prekybos grandims buvo palikta veikti pagal rinkos sąlygas. Ir tai su kaupu pasiteisino, apsieinant be griaunančio sienų uždarymo ar supirkimo kainų reguliavimo“, – sako „Pieno centro“ vadovas.
Patys prisiims didėsiančius kaštus
Pasak jo, pienininkai yra pasirengę savarankiškai įveikti didžiausią iššūkį, išlaikant balansą tarp didėsiančios žaliavinio pieno gamybos ir stringančios pieno produktų realizacijos vidaus bei užsienio rinkose.
„Perdirbėjams lieka vienintelė išeitis – daugiau gaminti sandėliavimui tinkamus sviestą, kietuosius sūrius, pieno miltus, kitus produktus. Suvokiame, kad tokiu atveju patys prisiimsime milžinišką finansinę naštą – išaugs ne tik produktų sandėliavimo kaštai, bet ir susidursime su dideliu apyvartinių lėšų trūkumu“, – pažymi E. Simonis.
Eleonora Budzinauskienė (ELTA)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Vėjo jėgainių kaimynystė Pagėgių krašto bendruomenėms suteiks galimybę įgyvendinti daugiau iniciatyvų

Po kelerių metų Pagėgių krašte turėtų iškilti ne tik visoje Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse didžiausias vėjo jėgainių parkas, kurį statys bendrovė „LT Energija“. Vietos bendruomenės į tokius statinius žiūri atsargiai, tačiau durų jų kaimynystei neužtrenkia. Vėjo jėgainių parko statytojai ne tik atvirai pristatė projektą Pagėgių krašto gyventojams bei atsakė į nerimą keliančius klausimus, bet ir įsipareigojo bendruomenes remti.   Paramos sutartis su „LT Energija“ pasirašė septynios Pagėgių krašto bendruomenės: Pagėgių, Natkiškių, Kentrių, Piktupėnų, Vilkyškių, Lumpėnų „Strazdas“ ir Lumpėnų kaimo

Ar seniūnijų žmonės susigyveno su koronavirusu?

Pastaruoju metu Šilutės rajone sparčiai pagausėjo susirgimų koronaviruso infekcija. Žinoma apie aštuonis atvejus, kurie siejami su šios ligos protrūkiu Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamente Švėkšnoje. Iš anksčiau žinoma ir apie atvejus Katyčių, Vainuto, Gardamo, Rusnės seniūnijose. Kalbama, kad seniūnijose žmonės įsibaiminę viruso, o labiausiai – sergančiųjų. Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis: – Žinoma, bendraujame sulėtintu tempu. Atrodo, kad ir žmonių mažiau. Neramina tik mūsų ligoninė, kaip ji atlaikys šią situaciją. Tačiau tarp žmonių panikos nėra. Yra sudėtinga, nes atvažiuojančiųjų nemažai, bet

Mokiniams – atostogos, savaitę mokysis iš namų

Penktadienį, spalio 16-ąją, Šilutės rajone COVID-19 infekcija buvo patvirtinta 11 asmenų, po savaitgalio šis skaičius padvigubėjo – 21. Vakar, spalio 22 d., Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriui buvo žinoma jau apie 35 atvejus. Koronaviruso infekcija patvirtinta keliems šeimos gydytojams, jų pacientams, vienam moksleiviui bei mokyklos darbuotojui. Siekiant suvaldyti viruso plitimą, nuo spalio 19 d. Šilutės Pamario ir Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos paskelbė papildomas mokinių rudens atostogas. Šilutės rajone jau savaitę sustabdyti visi uždarose ir atvirose erdvėse planuoti renginiai. Spalio

Pasinaudojo galimybe kurti naujas darbo vietas

Nuo šių metų liepos iki rugpjūčio pabaigos buvo teikiamos paraiškos pagal 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Iš viso gauta 171 paraiška, daugiausia – dėl paramos statybvietei paruošti. Paramos dažniau prašyta ir kitoms veikloms – pramogoms ir poilsiui organizuoti, taip pat ji skirta restoranų ir pagaminto valgio teikimo veiklai. Aktyviausi – Vilniaus apskrityje Šiam paraiškų priėmimui